Panevėžio vaikų globos namų istorija yra glaudžiai susijusi su XX a. Lietuvos istorijos vingiais, ypač su pokario laikotarpiu ir sovietinės valdžios politika. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Panevėžyje formavosi vaikų globos sistema, kokie iššūkiai ir pokyčiai ją lydėjo, ir kokią reikšmę ji turėjo vaikams, likusiems be tėvų globos.
Pokario Metai: Našlaičių Surašymas ir Vaikų Namų Steigimas
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, buvo didelis našlaičių ir beglobių vaikų skaičius. Sovietinė valdžia, siekdama įtvirtinti savo ideologiją ir kontroliuoti visuomenę, ėmėsi iniciatyvos steigti vaikų globos įstaigas.
1944 m. rugsėjo mėn. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius planavo suregistruoti visus švietimo darbuotojus, suskaičiuoti karo padarytus nuostolius švietimo sistemai, atlikti turto inventorizaciją, komplektuoti skyriaus darbuotojų etatus ir suregistruoti priešmokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikus. Taip pat buvo numatyta spręsti mokinių bendrabučio steigimo klausimą, atidaryti vaikų darželius, ideologiškai patikrinti bibliotekų knygas ir pasirūpinti žuvusių karių bei partizanų (sovietinių) našlaičiais likusius vaikus.
Visuotinis našlaičių vaikų surašymas Panevėžyje buvo vykdomas 1945 m. sausio 24-25 d., talkinant Panevėžio antrosios gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokiniams. Miesto liaudies švietimo skyrius 1945 m. vasario-kovo mėnesiais prašė miesto valdžios skubiai spręsti našlaičiais likusių vaikų globos klausimus ir skirti patalpas vaikų namams, taip pat atidaryti antrą vaikų darželį Pilies (dabar - Smėlynės) g. 10.
1945 m. liepos 27 d. Panevėžio liaudies švietimo skyrius gavo nurodymą iš Lietuvos SSR švietimo liaudies komisaro Juozo Žiugždos įsteigti internatą 100 vaikų, kurių tėvai - partiniai ir tarybiniai darbuotojai, atvykę iš kitų respublikų ir dirbantys įvairiuose valsčiuose bei apskrityse.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Vaikų Namų Veikla Pokariu: Iššūkiai ir Realijos
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos ir kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, bet ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos. Sovietinė valdžia siekė apsaugoti vaikus nuo blogų įpročių ir „politiškai kenksmingos“ įtakos.
1945 m. Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja, o patys vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą). Tačiau jau po kelių mėnesių, spalio 20 d., buvo informuota miesto valdžia, kad vaikų namų auklėtinius reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą, nes patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11 buvo netinkamos: vieni gyvenamieji namai sudegė per bombardavimą, o į kitus pastatus teises reiškė šeimininkė.
Kūdikių Namų Įkūrimas ir Raida
1951 m. Liepos 21-osios pr. 7 (dabar A. Jakšto g.) dviejų aukštų mediniame pastate buvo įkurti Panevėžio kūdikių namai. Tačiau pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo, todėl 1956 m. kūdikių namai buvo perkelti į kitas patalpas Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. 171, Panevėžio gamtos mokykla), buvusią advokato Česlovo Petraškevičiaus vilą. Nors patalpos buvo didelės, su erdviu sodu, jos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos.
1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai, kuriems nuo 1964 m. iki mirties 1992 m. vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza. 1996 m. Panevėžio kūdikių namams buvo suteiktas A. Bandzos vardas. 2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Kūdikiai buvo priimami ir iš artimiausių apylinkių. Dėl vietos stokos apie kūdikių priėmimą iš Panevėžio ir jo apylinkių net nekalbėta.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio gyventojams
Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių. Iš kitų apylinkių priimti kūdikių nebuvo galimybių, nes tokių vaikų tuo metu būta išties nemažai. Pokario metais patalpų kūdikių namams įsteigti ieškota Šiauliuose, tačiau, nerandant tinkamų, svarstyta juos įsteigti netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Jame surastos patalpos buvo tinkamos kūdikių namams įrengti. Namas - geros būklės, erdvus, įrengta net 18 kambarių. Šiame kaime Kūdikių namai taip ir nebuvo įsteigti.
1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.). Iki tų pačių metų spalio 1 d. patalpos turėjo būti atlaisvintos ir jose gyvenančios šeimos perkeltos kitur. 1951 m. gruodžio 31 d. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.
Remiantis 1952 metų balandžio 21 d. Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis, namuose buvo įkurdinti 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Namuose dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris. Įstaigai skirtos patalpos buvo didelės - dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame įrengti 8 kambariai, 2 virtuvės, 2 sandėliukai, šalia namų nedidelis sodas. Tačiau namo būklė prasta ir netinkama vaikams gyventi. Pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nešildoma, šiukšlių dėžė pastatyta po langais, teritorija neaptverta, vandens kokybė netirta, neuždengtas šulinys.
Esant tokiems trūkumams, Kūdikių namai 1956 m. buvo perkelti į kitas patalpas, esančias Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. Tai buvo erdvios patalpos su dideliu sodu, kuriame vasarą buvo auginamos daržovės. Vaikai gyveno grupėse, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į vaikų amžių. Skalbykla ir virtuvė įkurtos atskiruose pastatuose. Tačiau patalpos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Dėl to vaikai nuolat sirgo. Nebuvo izoliatoriaus ir karantininės grupės.
1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti. Tačiau, neturint galimybių vaikus perkelti į naujas patalpas, leista laikinai naudotis patalpomis. 1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 kūdikių namų statybai skiriamas 1,5 hetarų ploto sklypas, esantis Lauko gatvės trasoje.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai. Kūdikių namams nuo 1964 metų iki mirties, 1992 metų, vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza. Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas.
2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Socialinės Problemos ir Vaikų Globos Iššūkiai
Archyvuose gausu vienišų motinų 1953 m. rašytų pareiškimų, kuriuose jos prašė vaikus priimti į vaikų namus. Miesto valdžia patenkindavo prašymus. 1953 m. Panevėžio m. valdžia aptarė, kaip mieste kovojama su vaikų ir paauglių nusikalstamumu bei skurdu. 1952 m. buvo sulaikyti 25 benamiai vaikai ir 133 be suaugusiųjų priežiūros likę vaikai. Dalis jų prekiavo gatvėse, išdykavo ir „chuliganiškai“ elgėsi.
Institucinės Globos Pertvarka ir Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Jau penktus metus šalyje vykdoma Institucinės globos pertvarka, siekiant, kad vaikai augtų šeimose ar šeimynose, o ne didelėse institucijose. Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai 2014 m. perkėlė globotinių šeimynas gyventi į butus.
Panevėžio savivaldybė taip pat ieško galimybių išnuomoti būstus vaikams iš globos namų, tačiau susiduria su įvairiais iššūkiais. Planuojama kurti bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose vaikai gyventų lyg tradicinėse šeimose.
Pastaruoju metu bendruomenė įgijo naują narį - Vaivaduose įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai. Šių namų gyventojai po truputį pradeda jaustis bendruomenės dalimi, dalyvauja įvairiuose projektuose ir veiklose.
Ilgalaikė nepriežiūra, tėvų priklausomybės, fizinis smurtas - tai dažniausios priežastys, kodėl vaikams tampa nesaugu gyventi savo šeimose, su tėvais. Anksčiau buvo manoma, kad institucinė globa yra kone vienintelė išeitis, užtikrinanti vaiko išgyvenimą tokiais skaudžiais momentais. Tačiau laikui bėgant pasikeitė vaiko teisių ir poreikių supratimas, o atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad institucinė globa visada lemia prastesnę gyvenimo kokybę nei bendruomenėje teikiamos paslaugos, o dažnu atveju ir socialinę atskirtį visam gyvenimui.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gali gyventi ne daugiau kaip 8 vaikai, įprastai kambaryje įsikuria 2 vaikai. Nors vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį.
Spalio 9 d. Liūdynėje įvyko grupinio gyvenimo namų atidarymas. Šių namų steigimas - svarbi institucinės globos pertvarkos dalis, padedanti neįgaliesiems integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą namams artimoje aplinkoje. Įstaigoje jau gyvena asmenys, atvykę iš institucinės globos įstaigų.
Skaudūs Įvykiai ir Apsaugos Trūkumai
2012 m. viešumon iškilo skaudi istorija apie 15-metę iš vaikų globos namų, kuri įsimylėjo 45-erių vyrą, įtariamą jos seksualiniu išnaudojimu. Ši istorija atskleidė spragas vaikų globos sistemoje ir bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų trūkumą. Paaiškėjo, kad mergaitė ilgą laiką buvo išleidžiama pas vyrą, kuris ją galimai tvirkino, ir niekas nieko nedarė.
Algimanto Bandzos Socialinių Paslaugų Namai Šiandien
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai Panevėžyje - įstaiga, teikianti įvairias socialines paslaugas vaikams ir senjorams. Ši įstaiga, turinti ilgą istoriją, nuolat plečia savo veiklą ir prisitaiko prie visuomenės poreikių.
Šiuo metu A. Bandzos socialinių paslaugų namai teikia įvairias paslaugas:
- Vaikų globa: Įstaiga suteikia pastogę vaikams, likusiems be tėvų globos.
- Autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centras: Centre lankosi vaikai nuo 5 iki 16 metų.
- Senelių globos namai: Seneliams, kuriems reikalinga priežiūra, čia numatyta 40 vietų.
- Gyvybės langelis: Įstaigoje ir toliau veikia gyvybės langelis.
Jų auklėtinius perkėlus gyventi į šeimai artimą aplinką - keturis butus ir namą, globos įstaiga keičia pavadinimą ir atveria duris tiems, kam Panevėžyje labiausiai trūksta globos. Netrukus čia įsikurs senelių namai, o jau keletą mėnesių veikia autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centras. „Pasirengę priimti naujus iššūkius“, - sako A.
Buvusių kūdikių namų pastate įsikūrė dienos centras vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Šiuo metu jame jau lankosi 10 „lietaus“ vaikų. Planuojama, kad, esant poreikiui, bus galima plėstis dar maždaug tiek pat. Pasak direktoriaus, šis centras, veikiantis nuo 12 iki 20 valandos, skirtas vaikams nuo 5 iki 16 metų. Popamokinė veikla vaikams organizuojama pagal jų poreikius.
Vaikams įrengti kambariai, kur gali pabūti vieni, sukurtos ir bendros erdvės, sensoriniai kambariai. O nuo balandžio 25-osios A. Bandzos socialinių paslaugų namai duris atvers ir senjorams. Seneliams, kuriems reikalinga priežiūra, čia numatyta 40 vietų.
Kalėdinė Akcija Panevėžio Algimanto Bandzos Kūdikių ir Vaikų Globos Namuose
Graži Kalėdų tradicija užsimezgė 2015-aisiais. Tuomet spontaniška Eisvinos Gailiūnės idėja ir žinutė „feisbuke“ netrukus virto pilna bagažine sauskelnių patiems mažiausiems vaikams. Po metų pora savo idėją pakartojo ir dar kartą. Tuomet įvairių dovanų buvo surinkta tiek, kad jų pakako net dviejų įstaigų globotiniams. Šiemet idėjos sumanytojai nusprendė tradiciją išlaikyti.
Pora prieš šventes vėl apsilankė Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose bei atvežė dovanas. Tiesa, šiemet norintys prie gerumo akcijos prisidėti žmonės buvo paraginti tai padaryti kiek kitokiu būdu - megzti ar pirkti vaikiškas kojinaites.
„Šiemet tema buvo megztos kojinytės, kad socializuotųsi ir tie žmonės, kurie nemoka megzti. Kad norėtų išmokti, paprašytų, jog juos kas nors pamokytų - tėvai, seneliai, draugai. Kojinyčių surinkta buvo virš 100 porų ir dar daug kitokių dovanų. Kas megzti nemokėjo ar nenorėjo išmokti, tie galėjo pirkti kojines iš močiučių ir taip prisidėti prie akcijos. Šiemet žmonių aktyvumas šiek tiek buvo sumažėjęs, tačiau gerumas nuo žmonių skaičiaus nepriklauso. Tie, kas norėjo prisidėti, tą padarė labai dosniai. Prisijungė apie 30 žmonių. Kojinyčių surinkta buvo virš 100 porų ir dar daug kitokių dovanų“, - sakė Eisvina Gailiūnė.
Daugiau nei dvidešimt maišų dovanų į Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus atvežusi Gailiūnų šeima pabrėžė, kad šiemet reikėjo kiek mažiau sauskelnių, kadangi įstaigoje sumažėjo pačių jauniausių vaikų. Praėjusiais metais akcijos sumanytojai lankėsi ir Šiauliuose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tačiau šiemet visą dėmesį nusprendė skirti gimtojo Panevėžio įstaigos vaikams.
„Visą laiką labiausiai norisi padėti saviems, savo miestui. Galbūt kitų miestų žmonės pamatę šią akciją padės ir savo miesto įstaigoms“, - sakė Eisvina Gailiūnė.
Socialinis Spektaklis
Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai virto repeticijų sale - čia kuriami etiudai, greitakalbėmis ir specialiais pratimais lavinamas liežuvio miklumas, dėliojami dainų akordai ir pasigirsta pirmieji veikėjų dialogai. Panevėžio teatro „Menas“ aktorius ir režisierius Andrius Povilauskas su globos namuose augančiais vaikais dirba jau antrą mėnesį.
„Vaikai į viską reaguoja gyvai, emocingai, tad kūrybos procesas labai dinamiškas, - pasakojo A. Povilauskas. - Kiekvienas iš šių vaikų yra unikalus, turi savą istoriją, todėl siekiame, kad spektaklyje jie neliktų tik anonimiški personažų įkūnytojai.
Spektaklio autoriai pasirinko Vytauto V. Landsbergio kūrybą. Scenoje vaikų įkūnyti personažai keliaus arklio Dominyko pramintais takais. Scenarijų pagal V. V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionę į žvaigždes“ rašo Vidmantas Fijalkauskas. Pasakoje arklys leidžiasi į kosminę kelionę po žvaigždes, ieškodamas brangakmenio, galinčio nuo šalčio apsaugoti jo mylimąją rugiagėlę.
„Arklio Dominyko personažas dabartinei Lietuvai yra labai aktualus, nes moko esminio dalyko - nesavanaudiškos meilės. Ši meilė nereikalauja, jog tave būtinai kas nors mylėtų. Kai arklį ištinka besąlyginė meilė, jis pats puola visais rūpintis - gėlėmis, gamta, savo artimaisiais ir tolimaisiais, o paskui ir visu kosmosu, visom planetom. Kai prisiimi globėjo pareigą ir atsakomybę, nebesijauti nei vienišas, nei silpnas, - teigė V. V. Landsbergis. - Manau, kad globos namų vaikams tai ypatingai svarbu. Jei juose atsiras galia rūpintis kitais, atsiras ir suvokimas, kad tikrai laimingas esi tik tada, kai padedi kitiems.
Pasirinkta pasaka piešdami vaikams šviesaus gyvenimo viziją, spektaklio kūrėjai didelį dėmesį skiria ir pačiam kūrybos procesui. „Norime, kad vaikams ši patirtis liktų kaip šviesus įspūdis, gal tik kartą gyvenime pasitaikantis patyrimas, galimybė prisiliesti prie scenos paslapčių. Siekiame jiems parodyti, kad jie gali, kad juose slypi potencialas, kurio galbūt nežinojo turį“, - kalbėjo A.
Socialinio spektaklio kūrime dalyvauja būrys scenos profesionalų: režisierius A. Povilauskas, aktorius Donatas Kalkauskas, teatro pedagogas V. Socialinio spektaklio statymas - viena iš Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų veiklų.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų istorija, veikla ir pertvarka į bendruomeninius globos namus. Vaikų globos namai yra skirti vaikams, kurie liko be tėvų globos arba kuriems tėvai negali užtikrinti tinkamos priežiūros.
2016 m. rugsėjo 9 dieną Panevėžio rajono vaikų globos namuose pradėtos vykdyti projekto ,,Mano socialinė patirtis - aš kuriu savo asmeninę istoriją 3“ veiklos. Viena iš pirmųjų šio projekto veiklų - edukacinė programa ,,Baidarėmis Nevėžio upe“. Šią edukacinę programą vykdėme kartu su projekto partneriais - Krekenavos regioninio parko direkcija. Vaikai plaukė dvivietėmis baidarėmis Nevėžio upe kartu su gidu.
Rugsėjo 22 d. vykome aplankyti Mažosios Lietuvos Kultūros sostinės - Naisių. Aplankėme Baltų dievų muziejų, inkilų muziejų, aplankėme žirgyną, kuriame vaikai galėjo iš arti pasigrožėti gyvūnais, juos paglostyti. Vyresnieji vaikai dalyvavo dažasvydžio žaidime, kuris jiems suteikė daug džiaugsmo ir adrenalino. Tęsdami kelionę aplankėme Kryžių kalną.
Rugsėjo mėnesio paskutinė savaitė mūsų vaikų globos namuose buvo paskelbta sporto ir sveikatingumo savaite ,,Pajudėkim, pakrutėkim“. Spalio 2 d. vyko renginys ,,Gražių žodžių gatvė“. Kiekviena šeimyna išsitraukė lapą, kuriame buvo užrašytas gatvės pavadinimas: „Mandagių žodžių“, „Svajonių“, Komplimentų“, „Draugystės“.
Spalio 4 d. Kino filmų vakarų metu žiūrėjome tris filmus. Daugiausia ašarų ir emocijų sukėlė „Hačiko:šuns istorija”. Tai istorija apie šuns ir jo šeimininko draugystę, kuri nenutrūko net mirus šeimininkui. Antrasis filmas „Atjungimas” pasakoja kaip internetas paveikė žmonių gyvenimus. Po šio filmo vaikai diskutavo apie interneto naudą ir žalą. Trečiasis filmas „Aš esu Semas”. Spalio - lapkričio mėn. vyko renginių ciklas ,,Smagurių vaišės“. Užsiėmimų ciklo ,,Pažinsi aplinką - apsaugosi save“, kuris vyko spalio - lapkričio mėn. metu buvo siekiama formuoti pozityvaus elgesio įgūdžius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta vaikų globos namų reforma, siekiant pereiti prie šeimai artimos aplinkos, pavyzdžiui, bendruomeninių vaikų globos namų ar globos šeimose. Panevėžio rajono vaikų globos namai Linkaučių kaime yra pavyzdys, kaip institucinė globa keičiama bendruomenine. Gyvenamieji namai su sklypais ir priklausiniais priemiestinėse gyvenvietėse - Piniavoje ir Vaivaduose - nupirkti ir pritaikyti bendruomeniniams vaikų globos namams, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Panevėžio rajono savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra“.
Seniūnijos centre Miežiškiuose esantis vietos parapijai priklausantis pastatas suremontuotas pagal „Panevėžio rajono 2016-2023 vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos“ priemonę „NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra“.
Vykdant institucinės globos pertvarką, vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena po du, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai, stalas. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.
Piniavoje ir Vaivaduose šalia namų yra erdvūs kiemai žaidimams, sodai su vaismedžiais, pavėsinės, šiltnamiai, kur vaikai galės auginti daržoves. Palanki lauko aplinka žaidimams, kitoms laisvalaikio veikloms sudaryta ir Miežiškiuose. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai.
Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti. Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui Panevėžio rajone panaudotos Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Panevėžio rajono savivaldybės lėšos.