Lietuvos ir Lenkijos ūkininkai susiduria su iššūkiais dėl laukinių gyvūnų daromos žalos. Straipsnyje aptariama kompensavimo už laukinių gyvūnų padarytą žalą tvarka, teisės aktai, metodikos bei praktiniai aspektai abiejose šalyse.
Situacija Lenkijoje: žala žemės ūkiui ir institucijų pozicija
Lenkijos ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų, o ypač paukščių, daroma žala. Klimato ir aplinkos ministerija teigia negalinti mokėti kompensacijų už paukščių padarytą žalą pasėliams, nes kaltininkai išskrenda ir negali būti nustatyti.
Apžvalgininkas įsitikinęs, jog Lenkijos institucijose, susijusiose su gamtos apsauga, vyrauja žmonės, kurie savo užduotis traktuoja kaip misiją, susidedančią tik iš rūpinimosi gamta ir neatsižvelgia į jokias aplinkybes ar socialinius interesus.
Lenkijos Nacionalinė žemės ūkio rūmų taryba (KRIR), ginanti šalies ūkininkų interesus, akcentuoja, jog apie nuolat daromą žalą žemės ūkio pasėliams kalba įvairių Lenkijos regionų ūkininkai. Dar 2025 metų vasarį KRIR išsiuntė prašymą klimato ir aplinkos ministrei Paulinai Henning-Klosik, prašydama skubiai surengti susitikimą ir kartu ieškoti sprendimų.
Tačiau šio mėnesio pradžioje savo atsakyme, kurį viešai paskelbė KRIR, Klimato ir aplinkos ministerija mėgina raminti ūkininkus: esą, iki šiol surinkti duomenys nepatvirtina, kad žala smarkiai išaugo.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Taip pat valdžia atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą sumos drastiškai nepadidėjo ir net mažėjo. Pavyzdžiui, 2022/23 metų medžioklės sezoną buvo sumokėta apie 112 mln.
Ministerija taip pat aiškina, kad kiekvienam gyvūnui galioja skirtingi reglamentai. Šernai, elniai ir žąsys yra medžiojamieji gyvūnai - už padarytą žalą esą atsako medžioklės rajono vadovai. Vilkai, stumbrai ir lūšys yra saugomos rūšys - čia taikomos skirtingos procedūros.
Kartu ministerija primena, kad už šernų, elnių ar stirnų padarytą žalą taip pat atsako medžiotojai, o tiksliau - medžioklės plotų nuomininkai ir valdytojai.
Dėl saugomų gyvūnų padarytos žalos atveju ministerija nurodo Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad savininkas (ūkininkas) turi pareigą saugoti savo turtą - taip pat ir nuo laukinių gyvūnų: „Savininko pareiga yra rūpintis savo turtu ir dėti pastangas jį apsaugoti.
Ministerija atsako, kad yra galimybė bendradarbiauti su regioninėmis aplinkosaugos tarnybos direkcijomis ar nacionalinio parko direktoriumi (nacionalinio parko teritorijoje) - sudaryti civilines sutartis ir gauti valstybės paramą pasėlių ir ūkinių gyvūnų apsaugai nuo saugomų plėšrūnų (pvz., tvoros statyba ir kt.).
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Daugelio lenkų ūkininkų nuomone, ypač rimta problema yra laukinių paukščių - ypač gervių, gulbių ir žąsų - daroma žala. Tačiau čia ministerija aiškiai pasako: kompensavimo sistemos nėra, nes neįmanoma tiksliai įvertinti žalos.
Be to, nors paukščių padarytos žalos atlyginimo įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui, ministerija dėl to esą turi rimtų abejonių. Galiausiai paaiškėja, kad ji jokių esminių taisyklių pakeitimų dėl medžiojamųjų ar saugomų gyvūnų neplanuoja.
Vokietijos pavyzdys ir teismų vaidmuo
Kaimynai atkreipia dėmesį į vokiečių pavyzdį, kai vienas ūkininkas laimėjo ieškinį dėl laukinių žąsų padarytos žalos atlyginimo, tačiau, pasirodo, Lenkijoje „kaltininkai negali būti nustatyti“, nes jie išskrenda...
P. Vokiečių ūkininkas Hero Schulte iš Weener vietovės Rytų Fryzijoje pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Žemutinės Saksonijos žemę: už žąsų padarytą žalą jis gaus 75 000 eurų kompensaciją, skelbia agrarheute.de. H. Schulte taip pat pateikė sąskaitas už vėlesnius metus, ir jos vis didėja.
Žalos atlyginimas Lietuvoje: teisės aktai ir nauja metodika
Dar praėjusių metų pabaigoje tuo metu laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius ir laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas patvirtino naująją Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Oficialiai savivaldybėse sudarytos komisijos dabar gali pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis, nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį. Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.
Komisija tai gali padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą - 1 kv. m. ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles. Minėtasis būdas bus pasirenkamas priklausomai nuo pasėlyje augančių augalų.
Tačiau nauja metodika kol kas veikia tik popieriuje, nes ūkininkai dėl laukinių paukščių suniokotų pasėlių jokių kompensacijų negauna. Maža to, juos riboja ir laukinių paukščių apsaugos taisyklės.
Naujovės žalos atlyginimo tvarkoje Lietuvoje
Kvartaliniuose seminaruose ir Aplinkos ministerijos rengtuose nuotoliniuose seminaruose aptarti esminiai pokyčiai. Svarbūs pokyčiai: Bitynus: žalą, padarytą bičių aviliams ar šeimoms, nuo šiol bus kompensuojama. Smarkiai išplėstas gyvūnų, už kurių padarytą žalą ūkiniams gyvūnams atlyginama, sąrašas.
Atlyginimas bus mokamas tik tuomet, jeigu ūkių ar pasėlių savininkai įvykdė privalomas prevencijos priemones, nurodytas Metodikoje. Radikaliai keičiasi žalos registravimo tvarka. Nuo šiol prašymus dėl žalos atlyginimo reikia teikti nebe seniūnijoms, o duomenis pateikti tiesiogiai per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BIS).
Anksčiau nebuvo įvertinama gyvūnų žala, padaryta ankstesniais metais, nors ji tiesiogiai įtakoja medynų prieaugiui ir kokybei. Nuo šiol atlyginimą sudaro ne tik einamaisiais, bet ir anksčiau medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, jei jie turi įtakos pažeistų medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui.
Kam atlyginama žala ir kada?
Žala pasėliams, pievoms, sodams, miškui, bitynams ar ūkiniams gyvūnams bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu jų savininkai ar naudotojai vykdo pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala hidrotechniniams ir (ar) melioracijos statiniams atlyginama, jei jie prižiūrimi laikantis jų techninės priežiūros reikalavimų.
Subjektai, kuriems nustatyta pareiga atlyginti žalą
- Medžioklės plotų naudotojai - atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, jeigu neįrodoma kitaip.
- Valstybė atlygina žalą tais atvejais, kai žala padaroma medžiojamaisiais gyvūnais, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai kalbama apie griežtai saugomų rūšių padarytą žalą.
Ūkininkų pareigos ir terminai
Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi.
Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala.
Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Apsaugos priemonių reikalavimai
Metodikoje nurodyta, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.
Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių. Nurodyti pasėliai, nepaisant sklypo dydžio, turi būti aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
Medžioklės įstatymas ir Metodika numato, jog pasėliai turi atitikti agrotechninius reikalavimus. Dėl šios priežasties medžiojamųjų plotų naudotojai neretai ginčija pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, motyvuodami bloga pasėlių agrarine būkle. Vis dėlto, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžiojamųjų plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą.
Praktiniai patarimai ūkininkams
- Laiku imtis pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemonių.
- Laikytis agrotechninių reikalavimų.
- Nuimti derlių laiku pagal Metodikos terminus (pvz., kukurūzai iki lapkričio 1 d.).
- Per 3 darbo dienas pranešti apie žalą seniūnijai arba pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
- Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje ir fiksuoti komisijos darbą antstolio ar savo turimos įrangos pagalba: medžiojamųjų gyvūnų pėdsakai, sunaikinti ar pažeisti pasėlių plotai, nepažeistų pasėlių agrarinė būklė ir kt.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija bei diskusijos dėl 5 proc. ribos
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria ŽŪM pateiktai pozicijai dėl Projekto. ŽŪM argumentai nėra pagrįsti nei teisine logika, nei faktine teisėkūros proceso medžiaga, nei laukinės gyvūnijos apsaugos principais. ŽŪM teiginys, kad 5 proc. pažeidimo riba pažeistų žemės savininkų teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstas.
Ši nuostata nėra esminis sistemos pakeitimas, o proporcingumo kriterijus, padedantis atskirti ekonomiškai reikšmingą žalą nuo nereikšmingos. ŽŪM teiginys, esą pirminiame projekte nebuvo 5 proc. ribos, yra faktiškai klaidingas. Pirminiame Medžioklės įstatymo projekte Nr. XIVP-4195 5 proc. pažeidimo riba buvo aiškiai įtvirtinta nuo pat projekto pateikimo momento.
Pažymėtina, kad laukinių gyvūnų daroma žala yra neišvengiama gamtinio proceso dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Medžioklės įstatymą medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala atlyginama tik tais atvejais, kai apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc., o vyresnio amžiaus medynuose - kai stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc.
Todėl 5 proc. žalos riba žemės ūkio pasėliams yra proporcinga ir sistemiškai suderinta su analogiškais kriterijais, taikomais miškų ūkyje.
Teisinė atsakomybė ir galimybė kreiptis į teismą
Laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str., Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Nukentėjęs asmuo, nesutikdamas su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.
Metodika - Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. - teisės aktai ir jų redakcijos, taip pat teismų praktika yra esminiai aspektai sprendžiant ginčus.
Santrauka praktiniams veiksmams
- Atlikite prevencines priemones pagal Metodiką: tvoros, elektriniai piemeni, sarginiai šunys, t. t.
- Fiksuokite žalą nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kvieskite antstolį ar komisiją ir dalyvaukite žalos vertinime.
- Per 3 darbo dienas praneškite apie žalą ir pateikite prašymą žalos įvertinimui.
- Jei nesutinkate su komisijos sprendimu, kreipkitės į teismą pagal Administracinių bylų teisenos tvarką.
- Stebėkite teisės aktų naujienas ir naudokitės Biologinės įvairovės informacine sistema (BĮIS) žalos registracijai.
Kompensacija už laukinių gyvūnų padarytą žalą yra svarbi ūkininkams tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Abiejose šalyse galioja skirtingi teisės aktai ir metodikos, reglamentuojančios žalos atlyginimo tvarką. Ūkininkams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad galėtų efektyviai ginti savo interesus.