Lietuvoje gyvūnų globa apima visus - ir naminius, ir laukinius - gyvūnus.
Nors žmonės yra prijaukinę ir savo reikmėms laiko apie 50 rūšių gyvūnų, jie nuolat susiduria ir su laukine fauna, kuriai taip pat reikia atjautos bei globos.
Šiuo metu planetoje gyvena apie 4,5 tūkst. žinduolių, 10 tūkst. paukščių, 7 tūkst. roplių ir varliagyvių, iki vieno milijono bestuburių rūšių.
Lietuvoje 1997-aisiais priimtas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas užtikrino daugelio gyvūnų globą, įteisino nelaisvėn pakliuvusių ir žmogaus globos bei gydymo reikalaujančių gyvūnų priežiūros principus.
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia šio įstatymo pataisas.
Taip pat skaitykite: Planuojami laukinės gyvūnijos pokyčiai
Ministerijos padaliniai nuolat rūpinasi laukinių gyvūnų apsauga ir globa, jos sistemos darbuotojai gelbsti į nelaimę pakliuvusius laukinius gyvūnus, juos perduoda gydymo įstaigoms.
Aplinkosaugininkai dažnai talkina Gyvūnų globėjų asociacijos specialistams, vykstantiems gelbėti į sunkią padėtį pakliuvusių paukščių ar žvėrių.
Aplinkos ministerija remia šios asociacijos, kuri kasmet priima, gydo, o po to į laisvę išleidžia iki tūkstančio įvairių rūšių gyvūnų, vykdomas laukinių gyvūnų globos priemones.
Asociacijai galima skambinti telefonu 8686 44828.
Europinis bebras (Castor fiber)
Taip pat skaitykite: Laukinių gyvūnų žalos atlyginimas
LSMU Laukinių Gyvūnų Globos Centro Veikla
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centre (LSMU LGGC) įvyko LSMU ir Aplinkos ministerijos konferencija „Gyvūnų gerovė ir globa - iššūkiai ir lūkesčiai“.
Renginio metu gamtosaugininkai, mokslininkai ir valdžios atstovai dalijosi įžvalgomis apie laukinių gyvūnų situaciją Lietuvoje - kaip turėtume elgtis, kad jie gyventų geriau?
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras duris atvėrė 2024-ųjų sausio 1 dieną.
Šiuo metu tai - vienintelė įstaiga Lietuvoje, teikianti pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams visą parą, septynias dienas per savaitę.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Centro Veiklos Apimtis
Centro vadovė Justina Morkūnaitė pasakojo, kad jų veikla apima kelias sritis.
- Centro darbuotojai reaguoja į pranešimus dėl sužeistų laukinių gyvūnų.
- Teikia veterinarinę pagalbą, globą, reabilitaciją, adaptaciją.
- Paleidžia išgydytus gyvūnus į natūralias jų buveines.
- Skiria dėmesį visuomenės švietimui.
2024 metais centras sulaukė beveik 6000 pranešimų dėl sužeistų laukinių gyvūnų.
Veterinarinė pagalba buvo suteikta 2000, iš kurių 80 proc. sudarė paukščiai.
Į laukinę gamtą grįžo 460 gyvūnų, tarp kurių ir retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys.
Pasak J. Morkūnaitės, šis rezultatas labai džiugina, nes dauguma į centrą patenkančių gyvūnų būna kritinės būklės.
„Gyvūnų paleidimas į laisvę - viena maloniausių akimirkų mūsų darbe“, - pabrėžė ji.
LGGC specialistai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, vykdydami patikrinimus dėl laukinių gyvūnų laikymo sąlygų.
Netinkamai laikomi gyvūnai yra konfiskuojami, jiems suteikiama laikinoji globa, kol surandama jų nuolatinė gyvenamoji vieta, pavyzdžiui, zoologijos soduose, kituose globos centruose užsienio šalyse.
„Šiemet laikinąją globą suteikėme beveik 300 laukinių gyvūnų, daugiausiai egzotinių rūšių. Iki šiol atsakingiems juridiniams asmenims sėkmingai perdavėme 69 gyvūnus - tai labai sudėtingas procesas“, - teigė ji.
Lietuvos raudonoji knyga
Pažeidimų Daugėjimas ir Kontrolės Stiprinimas
Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė apžvelgė laukinių gyvūnų apsaugos ir kontrolės sritį.
Pasak M. Ramanauskienės, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės.
Pastarasis teisės aktas laukinius gyvūnus skirsto į tris grupes: nereikalaujančius leidimo, leidžiamus laikyti ir veisti iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. bei reikalaujančius leidimo.
Taip pat taisyklės nustato draudžiamus laikyti gyvūnus ir sąlygas gyvūnų įsigijimui, laikymui ir prekybai.
M. Ramanauskienės teigimu, 2017 m. laukinių gyvūnų laikytojų skaičius siekė apie tūkstantį, o šiais metais - beveik du tūkstančius.
Gausėjant laukinių gyvūnų laikytojų, augo ir pažeidimų skaičius: 2019 m. buvo nustatyti 24 gyvūnų laikymo pažeidimai ir konfiskuoti 4 gyvūnai, 2024 m. nustatyti 93 pažeidimai ir konfiskuotas 151 gyvūnas.
Pasak M. Ramanauskienės, didėjantis pažeidimų skaičius yra susijęs ir su augančiomis pareigūnų kompetencijomis, ir su stiprėjančiu visuomenės nepakantumu neigiamam elgesiui su gyvūnais.
Ji taip pat pabrėžė, kad departamentas siekia išspręsti problemas, kurios iki šiol buvo įsisenėjusios: nuo internetinės prekybos gyvūnais paplitimo iki teisinio reglamentavimo sudėtingumo.
„Stengiamės kurti pokyčius. Šių metų naujovė - įrankis „Webcrawler“, kuris skanuoja skelbimus ir nustato potencialius prekybos pažeidimus. Tikimės, kad pažeidimų skaičiai kažkada pradės mažėti“, - teigė ji.
Pažeidimų statistika
| Metai | Pažeidimų skaičius | Konfiskuotų gyvūnų skaičius |
|---|---|---|
| 2019 | 24 | 4 |
| 2024 | 93 | 151 |
Veterinarinė Pagalba Laukiniams Gyvūnams
LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini konferencijoje pristatė, kaip gydomi sužeisti ir sergantys laukiniai gyvūnai.
Pasak gydytojos, laukiniai gyvūnai puikiai slepia skausmo požymius, todėl dažniausiai jie pasiekia centrą sunkios ar kritinės būklės - sunkiai sirgdami, patyrę dideles traumas ar nebegalintys pasipriešinti ir pabėgti.
„Dažniausios to priežastys - eismo įvykiai, atsitrenkimai į langus, pastatus, tvoras, elektros traumos.
Vandens paukščiams - svetimkūnių prarijimas, žvejybinių įrankių sukelti kūno sužeidimai.
Taip pat pasitaiko kenkėjiškų veiklų - apnuodijimo, nelegalios medžioklės. Patenka ir daug jauniklių, žmogaus paimtų iš gamtos“, - pasakojo M. L. Fiorini.
Taip pat ji pridūrė, kad centras dažnai sulaukia ežių, sužalotų žoliapjovėmis, plėšriųjų paukščių su sparnų ar kojų lūžiais, nusilpusių šikšnosparnių.
Be gydymo, centre atliekamos ir profilaktinės procedūros, pavyzdžiui, įvairūs tyrimai.
2024-ųjų pradžioje atidarytas LSMU Laukinių gyvūnų globos centras buvo finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšomis.
Čia sužeisti ir netinkamomis sąlygomis laikyti laukiniai gyvūnai sulaukia profesionalios veterinarinės pagalbos ir reabilitacijos, o vėliau dalis jų grįžta į gamtą.
Centras taip pat aktyviai prisideda prie edukacijos, skatindamas visuomenę suprasti gyvūnų gerovės svarbą.
Nauja Sistema Laukinių Gyvūnų Laikytojams
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė konferencijoje pristatė svarbiausius teisės aktus ir jų pakeitimus, susijusius su laukinių gyvūnų priežiūra ir globa.
Ji aptarė taisykles, kurios nurodo, kad norint įsigyti laukinį gyvūną, būtina įvertinti savo galimybes, užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą, kontroliuoti veisimą ir pan.
L. Janulaitienė atkreipė dėmesį, kad gali grėsti nuobaudos ne tik už netinkamą gyvūnų laikymą ar priežiūrą, bet ir įsigijimą be tinkamų dokumentų.
Be to, laukinių gyvūnų šeimininkai privalo kaupti informaciją apie turimą gyvūną iki pat jo mirties.
Šiais metais pradėjo veikti biologinės įvairovės informacinė sistema, palengvinanti įvairius administracinius procesus.
Pavyzdžiui, joje gyvūnų laikytojai galės teikti visą reikalingą informaciją, sekti svarbius terminus.
Sistemoje bus prieinamas ir žemėlapis, nurodantis gyvūnų laikytojus skirtingose savivaldybėse, bei kita naudinga informacija.