Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Tokia tvarka patvirtinta 2018 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) yra atsakinga už neįgalumo lygio nustatymą ir specialiųjų poreikių vertinimą.
Paaiškiname, kad NDNT, vertindama vaiko neįgalumo lygį, kartu įvertina ir nustato jo specialiuosius poreikius (žinoma, jei jis atitinka tesisės aktų nustatytus kriterijus). Taigi atvykti į NDNT atlikti pakartotinį vertinimą reikia tik tuomet, kai pasikeičia vaiko sveikatos būklė ar baigiasi nustatytas neįgalumo ar specialiųjų poreikių terminas.
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka
Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje.
Tuo atveju, kai prognozuojamas asmens bazinis funkcionavimo lygmuo bus ne didesnis kaip 20 balų ir dėl funkcinių organizmo sutrikimų asmuo į NDNT atvykti negalės, jį NDNT darbuotojai apžiūrės namuose, ligoninėje ar socialinės globos įstaigoje, kurioje asmuo gyvena.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Kreipiatės į vaiko šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą į tarnybą vaiko neįgalumo lygio nustatymui ir parengia dokumentus vaiko neįgalumo lygio įvertinimui.
Reikalingi medicininiai dokumentai:
- Duomenys apie vaiko sveikatos būklę: testų (pvz., CARS, DISC, WISC) medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašų (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos (forma Nr.).
- Klausimyno pildymas, pagal kurį vertinamas vaiko gebėjimas dalyvauti - gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į amžiaus grupę.
- Klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto.
Neleiskite tarnybos darbuotojui dėl negalios kylančius sunkumus vertinti tik kaip fizinius. Specialūs ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko neįgalumo lygio.
Tikslinių kompensacijų mokėjimas
Paaiškiname, kad tikslinių kompensacijų mokėjimas pasikeitė ne todėl, kad NDNT kitaip nustato vaikų neįgalumą ir specialiuosius poreikius, o todėl, kad nuo 2019 m sausio 1 d. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme buvo nustatyta, kad tikslinės kompensacijos buvo skiriamos vaikams, kuriems buvo nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis (netaikant reikalavimo, kad būtų nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Siekiant išsaugoti vaikų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo nustatymas: praktinis vadovas
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės
Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išduoda ir keičia tarnyba. Sprendimas dėl kortelės išdavimo priimamas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, vaiko tėvai apie priimtą sprendimą informuojami per 3 darbo dienas.
Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės (toliau - kortelė) išdavimo tvarką.
Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teritoriniai skyriai (toliau - Tarnybos teritoriniai skyriai).
Tarnyba organizuoja kortelių blankų gamybą ir nepanaudotų, sugadintų ar netinkamų naudoti kortelių apskaitą ir saugojimą.
Kortelių blankai yra saugomi užrakinamuose seifuose (metalinėse dėžėse, metalinėse spintose), įrengtose taip, kad būtų užtikrintas kortelių blankų saugumas.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo tarnybos slapukai
Kortelė išduodama:
- asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis,
- specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis,
- specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
specialiojo poreikio nustatymo pažymos kopiją, jeigu kreipiasi pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam specialieji poreikiai nustatyti iki 2010 m. liepos 1 d.
Kortelė keičiama:
- atlikus pakartotinį darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių vertinimą ar iš naujo nustačius specialiųjų poreikių lygį arba kai kortelės galiojimo terminas nesutampa su nustatytu darbingumo lygio, neįgalumo lygio ar specialiųjų poreikių galiojimo terminu.
- senąją kortelę, jeigu kortelė keičiama šio Aprašo 16.1-16.4 punktuose nustatytais atvejais.
Pametus ar kitaip praradus kortelę, išduodama nauja kortelė teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmeniui paprašius, duomenis apie prarastą dokumentą (seriją, numerį, išdavimo datą) pateikia Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojai.
Priėmus sprendimą dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar specialiųjų poreikių lygio, kartu priimamas sprendimas dėl kortelės išdavimo.
Kitais atvejais sprendimas dėl kortelės išdavimo priimamas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas per 3 darbo dienas.
Kortelėje negali būti taisymų ir braukymų.
Jei kortelė buvo pamesta arba kitaip prarasta nesibaigus kortelės galiojimo terminui, asmeniui išduota nauja kortelė arba atlikus asmens pakartotinį darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių vertinimą ar specialiųjų poreikių lygio nustatymą nebelieka pagrindo asmeniui išduoti kortelę pagal šio Aprašo 4 punktą, anksčiau Tarnybos teritorinio skyriaus išduota kortelė laikoma negaliojančia. Apie kortelės negaliojimą skelbiama Tarnybos interneto svetainėje www.ndnt.lt, skiltyje „Pamesti ir negaliojantys dokumentai“, nurodant dokumento pavadinimą, seriją, numerį, išdavimo datą.
Informaciją apie asmeniui suteiktą teisę vairuoti lengvąjį automobilį Tarnyba gauna automatiniu būdu iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro.
Tarnybos teritorinių skyrių priimtas sprendimas dėl kortelės išdavimo gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Aprašo 22 punkte, gavimo dienos.
Korupcijos prevencija NDNT
NDNT pateikiamos oficialios statistikos duomenimis, negalios nustatymo atvejų šalyje mažėja.
Vis dėlto NDNT Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių skyrių darbuotojams pareikšti įtarimai rodo: korupcijos šešėlis nuo NDNT nesitraukia.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame vidinei teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolei. Įvedėme rotacijos principą - pakartotinai į NDNT teritorinį skyrių besikreipiančius asmenis priima vis kitas skyrius ir vertintojas. Taip siekiame užkirsti kelią išankstiniams susitarimams. Nuo šių metų pradžios dar labiau sustiprinome patikros sistemą - automatiniu būdu kas pusmetį iš kiekvieno teritorinio padalinio atrenkama po 60 bylų ir patikrinami priimti sprendimai. Per šį pusmetį jau atlikta daugiau kaip 3,5 tūkst. tokių patikrinimų. Tiriame visus (net ir anoniminius) gaunamus skundus. Maksimaliai pratęsę sprendimų galiojimo terminus, gerokai sumažinome kreipimųsi į NDNT skaičių (iki 10 tūkst.
Svarbiausias NDNT tikslas - objektyvūs ir teisingi sprendimai. Mūsų žiniomis, Klaipėdoje tirti paimtose bylose sprendimai priimti laikantis nustatytų kriterijų. Dalykine, profesine prasme tarnybos darbuotojai nusižengimų neturėtų būti padarę. Žmogiškąja - STT, matyt, turi įrodymų, kad nusikalstamos veikos esama.
NDNT - viešojo administravimo įstaiga, mes negalime užsiimti operatyvine veikla. Esame prašę leidimo įrengti savo teritoriniuose padaliniuose vaizdo kameras (žinoma, apie jas informuojant ir pacientus, ir darbuotojus), tačiau duomenų apsauga besirūpinantys tarnautojai tai palaikė pertekliniu reikalavimu. Gal po pastarųjų įvykių jie pakeis savo sprendimą.
STT tyrimo galimybės visai kitokios. Jeigu mes turėtume teisinę galimybę pasitelkti imitacinę veiklą (tariamam pacientui įduoti žymėtų pinigų ir pasiųsti pas vertintoją), o mūsų darbuotojai žinotų, kad bet kada gali būti taip patikrinti, manau, nesąžiningumo atvejų pasitaikytų daug rečiau. Kalbėsimės su STT, kad jie sistemiškai, metodiškai tikrintų mūsų tarnybos teritorinių skyrių darbą.
STT pranešime nurodoma, kad visi 8 NDNT Klaipėdos teritorinių padalinių darbuotojai šešiems mėnesiams nušalinti nuo tarnybos.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad dauguma darbuotojų, kurie sulaukė įtarimų, įteikė prašymus atsistatydinti. Atrodo, kad jie vadovaujasi tokia logika: kol įkliūsiu, tol kyšius imsiu, o kai sučiups - atsistatydinsiu. Tai, kad šie darbuotojai buvo sulaikyti ir nušalinti nuo tarnybos, darbdaviui nesuteikia teisės savo iniciatyva jų atleisti. Tokį sprendimą tik jie patys gali priimti. Tik teismui nusprendus, kad jie tikrai nusižengė (analogiškas teisminis procesas Kaune tęsėsi pusantrų metų), Darbo kodeksas suteiktų galimybę nutraukti jų darbo sutartis. Manau, kad neturėtume stengtis išsaugoti tarnybos reputacijai didžiulę moralinę žalą padariusių darbuotojų. Jeigu teismas jų kaltę įrodys - bausmės išvengti nepavyks. Nepaisant to, kur ir ką jie tuo metu dirbs.
Ne paslaptis, kad NDNT darbuotojai patiria didelį spaudimą. Nedarbas, menkos pensijos, maži atlyginimai - visa tai skatina ieškoti kelių ir būdų pagerinti savo socialinę padėtį. Neįgalumo, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius lydi piniginės išmokos. Jų siekiantys gyventojai vis dar bando gudrauti, ieškoti nors ir menkiausių spragų. Deja, ne visi mūsų darbuotojai atsilaiko. Gana sunku motyvuoti ir tarnyboje dirbančius specialistus. Jų atlyginimai nėra dideli (galiojančią gydytojo licenciją turintys specialistai laisvojoje darbo rinkoje gali uždirbti dvigubai daugiau).
Noriu atkreipti dėmesį - šiame procese dalyvauja dvi pusės: pats pacientas ir jo būklę vertinantis specialistas. Tol, kol nepakeisime požiūrio, kol bus duodančių, deja, bus ir imančių. NDNT dirba beveik 400 žmonių. Visų už rankos neišlaikysi.
NDNT veikia Antikorupcijos komisija. Antikorupcinė komisija, kurią sudaro 10 tarnybos darbuotojų, iš esmės užsiima gautų skundų tyrimu, švietėjiška veikla. Praėjusiais metais NDNT buvo gavusi 53 skundus dėl asmenims galimai neteisėtai nustatytų darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų galimai korupcinio pobūdžio veiksmų. Išnagrinėjusi 35 atvejus dėl darbingumo lygio nustatymo 11 skundų perdavė Sprendimų kontrolės skyriui, kuris pakeitė 5 sprendimus. Iš 16 Antikorupcinės komisijos gautų skundų dėl asmenims nustatytų specialiųjų poreikių nė vienas iš 3 Sprendimų kontrolės skyriui perduotų atvejų nebuvo pripažintas pagrįstu ar pakeistas.
Deja, pateiktuose pranešimuose nerandame konkrečios informacijos nei apie duodamus, nei apie imamus kyšius. Užuominos, kuriomis įvairiuose komentaruose dalijasi internautai - labai abstrakčios.
Sprendimų kontrolės skyrius pernai išnagrinėjo 3 161 asmens ir išmokas mokančių institucijų skundą, patikrino 6 131 teritorinių skyrių sprendimą. Pakeisti buvo 504 sprendimai.
NDNT nuolat ragina pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Apie tai informuojančias anketas galima užpildyti visiškai anonimiškai. Nieko negindamas noriu paakinti - vienodai nusikaltimą daro tiek kyšį imantis, tiek duodantis.
Neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas - dviejų ministerijų atsakomybės sritis. Pirmiausia siuntimą rengia medikai - jų pateiktos diagnozės tampa pagrindu neįgalumui nustatyti. Būtent šioje grandyje atsiranda pirmosios prielaidos suformuluoti neteisingą išvadą. Tačiau dažniausiai visos kritikos strėlės susminga tik į NDNT.
Vis prisimenu vieno garbaus sostinės kardiologo pateiktą diagnozę: IV laipsnio širdies funkcijos sutrikimas. Žmogaus, kuriam nustatyta tokia diagnozė, lūpos turėtų būti pamėlusios, kamuoti dusulys, nes plaučiai pilni skysčių, kojos sutinusios ir pan. Realiai šis žmogus taip neatrodė, tačiau priimdami sprendimą turėjome vadovautis medikų pateiktomis išvadomis. Ar gali visuomenės nepapiktinti toks sprendimas? Juolab, kad po poros mėnesių šis žmogus, nuėjęs į polikliniką, darbo medicinos gydytojui pateikė kitą to paties kardiologo parengtą išvadą, kurioje šiam pacientui nustatytas jau II laipsnio širdies funkcijos sutrikimas. Žmogus stebuklingai pasveiko? Ne. Tokiais atvejais esame užspeisti į kampą. Nors matome, kad medikų pateiktos diagnozės neatitinka realybės, tačiau NDNT neturi galimybių atlikti papildomų tyrimų.
O kokią žinią visuomenei perdavė ką tik pasibaigęs regėjimo negalią simuliavusios šiaulietės teismo procesas? Medikė, kuri nustatė šiai moteriai ligą, dėl kurios ji esą neteko regėjimo aštrumo, ir tuo vadovaujantis jai buvo nustatytas itin didelis netekto darbingumo lygis bei specialieji poreikiai, išteisinta.
Pirmiausia susitiksiu su visų teritorinių skyrių darbuotojais. Turime aptarti susidariusią situaciją, padaryti išvadas. Jau esame paprašę STT, kad rudeniop Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose jie surengtų mokymus. Žinoma, ir patys dar labiau sustiprinsim vidinę kontrolę.
Visuomenės pasipiktinimą dažnai kelia dar buvusios MSEK prieš 15 ir daugiau metų priimti „amžini“ sprendimai, kai neįgalumas būdavo nustatomas vadovaujantis visai kitokiais kriterijais. Iki šiol pasigirsta pasakojimų, kaip esą žmogus su visiška negalia pusei kaimo bulves nukasa. Deja, kol nepakeisti įstatymai, kol juose nėra sąvokos, kad galime naikinti anksčiau priimtus sprendimus, to daryti negalime.
Laukiame ir naujos specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos, kai vietoj dviejų - priežiūros (pagalbos) ir slaugos - turėtų atsirasti keturi specialiųjų poreikių lygiai.
Pritariu socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pozicijai, kad reikia peržiūrėti negalios nustatymo sistemą.
tags: #neigalumo #nustatymas #nuo #2019m