Paveldėjimas kelia daug praktinių ir teisinių klausimų: kaip sudaryti testamentą, kas paveldi pagal įstatymą, kokios yra privalomosios palikimo dalies taisyklės, kokios globa ir prievolės taikomos neveiksniems asmenims, kada ir kaip mokami mokesčiai už paveldėtą turtą. Žemiau sudėliojome svarbiausius teisinius principus, procedūras ir praktinius patarimus, remdamiesi teisės normomis ir ekspertų komentarais.
Kaip galima paveldėti turtą?
Yra du turto paveldėjimo būdai - pagal notaro patvirtintą testamentą, arba pagal įstatymą. Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu. Paveldėtojai pagal testamentą turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Testamente nurodyti asmenys nebūtinai turi būti giminės, ar artimi žmonės. Testamente galima nustatyti bet kokius įpėdinius ir jų paveldėjimo dalis. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka. Paveldėjimas pagal įstatymą priklauso artimiausiems giminaičiams bei artimiesiems.
Ką reiškia testamentas ir kokie jo tipai?
Kas yra testamentas? Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Oficialus testamentas: CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
Asmeninis (rankraštinis) testamentas: CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus duomenys. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai globojant ir paliekant turtą giminaičiams
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą.
Testamento turinio skelbimas, ginčai ir galiojimas
Vadovaujantis LR civilinio kodekso 5.33 straipsniu, palikimo vietos atsiradimo notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Jei testamentą tvirtino notaras ir vienas testamento egzempliorius yra pas jį, apie testamento skelbimą pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams. Kai asmeninis testamentas notarui perduotas saugoti uždarame voke, notaras į testamento skelbimą kviečia įstatyminius įpėdinius bei kitus suinteresuotus asmenis.
Galimybė užginčyti testamentą menka. Norintiems ginčytis dėl testamento teisėtumo notaras pataria apsišarvuoti kantrybe - laimėti bylą įmanoma tik turint konkrečių įrodymų. Dėl testamento teisėtumo galima kreiptis į teismą, tačiau tam būtina turėti rimtą įstatymų numatytą pagrindą, pavyzdžiui, kad testatorius nesuprato savo veiksmų, veikė esant apgaule, smurtui ar kitam spaudimui. Tačiau tais atvejais, kai testamentas patvirtintas notaro, tokiems kreipimams dažniausiai trūksta pagrindo, nes notaras įsitikina asmens veiksnumu ir tuo, kad jis gerai suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes.
Paveldėjimas pagal įstatymą: eiles ir sutuoktinio teisės
Jeigu asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei. Net jei su kai kuriais giminaičiais nebendraujate arba jų beveik nepažįstate, jūsų mirties atveju jie gali teisėtai paveldėti jūsų turtą - to reikalauja įstatyme nustatyta paveldėjimo eilė.
Pirmiausia paveldi palikėjo vaikai (taip pat ir įvaikiai bei vaikai, gimę po žmogaus mirties). Jei jų nėra, turtą paveldi tėvai ir vaikaičiai. Toliau - seneliai ir provaikaičiai, po jų - broliai, seserys bei proseneliai. Penktoje eilėje yra sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos, o šeštoje - pusbroliai ir pusseserės.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdinais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Privalomoji palikimo dalis ir neveiksnių asmenų teisės
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui laisvai paskirstyti turtą, tačiau įstatymų leidėjas įtvirtino teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri apriboja testatoriaus laisvę. Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Pavyzdžiui, mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniams asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisė jų tėvai arba globėjai. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais. Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Paveldėjimo priėmimas, terminas ir notaro vaidmuo
Civiliniame kodekse nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl paveldėjimo priėmimo reikia kreiptis į notarą: kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo įprastai notarai prašo pateikti palikėjo mirties liudijimą ir įpėdinio su palikėjo giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, taip pat išrašus iš valstybės registro apie palikėjui priklausantį nekilnojamą turtą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris padeda vykdyti paveldėjimo procedūras. Notaras neatstovauja įpėdinių interesų, todėl dažnai įpėdiniai turi nepagrįstą lūkestį, jog notaras turi už juos kažką atlikti ar juos informuoti.
Be to, daugelis mano, kad paveldėjus turtą galima tiesiog džiaugtis, tačiau teisės ekspertas perspėja, jog paveldimos ir skolos. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymu arba paduodamas pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus jei įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Tai reiškia, kad paveldėtojas, pasirinkęs priimti turtą su apyrašu, už palikėjo skolas neatsakys savo asmeniniu turtu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Nepriėmus palikimo arba praleidus 3 mėnesių terminą, šis terminas gali būti atnaujintas tik teismo keliu dėl svarbių priežasčių. „Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai. Be to, praleistą trijų mėnesių terminą galima atnaujinti tik teismo keliu dėl svarbių priežasčių. Tad laiku nepriėmus palikimo, gali tekti bendrauti ne tik su notarais, tačiau ir kreiptis į teismą bei prašyti teisininkų pagalbos“, - akcentuoja ekspertai.
Skolos, mokesčiai ir kiti finansiniai aspektai
Verta pastebėti, kad kartu su palikimu paveldimos ir mirusio asmens skolos. Paveldimo turto mokesčio mokėtojai yra nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Mokesčio objektas - paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai). Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant šiuos tarifus: kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150'000 Eur - 5 proc.; kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150'000 Eur - 10 proc.
Mokesčiu neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Gyventojas, paveldėjęs apmokestinamą turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Deklaruoti Lietuvoje paveldėtą turtą nereikia. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs apmokestinamą turtą užsienio valstybėse, iki kitų metų kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti VMI mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
Parduodant paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį. GPM apmokestinama suma skaičiuojama nuo skirtumo tarp objekto pardavimo kainos ir paveldėjimo teisės liudijime nurodytos kainos. Šią kainą notaras įrašo pagal VĮ Registrų centre nurodytą objekto masinio vertinimo kainą, arba pagal individualaus vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą, kuri atspindi realią objekto vertę ir, dažniausiai, yra aukštesnė nei VĮ Registrų centro masinio vertinimo kaina. Svarbu! Individualų turto vertinimą reikia atlikti ir jo ataskaitą perduoti notarui iki paveldėjimo priėmimo!
Ką daryti su skolininkų reikalavimais ir dokumentais VMI?
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių. Mokestinė nepriemoka iš ankstesnių metų skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Privalomos procedūros ir dokumentai kreipiantis dėl paveldėjimo
Norint pradėti paveldėjimo procesą, yra būtina kreiptis į notarą. Kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo įprastai notarai prašo pateikti palikėjo mirties liudijimą ir įpėdinio su palikėjo giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, taip pat išrašus iš valstybės registro apie palikėjui priklausantį nekilnojamą turtą. Jis primena, kad dėl paveldėjimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius nuo mirties.
Bendrosios procedūros metu notaras priima pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Jei asmuo siektų paveldėti turtą, tai galima paveldėti pagal turto apyrašą, t. y. priimant palikimą tokiu būdu, kuriuo paveldėtojas kreditorių atžvilgiu nerizikuoja savo asmeniniu turtu.
Apsauga nepilnamečių, nuomos sutarčių ir kas nutinka sutuoktinio atveju
Jeigu palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos? Nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip. Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.).
Su sutuoktiniu turime bendrą būstą, įsigytą su paskola. Ar jam tektų ir paskolos dalis? Paveldėjimas reiškia, kad kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo prievolės (skolos). Jei nebūtų testamento, vaikas paveldėtų jūsų turto dalį pagal įstatymą. Tai reikštų, kad jis perimtų ir atsakomybę už jūsų turto daliai tenkančią paskolos dalį. Atsisakymas paveldėti: jei vaikas nenorėtų prisiimti paskolos, jis gali atsisakyti paveldėjimo per 3 mėn.
Testamento sudarymo kaina ir praktiniai patarimai
Kiek kainuoja sudaryti testamentą? Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Praktiniai patarimai: testamento rekomenduotina sudaryti pas notarą arba ranka surašytą testamentą perduoti saugoti notarui, kas leis tiek palikėjui, tiek testamente nurodytiems įpėdiniams jaustis užtikrintai, kad palikėjo testamentas nebus taip lengvai nuginčytas teisme. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti. Visuomet galios tik paskutinis asmens sudarytas testamentas.
Skirtingi palikimo režimai: dovanojimas, renta, išankstiniai nurodymai
Dovanoti ir palikti turtą testamentu ne tas pats. Padovanojus turtą, jo įgijėjas iš karto įgyja nuosavybės teises. Kai turtas paliekamas testamentu, įpėdinis teisę paveldėti įgyja tik po testatoriaus mirties ir atlikus paveldėjimo procedūrą. Testamentas saugomas paslaptyje iki testatoriaus mirties. Rentos sutartys (išlaikymas iki gyvos galvos) turi specialias notarinio įforminimo ir registracijos taisykles. Išankstiniai nurodymai turi būti sudaryti notarine forma ir registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Kas laukia, jei testamento nėra arba įpėdiniai nepriima palikimo?
Jeigu testamento nėra, taikomas paveldėjimas pagal įstatymą. Jei nei vienas įpėdinis nepriima palikimo arba palikimo priimti visiškai nėra, mirusiojo turtas gali atitekti valstybei. Pirma, valstybė, priešingai nei kiti įpėdiniai, nori ar nenori palikimą priimti privalo. Tuo siekiama užtikrinti, kad neliktų bešeimininkio turto, kuriuo niekas nesirūpina. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Dažni paveldėjimo ginčai ir jų sprendimas
Lietuvos teismai kasmet gauna apie 500 paveldėjimo bylų. Daugeliu atvejų teisiasi paveldėtojai, nesugebantys gražiuoju pasidalinti mirusių tėvų turto. Situacija dar labiau komplikuojasi kai turto yra daug arba kai verslas perduodamas paveldint. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji nežino, jog testamentas buvo surašytas ir net nenutuokia, kur jo ieškoti. Todėl patartina pasirūpinti dokumentais iš anksto.
Teisininkų rekomendacijos: aiškiai pasirūpinti paveldėjimo dokumentais iš anksto; testamento sudarymą patvirtinti pas notarą arba perduoti jį saugoti notarui; galvoti apie verslo paveldėjimą ir teismo vykdytoją, jei verslas turi būti valdomas sklandžiai po savininko mirties; esant abejonėms dėl skolos - priimti palikimą pagal turto apyrašą arba apskritai jo nepriimti.
Trumpa lentelė: testamento formos ir pagrindiniai reikalavimai
| Testamento forma | Pagrindiniai reikalavimai |
|---|---|
| Oficialus testamentas | Raštu dviem egzemplioriais, notaro patvirtinimas, registracija |
| Asmeninis (rankraštinis) testamentas | Testatoriaus ranka surašytas, data, vieta, parašas; gali būti perduotas notarui saugoti |
| Alografinis (liudytojų) testamentas | Pasirašytas testatoriaus dalyvaujant dviems liudytojams; liudytojų parašai ir statusas |
| Žodinis testamentas | Skubios gyvybei pavojingos aplinkybės, du liudytojai; turi ribotą galiojimą |
SPECIALISTAI PATARIA
Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis el. arba į notarą, advokatą ar teisinį konsultantą. Jei turite specifinių klausimų dėl paveldėjimo, testamentų, skolos perėmimo ar mokesčių - kreipkitės į notaro kabinetą ar advokatų kontorą.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus arba kitus kompetentingus specialistus. Informacija šiame vadove apima praktinius ir teisės aktų pagrindus, kurie padės geriau suprasti paveldėjimo procesus, testamento formų skirtumus, privalomąsias palikimo dalis, neveiksnių asmenų apsaugą ir finansinius aspektus.