Socialinių tinklų augimas Lietuvoje pastaraisiais metais buvo itin dinamiškas ir paveikė ne tik asmeninį žmonių gyvenimą, bet ir plačiai suprantamą informacijos sklaidą. Pagal 2023 metų duomenis, Lietuvoje socialiniai tinklai pasiekė virš 70% interneto vartotojų, kas rodo didelį technologinės pažangos ir skaitmeninio raštingumo lygį.
Dauguma naudotojų socialinius tinklus naudoja ne tik bendravimui su draugais ir šeima, bet ir naujienų sekimui, informacijos paieškai bei verslo plėtrai. Dėl šio augimo socialiniai tinklai tapo svarbiu informacijos sklaidos kanalu.
Šiandien žurnalistai susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia naujos žiniasklaidos technologijos. Žurnalistika patiria didelių pokyčių, susijusių su socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis ir technologinėmis permainomis. Socialinė žiniasklaida suteikia naujų savybių, pavyzdžiui, interaktyvaus dialogo ir socialinės sąveikos.
Socialinių Tinklų Poveikis Tradicinei Žiniasklaidai
Tradicinės žiniasklaidos priemonės, tokios kaip televizija ir laikraščiai, susiduria su iššūkiais, kadangi vis daugiau žmonių renkasi socialinius tinklus kaip pagrindinį informacijos šaltinį. Be to, socialiniai tinklai suteikia galimybę kiekvienam vartotojui tapti informacijos kūrėju.
Tai skatina demokratizuoti informacijos sklaidą, nes žmonės gali dalintis savo nuomone, analize ir patirtimi. Tačiau tai taip pat kelia iššūkių, susijusių su dezinformacijos plitimu, nes ne visi šaltiniai yra patikimi.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Pirmiausia, socialiniai tinklai suteikia galimybę kiekvienam vartotojui tapti informacijos kūrėju. Tai reiškia, kad bet kuris asmuo gali dalintis naujienomis, nuomonėmis ir komentarais, taip sukurdami alternatyvius informacijos šaltinius. Toks procesas lemia, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės praranda kontrolę ir autoritetą, kurį turėjo anksčiau.
Be to, socialiniai tinklai leidžia greitai plisti naujienoms. Informacija gali tapti virusine per kelias minutes, kai ji dalijamasi tūkstančiais vartotojų. Tai skatina žiniasklaidą reaguoti greičiau ir prisitaikyti prie besikeičiančių naujienų ciklų.
Žiniasklaidos Iššūkiai ir Sprendimai
Dabar žmonės dažnai renkasi gauti naujienas iš savo socialinių ratų, o ne iš tradicinių žiniasklaidos šaltinių. Tai lemia, kad žiniasklaidos turinys turi būti greitas, patrauklus ir lengvai prieinamas.
Kitas svarbus iššūkis yra dezinformacijos plitimas. Socialiniai tinklai leidžia greitai ir plačiai skleisti informaciją, tačiau tai taip pat reiškia, kad klaidinga ar iškraipyta informacija gali plisti taip pat greitai. Žiniasklaidos priemonės turi rasti būdų, kaip užtikrinti informacijos patikimumą ir kovoti su melagingomis naujienomis.
Technologiniai pokyčiai taip pat keičia žurnalistikos praktiką. Duomenų analizė, dirbtinis intelektas ir automatinis turinio generavimas tampa vis svarbesni įrankiai žurnalistams. Tai leidžia greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius ir kurti personalizuotą turinį.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Visi šie iššūkiai reikalauja, kad žiniasklaidos institucijos būtų lanksčios ir inovatyvios, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Dezinformacijos Plitimas ir Kovos Būdai
Socialiniuose tinkluose plito įvairios sąmokslo teorijos apie viruso kilmę ir vakcinų saugumą. „Melaginga informacija apie tariamus gydymo būdus ir prevencijos priemones kėlė pavojų visuomenės sveikatai“, - dėsto dr. G.
Anot vykdomo projekto vadovo prof. D. Plikyno, norint padėti visuomenei atpažinti ir atsispirti socialinių medijų manipuliacijoms, galima taikyti kelias priemones. „Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius“, - teigia projekto vadovas prof. dr. D.
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją.
„Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. Mūsų tikslas - sukurti įrankį, mažinantį propagandos poveikį ir skatinantį atsakingą informacijos sklaidą,“ - teigia projekto ekspertai prof. dr. D. Plikynas ir dr. G.
Taip pat skaitykite: Apsauga misijose
Šis daugiadisciplinis tyrimas yra svarbus žingsnis kovoje su propagandos grėsmėmis ir prisideda prie saugesnės informacinės aplinkos kūrimo Lietuvoje.
Kaip Ribojama Dezinformacijos Sklaida Lietuvoje?
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės, komunikacijos teisės ir duomenų apsaugos ekspertės Ramintos Bučiūtės, Rusijai tokia išsami informacijos sklaida trukdo skleisti propagandą apie „specialią karinę operaciją“.
Teisininkė pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatyme nurodoma, jog visuomenės informavimo priemonėse (laikraščiuose, naujienų portaluose, televizijoje, radijuje ir kt.) draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą - pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) atlieka nuolatinę visuomenės informavimo priemonių stebėseną dėl galimų įstatymo pažeidimų ir gali atlikti tyrimus savo iniciatyva bei nustačiusios pažeidimus imtis priemonių.
LRTK turi teisę be baudos skyrimo sustabdyti televizijos ar radijo programų transliavimą Lietuvos teritorijoje, jeigu yra nustatomi pažeidimai. Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 25 d. ir vasario 28 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija už nuolatinį tendencingos dezinformacijos bei karo propagandos skleidimą nusprendė laikinai sustabdyti televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ 5 metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ 3 metams retransliavimą Lietuvoje.
Taip pat šios programos nebėra prieinamos Lietuvos vartotojams ir interneto platformoje „Youtube“.
ŽEIT gali įpareigoti visuomenės informavimo priemones pašalinti skelbiamą dezinformaciją, karo propagandą ir kt. Taip pat, nustačiusi įstatymo pažeidimus, ŽEIT gali kreiptis į teismą dėl laikraščio, žurnalo ar naujienų portalo veiklos laikino sustabdymo arba nutraukimo.
Policija skelbia, kad jau kreipėsi dėl keleto dezinformaciją skleidžiančių interneto svetainių prieigos ribojimo Lietuvoje. Už viešą pritarimą karo nusikaltimams numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Tad gyventojai apie pastebėtus pažeidimus yra raginami informuoti ŽEIT bei Lietuvos policiją.
Raminta Bučiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad apie pastabėtą dezinformaciją socialiniuose tinkluose (įrašus, komentarus) galima informuoti ir jų administratorius, kuriuos įstatymai įpareigoja šalinti tokį turinį. „Tam socialiniuose tinkluose yra įdiegti funkcionalumai, kurie leidžia informuoti apie pastebėtą dezinformaciją, neapykantos kurstymą ir kt. Šių pranešimų pagrindu socialinių tinklų administratoriai įvertina turinį ir gali jį pašalinti bei blokuoti paskyros valdytoją“, - pažymi komunikacijos teisės ekspertė.
Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos sistemos atitikties Europos statistikos praktikos kodeksui vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. įsakymu DĮ-69 „Dėl Lietuvos statistikos sistemos atitikties Europos statistikos praktikos kodeksui vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ ir vadovaujantis Oficialiosios statistikos sklaidos politikos gairėmis, visa statistinė informacija yra skelbiama vienu metu - 9 val.
Socialinių Tinklų Įtaka Verslui ir Reklamai
Socialinių tinklų augimas taip pat turi įtakos verslo pasauliui. Daugelis įmonių ir prekės ženklų savo marketingo strategijose integruoja socialinius tinklus, kad pasiektų savo tikslinę auditoriją. Reklamos ir rinkodaros kampanijos, vykdomos per socialinius tinklus, dažnai būna labiau efektyvios, nes jos leidžia segmentuoti auditoriją ir pritaikyti žinutes konkretiems vartotojams.
Socialiniai tinklai yra ne tik asmeninių ryšių palaikymo priemonė, bet tampa vis labiau įprastu reklamos kanalu, tiesa, turinčiu savo specifiką ir auditoriją.
- Susidaro įspūdis, kad socialiniuose tinkluose aktyviausiai veikia smulkaus ir vidutinio dydžio verslo organizacijos.
- Iš tiesų feisbukas labiausiai ir tinka smulkioms bei vidutinio dydžio verslo įmonėms. Jos palaiko glaudų kontaktą su klientais. Mažai kavinei, parduotuvei kurti ryšius socialiniuose tinkluose yra nesunku.
- Stambesnėms įmonėms: prekybos, kavinių tinklams išnaudoti socialinius tinklus - sudėtingiau; joms sunkiau sukurti asmenišką turinį. Tokios įmonės auditorija daug didesnė, klientų pomėgius bei lūkesčius nuspėti nėra paprasta.
Socialiniai tinklai suteikia begalę įvairių būdų komunikacijai su klientais. Svarbu, kad prekių ženklai socialiniuose tinkluose būtų tinkamai apsaugoti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialiniais tinklais dažnai pasinaudoja ir prekių ženklų vagys. Ginti prekių ženklo savininko teises socialiniame tinkle gali būti sudėtinga. Sunkiausia tada, kai pažeidėjo tapatybė nežinoma.
Minėtose socialinėse platformose egzistuoja procedūra, kurios pagalba, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris galvoja, kad jo, kaip prekių ženklo savininko, teisės yra pažeidžiamos, gali pranešti apie tai socialinio tinklo administracijai pateikęs nustatytos formos paraišką.
Prekių ženklo savininkas privalo pateikti duomenis apie konkretaus prekių ženklo registraciją, ženklo registracijos pažymėjimo kopijas, taip pat paaiškinimą, nurodant kaip pažeidžiamos jo teisės.
Paraiškoje reikėtų nurodyti aplinkybes, kurios rodo pažeidėjo nesąžiningus ketinimus ar siekį naudoti socialinio tinklo paskyrą komerciniais tikslais, t.y. konkrečių prekių ar paslaugų reklamai. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti faktinis socialinio tinklo vartotojų klaidinimo atvejis komentarų skiltyje arba vartotojus klaidinančios grotažymės (angl. hashtag).
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog prekių ženklo naudojimas nelaikomas neteisėtu, jeigu jį naudojantis socialinio tinklo vartotojas nesiekia komercinio tikslo.
Atkreipkite dėmesį, kad aprašyta intelektinės nuosavybės pažeidimų pranešimo procedūra reiktų naudotis apdairiai.
Pastebėjus prekių ženklo pažeidimo atvejį, visų pirma rekomenduojama kreiptis į pažeidėją su prašymu nutraukti neteisėtą ženklo naudojimą tiesiogiai. Atsižvelgiant į socialinių tinklų viešumą, greitą informacijos sklaidą bei praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai itin griežtas ar atsainus pretenzijos tonas sukelia neigiamą reakciją, svarbu, jog prašymas būtų pagarbus ir aiškus.
Lygių Galimybių Kontrolieriaus Tarnyba ir Socialinė Reklama
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasitelkia socialinę reklamą kaip priemonę informuoti visuomenenę apie lygias galimybes ir didinti sąmoningumą apie žmogaus teisių iššūkius bei sprendimus. Tarnyba įgyvendino ne vieną sėkmingą sąmoningumo didinimo kampaniją.
Štai keletas pavyzdžių:
- 2022 m. Kampanija skirta pristatyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę.
- 2022 m. Kampanija skirta Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gyventojams.
- 2021 m. Kampanijos priemonės: plakatai.
- 2020 m. Plakatuose pasakojamos istorijos, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir medicinos personalo darbuotojai gali padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančiai moteriai.
- 2018 m. Socialinė kampanija „Palaikyk“ skirta paskatinti visuomenę palaikyti smurtą patiriančias moteris.
Šios kampanijos rodo, kaip socialiniai tinklai gali būti naudojami teigiamiems pokyčiams visuomenėje skatinti.
Statistika
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos svarbius socialinių tinklų naudojimo Lietuvoje duomenis:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Interneto vartotojų, naudojančių socialinius tinklus | Virš 70% (2023 m.) |
tags: #del #informacijos #socialiniuose #tinkluose