Šių metų gruodžio 31 d. sukanka 70 metų, kai Panevėžio kūdikių namams suteiktas puoselėtojo vardas, o 1996 metais gegužės 3 d. ši įstaiga įgijo A. Bandzos vardą. Jei aptariame kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje, svarbu paminėti, kad apie jų būtinumą kalbėta jau 1943 metais. Tuomet kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti, tad į Panevėžį tiesiogiai priimtų kūdikių skaičius ribotas nebuvo. Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių, o iš kitų apylinkių kūdikių priėmimas nebuvo galimas dėl vietos stokos.
Pokario metais patalpų kūdikių namams ieškota Šiauliuose, neradus tinkamų, svarstyta įrengti juos netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Namas buvo erdvus, vien 18 kambarių, tačiau ši idėja liko tik plano lygyje. 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos patalpos D. Panevėžio miesto Liepos 21-osios prospekto Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.) įstaigai, tačiau iki metų pabaigos turėjo būti išlaisvintos. 1951 m. gruodžio 31 d. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymu ši patalpa skirta Šiaulių sričiai kūdikių namams Panevėžyje.
Nepaisant pradinių sunkumų, 1952 metų balandžio 21 d. Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis namuose gyveno 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų, dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris. Namas buvo dviejų aukštų, medinis, su 8 kambariais, 2 virtuvėmis ir 2 sandėliukais, šalia nedidelis sodas. Tačiau būklė buvo prasta: trūko vandens tiekimo ir kanalizacijos, pastatas nešildomas, teritorija neaptverta, šulinys neuždengtas, o vandens kokybė nebuvo tirtina. Dėl tokių sąlygų kūdikių namai 1956 m. buvo perkelti į kitas patalpas, esančias Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g.).
Pilies g. patalpos buvo erdvios, vaikams buvo sudarytos grupės pagal amžių, įrengta skalbykla ir virtuvė, tačiau jos neatitiko nei sanitarijos, nei priešgaisrinių saugumo reikalavimų, buvo šaltos ir dažnai šlubuojančios. Dėl to vaikai nuolat sirgo, trūko izoliatoriaus ir karantininės grupės. 1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti; tačiau laikina jų veikla buvo palaikoma kol peržiūrimos galimybės perkėlimui į naujas patalpas. 1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 skiriamas 1,5 hektaro ploto sklypas Lauko gatvės trasoje kūdikių namams statyti.
1967 m. buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai Žemaičių g. 12. Nuo 1964 metų iki mirties 1992 metų kūdikių namams vadovavo vyr. gydytojas A. Bandza. Už jo nuopelnus įstaigai darbuotojai panevėžiečiai kreipėsi į merą ir prašė suteikti įstaigai A. Bandzos vardą. 1996 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas. 2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Taip pat skaitykite: Panevėžio vaikų namų parama
Šiaulių srities vykdomojo komiteto sprendimas dėl patalpų skyrimo Šiaulių sričiai Panevėžio kūdikių namams buvo įformintas 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių regioniniame archyve (F. 129, ap. 1, b. 61, l.). Taip pat ten saugomi įrašai apie Panevėžio kūdikių namų darbuotojų etatus (1951-1951 m.) ir jų sąrašus (F. 129, ap. 1, b. 65, l.). Šiaulių regioninio archyvo Panevėžio filialo bylose taip pat randamas raštas dėl priestato statymo Panevėžio kūdikių namams (1963 m. gruodžio 20 d.), žemės sklypo išskyrimo statyboms (1964 m. liepos 7 d.) bei Lietuvos TSR valstybinei planavimo komisijai skirti lėšų naujų kūdikių namų statybai Panevėžyje (1964-1966 m.).
1996 m. laikotarpiu įstaigos veikla buvo susietа su vyro vadovo nuopelnais - vadovas A. Bandza įamžintas, o 1996 m. gegužės 3 d. sprendimu įstaiga įgijo jo vardą. 2021 metų pabaigoje atsidūrė nauji projekto dokumentai, susiję su paslaugų teikimu šeimoms, globai ir laikinoje globos formoje - tai jau atitinka šiuolaikinės socialinės globos sistemų principus, kai prioritetas teikiamas šeimai ar jos bendruomeninei aplinkai.
Panevėžio kūdikių namų veikla šiandien
Šiuolaikinė Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių namų ir su jais susijusių globos paslaugų sistema orientuojasi į vaikų poreikių saugumą, stabilumą ir galimybes augti šeimos aplinkoje. Projekto „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje vystymas“ tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant jų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus, bei įvaikintiems vaikams.
Nebuvo pamiršta ir globos institucijų darbo kokybė: Globos centras veikia kaip teisinis atstovas ir koordinuoja globos procesus. Budinčio globotojo ir nuolatinio globotojo sąvokos aiškiai apibrėžiamos: budintys globotojai laikinoji globos forma, turintys specialiai parengtą mokymų programas bei individualų veiklos pažymėjimą; nuolatiniai globotojai rūpinasi vaikais ilgalaike, stabilia globos forma, dažnai vienu vaiku arba brolių/seserų grupe, o įvaikinimas ar kitos galimybės gali būti neįmanomos. Vaikas, globojamas globos centre, vis dar turi teisinį atstovavimą per Globos centrą.
Globos programa GIMK (Globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) įtvirtina vaikui naudą ir siekia padėti rasti šeimą. Programos mokymai startuoja 2026 m. ir buvo įtraukti į Lietuvos valstybės institucijų reglamentavimą bei tarnybos vadovų įsakymus.
Taip pat skaitykite: Globos namų istorija Panevėžyje
Be to, svarbu pažymėti, kad Panevėžio miesto savivaldybė ateityje planuoja toliau plėtoti paslaugas, užtikrinant prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir skatinti kompleksinę pagalbą šeimoms. Tai apima ne tik vaikų globos paslaugas, bet ir psichologinę bei socialinę pagalbą, teikiamą bendruomenės lygmenyje, įskaitant mokymus, konsultacijas ir praktines veiklas.
Istorinių šaltinių ir įrašų santrauka
- 1951 m. rugsėjo 13 d. sprendimai dėl patalpų ir įstaigų įkūrimo Panevėžyje.
- 1952 m. balandžio 21 d. patikrinimo aktas: vaikų skaičius, darbuotojų sudėtis ir gyvenimo sąlygos.
- 1964-1967 m. laikotarpio plėtros sprendimai: sklypo išskyrimas, statybos darbai ir naujų patalpų įrengimas.
- 1967 m. 112 vietų namai Žemaičių g. 12 ir vėlesnis tolesnis gyvenimas įstaigoje.
- 1996 m. gegužės 3 d. sprendimas suteikti įstaigai A. Bandzos vardą; 2000 m. persiorganizavimas į Globa ir Vaikų globos namų bendrą pavadinimą.
- 2021 m. gruodžio mėn. projekto aprašai ir startuojančios Globos programos mokymai 2026 m.
Galerija ir papildomi duomenys
Infografika apie istorinius kūdikių namų įsikūrimus Panevėžyje, jų patalpas ir laikotarpius gali padėti vizualiai suprasti jų plėtrą. Taip pat reikėtų įtraukti žemėlapį su Panevėžio miesto teritoriniu paslaugų aktyvumu ir globos centrų išsidėstymu regione.
Projekto „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje vystymas” tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams ir įvaikintiems vaikams.
- Budintasis globotojas - laikina globos forma, turinti specialiai parengtus mokymus ir veiklos pažymėjimą.
- Nuolatinis globotojas - ilgalaikė globos forma, dažnai vienam vaikui arba brolių/seserų grupei.
- Globos centro teisės ir atsakomybė - teisinis atstovavimas ir koordinavimas viso proceso.
Startuoja GIMK programos mokymai 2026 m., kurios tikslas - užtikrinti vaikų teisėtų interesų apsaugą ir suteikti pagalbą viso globos proceso metu.
Taip pat skaitykite: Pertvarka Panevėžio Vaikų Grupinio Gyvenimo Namuose