Vienos savivaldybės vis dar suka galvą, kaip tėvų globos neturintiems vaikams sukurti šeimos aplinką ir atsisakyti didelių institucinių globos namų, kitos - jau džiaugiasi pasiektais rezultatais. Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė teigia, kad Telšių ir Kelmės rajonų savivaldybės itin stipriai skatina nuolatinę globą šeimoje. „Šios savivaldybės per pusmetį nė vienam vaikui nenustatė globos institucijoje ar bendruomeniniuose globos namuose - visiems rado šeimas“, - LRT.lt komentuoja R. Ladauskienė.
Telšiuose jau kurį laiką nė vienas vaikas, praradęs tėvų globą, nepateko į instituciją - vaikai buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus, vėliau - globėjų šeimose ar bendruomeniniuose globos namuose.
Anot L. Bukauskienės, labai svarbi ir prevencija, kad vaikai galėtų gyventi savo šeimose. Viena iš prevencinių priemonių, veikiančių Telšių rajone, - laikinieji šeimos namai. Kaip sako L. Bukauskienė, „Vaikai turi kur po pamokų užsiimti, pavalgyti, vykdomas darbas su vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvais“.
Pažymėtina, kad 2014 metais pradėta institucinės globos pertvarka. Buvo viliamasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks, o sausio pirmą dieną įsigaliojo įstatymas, kad didelėse globos institucijose gali būti teikiama tik trumpalaikė globa - iki trijų mėnesių, o vaikai turi būti perkelti į bendruomeninius globos namus.
Telšių Rajono Patirtis
„Nuo 2015 metų turime praktiką, tokią pasitelkė ir kitos savivaldybės. Mes finansuojame vaikų globą atskiru aprašu, skiriami pinigai globėjams motyvuoti, kad šeimose apgyvendintų tris vaikus ir vykdytų veiklą. Tai mums labai pasiteisino. Turime 17 šeimų, kurios vykdo globą šeimoje, vaikai ten gyvena kaip šeimos nariai“, - LRT.lt sako L. Bukauskienė.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
L. Bukauskienė dalijasi patirtimi: „Finansavimas yra pakankamai motyvuojantis, vienas iš šeimos narių gali nedirbti ir globoti vaikus. Tai buvo labai naujas dalykas Lietuvoje. (...) Buvome kaip pionieriai ir bridome į tą veiklą, o trečdalis savivaldybių sekė mūsų pavyzdžiu“.
Ji pasakoja, kad globėjams buvo leista veikti kaip budintiems globotojams ir vaikus priimti laikinajai globai, tačiau gauta pastaba, kad tokios veiklos vykdyti negalima. Anot L. Bukauskienės, „Jei globėjas globoja vieną ar du vaikus ir nedirba, yra atsidavęs tai veiklai, turi galimybę bet kuriuo paros metu priimti vaiką ar du vaikus, vykdyti funkcijas, gauna papildomų pajamų, atlieka papildomą darbą tuo metu. Vienu metu iš dviejų šeimų buvo paimta 11 vaikų. Natūralu, kad savivaldybė neparengusi tiek budinčių globotojų, kad per kelias dienas galėtų priimti tiek vaikų“.
Vis dėlto savivaldybė susiduria ir su iššūkiais. „Jaučiamas kaimynų požiūris, negatyvumas, kad jei vaikas iš bendruomeninių globos namų rūko kažkur pasislėpęs, tai jis būtinai nusikaltėlis, o darbuotojai neatlieka savo funkcijų, tačiau jei tai daro vaikas iš šeimos, tai yra natūralu. Tas požiūris šiek tiek keičiasi, bet iš esmės vis tiek lieka. (...) Visuomenė yra gana nepakanti“, - komentuoja L. Bukauskienė.
Statistika apie globojamus vaikus Lietuvoje
Kaip LRT.lt informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šiuo metu Lietuvoje yra 6 416 globojamų vaikų. Iš jų:
- 4 478 vaikai globojami fizinių asmenų šeimose
- 296 - šeimynose
- 174 - globos centruose (pas budinčius globotojus)
Šiuo metu valstybės mokama vaiko laikinosios priežiūros išmoka siekia 240 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
„Apie vaikų globą atvirai“: kaip kurti tvarų ryšį su globojamu vaiku?
Elektrėnų Savivaldybės Pavyzdys
Iš viso Elektrėnuose globojami 65 vaikai. 16 jų gyvena trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, du vaikus budintys globotojai prižiūri šeimose, 47 vaikai gyvena šeimose, o 14 jų gyvena ne giminaičių šeimose. Tokius skaičius portalui LRT.lt pateikia Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė. Anot jos, Elektrėnai antrus metus gyvena be didelių institucinių globos namų.
V. Šimkūnienė sako: „Globos išmokos iš valstybės nėra didelės, o vaikui išlaikyti lėšų reikia nemažai. Juk žinome visus fiziologinius, psichologinius poreikius, o kai vaiką paima iš šeimos, būna ir kitų problemų, tikrai reikia specialistų pagalbos. Pavyko įtikinti politikus, ačiū jiems, kad patikėjo, kad reikia pinigus mokėti. Nuo to ir prasidėjo vaikų ėmimas iš globos namų“.
„Pamatėme, kad, kai vaikai gyvena butuose, jie patenka į tą pačią aplinką kaip ir jų draugai. Jų po nedaug gyvena, daugiausia po šešis ar septynis viename bute“, - argumentuoja V. Šimkūnienė.
Kaip kylančius sunkumus ji įvardija darbuotojų paieškas - ne visi darbuotojai geba suprasti iššūkius, su kuriais vaikas susiduria, ne visiems pavyksta pakeisti požiūrį. „Dar turime kur tobulėti ir ko siekti, kad užaugtų daugiau laimingų vaikų. Norime, kad būtų kuo daugiau nuolatinių globėjų, kad nė vienas vaikas ir paauglys nepatektų į bendruomeninius globos namus, kad surastų šeimą“, - pabrėžia V. Šimkūnienė.
Kelmės Rajono Sėkmės Pavyzdys
Kelmės rajone per pusę metų nė vienas vaikas nepateko į institucinę globą, daugiau vaikų persikelia pas globėjus. Pas budintį globotoją laikinai globojamas vienas vaikas, trims vaikams teikiama laikino atokvėpio paslauga. Vaiko ir šeimos gerovės centre globojami šeši vaikai, čia gyvenančius du vaikus planuojama apgyvendinti globėjų šeimoje.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
„Susideda daug komponentų, bet didžioji mūsų rajono sėkmė yra būtent šios 11 šeimų, jos yra priėmusios daugiau kaip pusę globojamų vaikų. Jos stiprios, gražiai globoja, auklėja. Šie globėjai užaugina vienus vaikus ir į savo namus priima kitus. Jei ne šios šeimos, manome, visi 39 vaikai būtų augę globos institucijoje“, - LRT.lt pasakoja V. Čerkauskienė. Specialistė pripažįsta, kad didelę reikšmę pokyčiams turėjo ir savivaldybės palaikymas.
Globoti vaikus taip pat skatina finansinė paskata, šeimai mokamas atlygis, bendruomenės supratingumas, aiškina V. Čerkauskienė. Anot jos, steigiant bendruomeninius globos namus, nebuvo susidurta su bendruomenės pasipriešinimu, o kaip namų patalpos pritaikytas buvęs medicinos punktas.
Globos Centrai Telšių Rajone
Telšių rajone pagrindinis įvairiopos pagalbos budintiems globotojams, globėjams teikėjas ir koordinatorius yra Telšių socialinių paslaugų centro Globos centras, savo veiklą pradėjęs nuo 2018 m. liepos 1 d. Būtent Globos centras organizuoja reikalingą konsultacinę, psichosocialinę, teisinę ir kitą pagalbą siekiant tinkamo vaiko ugdymo ir auklėjimo šeimai artimoje aplinkoje. Jis teikia pagalbą budintiems globotojams, globėjams tiek prieš vaiko apgyvendinimą, tiek priežiūros ar globos (rūpybos) metu.
Globos centro komandą sudaro šeši darbuotojai: globos koordinatoriai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys), socialiniai darbuotojai, psichologas. Kiekvieną mėnesį budintiems globotojams organizuojamos savitarpio pagalbos grupės, kurių metu jie pasidalija patirtimi, kaip sprendė panašius sunkumus, išsako abejones, nuogąstavimus, aptaria vaikų auklėjimo ir drausminimo būdus, nagrinėja savo ir vaikų jausmus.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Globos centre įgyvendinamas Europos socialinio fondo projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Globos centre organizuojami ne tik mokymai, bet ir įvairūs renginiai globėjams ir jų globojamiems vaikams. Labai svarbu, kad globėjai tarpusavyje bendrautų, dalytųsi savo džiaugsmais ir problemomis ir sulauktų visuomenės, kitų globėjų paramos ir palaikymo.
Jei galvojate apie galimybę globoti, kviečiame prisijungti prie globėjų bendruomenės ir padėti vaikams užaugti. Kreipkitės į Telšių socialinių paslaugų centro Globos centrą adresu: Džiugo g. 6, Telšiai (4 aukštas, 410 kabinetas). El. paštas: [email protected].
GIMK Programa
Daug įvairių žmonių tampa globėjais. Nėra paprasta įvertinti asmens ar šeimos tinkamumą globoti vaikus. Pagal GIMK programą šias paslaugas turi teikti ne mažiau kaip du atestuoti asmenys, turintys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduotą atestacijos pažymėjimą. Programoje numatytos tokios mokymo(si) formos: grupiniai užsiėmimai, individualus bendravimas, individualios konsultacijos.
GIMK programą sudaro trys etapai: pagrindiniai mokymai, specializuoti mokymai ir tęstiniai mokymai. Visuose etapuose siekiama to paties tikslo - skatinti dalyvius priimti sprendimus, suteikiant žinių, emocinę paramą, tačiau juose taikomi skirtingi metodai, kiekvienas etapas turi skirtingas aplinkybes. Globotojams pradėjus globoti vaiką šeimoje ir toliau yra teikiama pagalba ir parama, vyksta tęstiniai mokymai. Šių mokymų metu dalyviai gali keistis patirtimi, analizuoti vaikų elgesio priežastis ir pasekmes ir numatyti savo elgesio, savijautos modelius. GIMK programa siekiama padėti asmenims įveikti sunkumus ir palaikyti juos. Svarbus šios programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs.
Pasirengimo tapti globėjais proceso metu specialistams svarbu išsiaiškinti būsimų globėjų motyvaciją. Pradžioje daugelis iš būsimų globėjų tvirtina, kad myli vaikus, nori jiems padėti. Po vėlesnių pokalbių išaiškėja gilesni motyvai, paskatinę į savo namus priimti vaikus, netekusius tėvų globos. Dažniausiai noras globoti susideda iš daugelio motyvų. Vieni iš jų gali būti daugiau ar mažiau savanaudiški, o kiti - altruistiški. Ne visada būsimųjų globėjų motyvai yra tinkami. Dalis norinčiųjų globoti realiai neįsivaizduoja, kas jų laukia atėjus į namus vaikui iš kitos šeimos. Kai kurie mano, kad jiems nereikia papildomų specialių žinių ir užtenka tik svarbiausios sąlygos - mylėti vaiką. Kiti tikisi greito rezultato, mano, kad vaikas pasikeis pagyvenęs pas juos vieną mėnesį. Dalis užauginusių savo vaikus pasitikinčiai galvoja, kad jie nieko naujo nesužinos mokymuose, nes patys turi pakankamai patirties. Po mokymų daugelis dalyvių teigia, kad mokymai labai reikalingi, nes padeda ne tik pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bet ir suprasti į šeimą ateinančio vaiko poreikius.
Užauginę vaiką iki pilnametystės, globėjai patiria ne vieną laimės ir džiaugsmo akimirką. Fizinis išsiskyrimas dar nereiškia, jog su vaiku išsiskiriama ir emociškai. Emocinis ryšys, kurį globėjai sukuria su vaiku, gali trukti visą gyvenimą. Vaikas iš globėjų šeimos išeina į savarankišką gyvenimą turėdamas pozityvios patirties, kurią gali perkelti į kitus santykius, kuriuos kurs jau gyvendamas savarankiškai.