Sasha Song (tikras vardas Dmitrijus Šavrovas) - Lietuvos dainininkas ir dainų kūrėjas, 2009 m. Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse, ilgą laiką aktyviai reiškęsis socialiniuose ir paramos projektuose, susijusiuose su vaikais, augančiais be tėvų globos. Jis pats prisipažįsta užaugęs sunkesnėmis sąlygomis ir šiandien ragina prisidėti prie vaikų globos bei dalinasi asmenine patirtimi, kaip emocijų slopinimas gali lemti priklausomybes.
Apie Sasha Song ir jo ryšį su vaikų globos tematika
Sasha Song (tikras vardas Dmitrijus Šavrovas, g. 1983 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje) - Lietuvos dainininkas ir dainų kūrėjas, 2009 m. Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse. Būdamas 10-ies metų, Dima Šavrovas išpopuliarėjo Lietuvoje su daina „Mamai“. Pelnė „Bravo“ apdovanojimą ir išleido debiutinį albumą „Svajonių Laivas“.
Artėjant kasmetiniam LNK ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ paramos koncertui, jautrų video apie vaikystę įrašė bei juo pasidalino ir dainininkas Dima Šavrovas - Sasha Song. „Kai buvau paauglys, man iš tėvų labiausiai trūko žinojimo, kad esu mylimas, net kai klystu. Norėjau išgirsti: man nesvarbu tavo pažymiai ar tavo pasiekimai, svarbus - tu. Pritrūko ramybės, kad mane namuose priims bet kokį“, - pasakoja Sasha Song.
Sasha Song turinčius vaikų ragina kuo dažniau jiems priminti, kokie jie mylimi vien todėl, kad yra. „Pasakykite vaikams, kad neprivalai būti geriausias, kad būtum mylimiausias. Priminkite jiems, kad namai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur jiems nereikia nešiotis jokių kaukių“, - teigia Sasha Song.
Sasha Song asmeninė patirtis ir motyvacija dirbti su vaikais
Pasak vyro, dauguma jo tėvų kartos žmonių vadovavosi supratimu, kad vaikams turi būti brėžiamos itin griežtos ribos, o geriausia auklėjimo priemonė - viena ranka glostai, kita - baudi. Išvykęs mokytis ir gyventi į Londoną, dainininkas pasakoja susidūręs su griežtu tėvo auklėjimu, paremtu psichologiniu spaudimu. „Svajojau apie muzikanto, dainininko karjerą, o mano tėtis sunkiai tai įsivaizdavo, vien todėl negalėjau būti savimi. Tėvas man nuolat kalė į galvą, kad rodyti jausmus - nevyriška, kaip ir verkti“, - pasakoja Sasha Song.
Taip pat skaitykite: Sasha Song: „Vaikų namai“ ir sėkmės istorija muzikos pasaulyje
Apie priklausomybes, kurias įveikė, ne kartą viešai kalbėjęs dainininkas šiandien sako, kad emocijų slopinimas viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vystosi priklausomybės. „Ar kalbėtume apie priklausomybę alkoholiui, ar narkotikams, ar valgymo sutrikimus, pagrindinė šių priklausomybių atsiradimo priežastis yra noras nieko nejausti, nuslopinti emocijas. Tai puikiai žinau, nes patyriau asmeniškai. Todėl visada visiems sakau, kad jausti ir išjausti emocijas normalu“, - pasakoja dainininkas.
Šalies ir vietinės savivaldos iniciatyvos: Radviliškio atvejis
Nuo kitų metų sausio 1 dienos Radviliškio vaikų globos namai „Nykštukas“ ilgalaikei globai nebegalės priimti naujų vaikų, likusių be tėvų globos. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys informavo, kad artimiausiu metu planuojama nupirkti penkis gyvenamuosius namus ir juos pritaikyti pagal bendruomeninių vaikų globos namų poreikius.
D. Brazys pažymi, kad „Esame įsprausti į tam tikrus rėmus, nes Radviliškio mieste namo neįpirksime, čia jis kainuoja mažiausiai 100 tūkstančių eurų. Šeduvoje panašus pastatas irgi kainuotų mažiausiai 70-80 tūkstančių eurų, o tai labai brangu, nes valstybė savivaldybei kompensuos daugiausiai iki 38 tūkstančių eurų už vieną namą.“
Vedėjas taip pat atkreipė dėmesį į papildomas išlaidas: „Jeigu namas bus šildomas tik kietuoju kuru, juk nesamdysime kūriko, todėl reikės įvesti dujinį šildymą, o tai vėl papildomos išlaidos. Ne visuose namuose yra ir vanduo bei kanalizacija, todėl žiūrėsime, kad tose gatvėse bent jau būtų galimybė prisijungi prie vandens ir nuotekų tinklų.“
Pasak D. Brazio, jeigu nepavyks rasti tinkamų gyvenamųjų namų, bendruomeniniams vaikų globos namams bus ieškoma butų - keturių kambarių ir dar didesnių. „Jeigu pirkimai įvyks sklandžiai, planuojame, kad bendruomeniniai vaikų globos namai duris atvers jau 2020 metų vasarą. Žinoma, tai priklausys ir nuo to, kiek reikės remonto“, - tikisi D. Brazys.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Bendruomenės vaidmuo ir baimės dėl globojamų vaikų
„Aš pats su atsakingais darbuotojais važinėjau po seniūnijas ir per susitikimus su bendruomenėmis supažindinau žmones su planuojama pertvarka. Per susitikimus aiškiai pasakiau, kad jeigu bendruomenė yra nusistačiusi prieš globojamus vaikus, tai tegul viešai tai pasako. Aš visiems aiškiai pasakiau, kad jeigu matysim, jog kažkuri bendruomenė nenori globojamų vaikų, tai mes tame miestelyje namų nepirksime - niekas nenori konfliktų. Juk vaikai nekalti, kad jie atsidūrė tokioje gyvenimo situacijoje. O jeigu likimo nuskriaustas vaikas aplinkinių žmonių bus nepageidaujamas, tai patirs dar didesnį stresą“, - sako D. Brazys.
Vedėjas džiaugiasi, kad nė viena rajono bendruomenė nepasisakė prieš bendruomeninių vaikų globos namų įkurdinimą. „Kadangi tokius namus įrenginėjome pirmą kartą, nerimavome, kaip seksis dirbti surinktai darbuotojų komandai, kaip elgsis čia apsigyvenę vaikai, ar pavyks draugiškai sutarti su šalia esančiais kaimynais. Juk bet kokie pokyčiai vaikams, kaip ir suaugusiesiems, kelia nerimą, todėl prie minties, kad reikės persikelti į kitus namus, juos pratinome po truputį. Laimei, vos nuvežus vaikus apžiūrėti įrengtų namų - abejonės dingo, juo labiau, kad visi darbuotojai jiems buvo pažįstami“, - prisimena V.
Bendruomeninių globos namų pavyzdys: Lupikų „Šypsena“
Šiuo metu Lupikų bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Šypsena“ gyvena 8 vaikai, dirba 2 socialiniai darbuotojai ir 4 socialinio darbuotojo padėjėjai. Anot V. Tifelienės, šiuose globos namuose verda bet kuriai šeimai įprastas gyvenimas: sprendžiami kasdieniai rūpesčiai, ruošiami namų darbai, gaminamas maistas, tvarkomasi buityje. „Esu tikra, vaikams tokiuose namuose gyventi daug geriau nei didelėje institucijoje. V. Tifelienė neslepia, kad kaimynai iš pradžių šiek tiek baiminosi globojamų vaikų kaimynystės. „Ir mes patys šiek tiek baiminomės, kaip pavyks sutarti su kaimynais. Tačiau iki šiol problemų nekilo.“
Sasha Song konkreti įsitraukimo forma: globojimas ir parama
Sasha Son neseniai nusprendė įsitraukti į vieną socialinį projektą - jis globos mažametį iš vaikų namų. „Žaviuosi šia idėja, todėl sutikau prisijungti. Be to, juk pats esu augęs vaikų namuose. Viskas bus taip: man pagal charakterį ir gyvenimo patirtį parinks vaiką, mergaitę arba berniuką, su kuriuo aš praleisiu bent valandą per savaitę“, - nauja veikla džiaugiasi Dima. Jau artimiausiu metu dainininkui bus išrinktas konkretus vaikų namų auklėtinis, kurio globėju ir taps Sasha Son. Tiesa, prieš tai muzikantas dar turės išklausyti specialius kursus, bendradarbiauti su psichologais.
Dima šypsosi, kad ši patirtis jam bus ypač aktuali ateityje, nes jis įgis neįkainojamos patirties, bendraujant su vaikais. „Man malonu daryti gerus darbus. Tai, ką tu guodi šiam pasauliui, tą iš jo ir gauni. Kažkada man kažkas padėjo, dabar aš irgi noriu padaryti gerų darbų. Be to, man tai bus gera patirtis prieš susilaukiant savų vaikų“, - prasitaria atlikėjas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kaip galima padėti vaikams ir prisidėti prie iniciatyvų
Sasha Song su būriu pramogų pasaulio žmonių ragina prisidėti ir padėti vaikams, kurie ne tik būsimi mūsų šalies gydytojai, pareigūnai, teisininkai, bet kada nors patys taps tėvais. O padėti galite labai paprastai: jau dabar skambinkite 1415 - parama 10 EUR, 1406 - parama 5 EUR.
| Veikla / Iniciatyva | Aprašymas |
|---|---|
| Bendruomeniniai vaikų globos namai | Gyvenamieji namai arba butai, pritaikyti šeimyninio tipo globai, kur gyvena nedidelė vaikų grupė su nuolatiniu darbuotojų personalu. |
| Individualus globėjavimas | Viešas asmeninis įsitraukimas - laukiamas kandidato apmokymas, bendradarbiavimas su psichologais ir reguliarus laiko skyrimas vaikui. |
| Finansinė parama | Skambučiais į paramos numerius arba per organizacijas, tokias kaip „Gelbėkit vaikus“, teikiama parama vaikų poreikiams tenkinti. |
Praktiniai iššūkiai ir sprendimai savivaldybėse
Savivaldybės susiduria su praktiniais iššūkiais: brangios nekilnojamojo turto kainos, kompensacijų ribos ir infrastruktūros reikalavimai. Radviliškio pavyzdys aiškiai iliustruoja: valstybė savivaldybei kompensuos daugiausiai iki 38 tūkstančių eurų už vieną namą, o realios kainos gali būti 70-100 tūkst. eurų, todėl savivaldybės ieško alternatyvų, pavyzdžiui, butų ar papildomų investicijų į šildymą, vandenį ir kanalizaciją.
Tokie praktiniai sprendimai, kaip pirkimas mažesnio ploto butų arba darbų planavimas atsižvelgiant į šildymo ir inžinerinius poreikius, leidžia suderinti finansines galimybes ir vaikų gerovę. Svarbu taip pat bendruomenės priėmimas, nes nuo jo priklauso sėkmingas įkurdinimas ir vaikų adaptacija.
Emocinė parama ir leidimas jausti
Sasha Song nuolat akcentuoja emocinės paramos svarbą: „Niekada nesakykite vaikams, kad verkti negalima, kad nevyriška ar apskritai negražu, nes taip juos traumuojate - vėliau jie bijo kalbėti, bijo pasakyti, ką jaučia, o nuo tokių traumų prasideda ne tik stresas, tačiau ir visos ligos.“
Todėl tiek instituciniame, tiek individualiame lygyje svarbu kurti aplinką, kurioje vaikui leidžiama jausti, kalbėti apie emocijas ir gauti profesionalią psichologinę pagalbą bei nuolatinę suaugusiųjų paramą.