Itin spartus skaitmeninių technologijų vystymasis ir paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę verčia gyventojus neatsilikti nuo naujovių. Vyresnio amžiaus gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai, nors dar nepakankami, tačiau nuolat gerėja: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, internetu naudojasi 65 proc. sparčiai kintančios technologijos ir plačiai diegiamos skaitmeninės paslaugos ne tik siūlo naujas galimybes, bet ir gali sukurti atotrūkį tarp turinčių reikiamus skaitmeninius įgūdžius ir tų, kurie šia sritimi nesidomi. Tarp vyresnių žmonių skaitmeninė atskirtis juntama aštriausiai. Senjorai dažnai patiria iššūkius dėl skaitmeninių įgūdžių trūkumo, tai dažnai riboja jų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime ir savarankiškai naudotis visomis jiems reikalingomis paslaugomis.
2023 m. lapkričio mėn. vyko keli renginiai ir diskusijos apie elektroninio parašo galimybes, duomenų saugumą ir „skaitmeninį rašiklį“, taip pat apie dirbtinio intelekto taikymą senjorams aktualiose gerovės technologijose. Prie šių temų pristatymų prisidėjo Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai, akademikai ir specialistai iš DIGIRES Baltijos skaitmeninio atsparumo centro. Taip pat aptartos išmaniojo telefono galimybės, kurios daugeliui senjorų tampa pagrindiniu įrankiu kasdienėse funkcijose, nuo skambinimo iki užrašinės, nuotraukų ir pan.
Statistinė gale.lt duomenų įžvalgos: ką rodo tyrimai apie senjorų internetinį elgesį?
„Spinter tyrimai“ ir kitų tyrimų duomenimis, pandemijos laikotarpiu pastebimai išaugo internetu naudojančiųjų dalis, ypač tarp vyresnių amžiaus grupių ir moterų. Tyrimai atskleidė, kad karantino metu dauguma respondentų teigė, jog jų naudojimasis internetu išaugo, o didžiausi pokyčiai fiksuoti tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų bei jaunos kartos. Taip pat paaiškėjo, kad pokyčiai interneto naudojime nebuvo tik trumpalaikiai - daugelis respondentų teigė naudotis internetu daugiau ir dažniau įtraukti į kasdienį gyvenimą įvairias interneto paslaugas.
Namų ūkiai ir įranga - 2020 m. duomenimis, tinkamai įrengti namai ir plačiosios juostos ryšys buvo paplitęs visose vietovėse, tačiau išliko skirtumų tarp miestų ir kaimiškų teritorijų. 16-24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi beveik visų šio amžiaus žmonių, o 65-74 metų - mažiau (vidutiniškai 46 proc.). Ieškant informacijos, didžiausias naudojimo tikslas buvo informacijos paieška ir ryšiai, o el. prekyba augo, iškyla poreikis ir bankininkystei internetu. Taip pat augo duomenų saugyklų naudojimas, mokymosi ir savišvietos tikslų poreikis. 58 proc. 16-74 metų gyventojų naudojo valstybės institucijų elektronines paslaugas bent kartą per metus, o 42 proc. - asmeniniams tikslams per pastaruosius tris mėnesius.
Tačiau tyrimai atskleidė ir ryškius iššūkius: beveik 39 proc. vyresnių nei 50 metų Lietuvos gyventojų visai nesinaudojo internetu, o dauguma senjorų susiduria su sudėtingu naudotojo sąsajos supratimu, technologijų pritaikymu ir paslaugų adresavimu lietuvių kalboje. Tyrėjai pabrėžia, kad senjorų skaitmeninė atskirtis yra vienas didžiausių iššūkių, nes daugelis paslaugų vis labiau skaitmenizuojamos, o verslai siekia sumažinti žmogiškojo darbo kaštus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Turinys: kaip vyresnio amžiaus žmonės prisitaiko prie skaitmeninės aplinkos?
Vilniaus universiteto ekspertai akcentuoja, kad visuomenės senėjimas yra dvipusis procesas: iš vienos pusės - ilgaamžiškumas suteikia galimybių dalyvauti darbo rinkoje, tačiau iššūkiai kyla dėl įtraukiamosios politikos, socialinės pagalbos, užimtumo ir finansinio saugumo užtikrinimo. Ekspertų teigimu, atitinkamai pritaikyta infrastruktūra ir prieinamumo gerinimas gali pagerinti senjorų įtraukimą į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti jų savarankiškumą ir saugumą skaitmeninėje erdvėje. Apibendrinant, senjorų skaitmeninis raštingumas ir įgūdžių formavimas lieka prioritetu, o tai leidžia plėtoti jų bendruomenines iniciatyvas, pavyzdžiui, kurti svetaines, kurios aprašo krašto istoriją ar kultūrines tradicijas.
Tačiau svarbu pastebėti ir on-line rinkodaros bei domenų administravimo iššūkius. IDN domenų ir lietuviškų raidžių palaikymo infrastruktūros trūkumai, mutlinacionalinė programinė įranga bei klaidinantys domenų vardai kelia riziką vartotojams. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuviai rašo interneto adresus ne tik į adreso laukelį, bet dažnai į paieškos variklius, o tai gali vesti į netikras svetaines ar konkurentų puslapius, jei domenas nėra susietas su prekių ženklu. Taip pat svarbu, kad senjorams būtų lengviau naudotis email’u bei el. bankininkyste - šie klausimai turi būti sprendžiami per paprastą sąsają ir aiškias instrukcijas, nes psichologiniai barjerai neretai stipriausiai trukdo pradėti naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.
Technologijų taikymas: dirbtinis intelektas, išmanieji įrenginiai ir lygiavertė prieiga
Dirbtinis intelektas gali skatinti kūrybiškumą ir greitesnius sprendimus, tačiau senjorams reikia aiškių ir patogių įrankių, kad nebūtų iššaukta papildoma įtampa. Transliacijose buvo išbandytas dirbtinis intelektas, o jo taikymas senjorams aktualiose gerovės technologijose gali būti naudinga priemonė laikinai ar ilgalaikei pagalbai. Išmaniojo telefono svarba suprantama - jis ne tik skambučių įrankis, bet ir žadintuvas, fotoaparatas, užrašinė, muzikos grotuvai ir kt. Pagrindinis panaudojimo augimo šaltinis - programėlės, kurios atlieka daug funkcijų.
Kitas svarbus aspektas - domenų registravimas ir tikslus jų naudojimas. Lietuvoje lietuviški domenai su diakritinėmis raidėmis turi savo arches, tačiau jų plėtra susiduria su techniniais apribojimais visuose grandyse. Todėl daliai senjorų, kurie registruoja domenus ir kuria savo svetaines, kyla sudėtingų žingsnių sąrašas, pavyzdžiui, įvedant punycode adreso atitikmenis, kas gali būti nepatogu ir trukdyti užtikrinti kokybišką internetinį identitetą. Tačiau kartu tai gali būti ir galimybė išsaugoti kultūrinę krašto patirtį, kurią senjorai gali pristatyti per savo svetaines.
Kontaktai ir pagalba: ką rekomenduoja ekspertai?
- Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų teikiama parama skaitmeninių įgūdžių tobulinimui turėtų būti kryptinga į vyresnio amžiaus žmones.
- Prieinamumo patobulinimai - paprasta vartotojo sąsaja, aiškūs žingsniai, ir praktiniai pavyzdžiai, kaip naudotis el. bankininkyste, el. paštu bei kitomis paslaugomis.
- Skatinimas registruoti domenus ir kurti svetaines, kuriančias krašto istoriją bei kultūros paveldą, kartu su aiškiomis instrukcijomis ir pagalba techniniuose sprendimuose.
- Tarptautinės patirties pritaikymas: gerosios praktikos skaitmeninio raštingumo programose, skaitmeninės įtraukties iniciatyvose ir saugumo užtikrinime.
Visuomenės senėjimas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė - stiprus socialinis ryšys, kultūrinė įvairovė ir žinių perdavimas gali prisidėti prie aktyvaus senėjimo. Svarbu skatinti vyresniųjų žmonių dalyvavimą visuomenėje, skaitmeninių įgūdžių tobulinimą ir užtikrinti jų saugumą bei paslaugų prieinamumą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
IKI Senjorai visada pirmi! Akcijos
Pažanga egzistuoja. Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų žino domeną ir gali pasiekti interneto svetaines įrašydami adresą į naršyklės laukelį, o tai rodo, kad skaitmeniniams iššūkiams įveikti įmanoma, kai yra tinkama pagalba ir resursai. Tačiau svarbu ir toliau dirbti su vyresnių amžių žmonių įgūdžiais, saugumu bei patogia prieiga prie elektroninių paslaugų, kad skaitmeninė infrastruktūra būtų įtraukanti visiems.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
tags: #kiek #lietuvos #pensininku #naudoja #interneta