Šiandieninė sveikatos apsaugos ministerijos politika skatina mažinti valstybės finansuojamų lovų skaičių psichiatrijos ligoninėse. Pasak psichikos sveikatos specialistės, vis svarbesnė tampa psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje. Todėl psichosocialinė reabilitacija tampa vis svarbesnė.
Psichosocialinė reabilitacija yra rimta pagalba. Ji skiriama sergantiems tokiomis sunkiomis psichikos ligomis kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, bipolinis afektinis sutrikimas, kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, sunkių nuotaikos sutrikimų, taip pat tais atvejais, kai smarkiai sutrikusi žmogaus veikla, elgesys ir socialinė adaptacija. Paslaugos teikiamos 18-60 metų asmenims“, - aiškina D. Kalantienė.
Ergoterapijos vaidmuo psichosocialinėje reabilitacijoje
Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus grupių asmenimis, t. y. ir vaikais, ir jaunimu, ir pagyvenusiais asmenimis, taip pat gali dirbti individualiai ir grupėmis. Ergoterapeutai dažnai vadinami „veiklos“ specialistais, nes analizuoja kasdienes, darbines, profesines, laisvalaikio veiklas ir išsiaiškinę kliūtis, ribojančias gebėjimą vykdyti jas, siekia asmens ar grupės gerovės ne tik lavindami įgūdžius, koreguodami asmenų kasdienio gyvenimo įpročius ir vaidmenis, bet ir pritaikydami technines pagalbos priemones ir aplinką. Juk susirgus ar įvykus traumai labai svarbi ir aplinka, todėl ergoterapeutai gali patarti, kaip prisitaikyti namų ar darbinę aplinką ir būti nepriklausomais nuo kitų.
Ergoterapeutai išmano ir sveikos gyvensenos, sveikatinimo, sveikatingumo principus, todėl gali dirbti ir su neturinčiais negalios ar ligos, tačiau, pavyzdžiui, moko ergonomiškai prisitaikyti darbo vietą ar dirbti produktyviau“, - apie ergoterapeutų darbo specifiką pasakoja Vilniaus kolegijos Reabilitacijos katedros lektorė, ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė.
Studentai sužino, kaip padėti asmenims savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į pačių asmenų norus, poreikius, pomėgius ir visuomenėje nusistovėjusias tradicijas bei vertybes. Taip pat įgyja žinių, kaip teisingai vertinti ir lavinti motorinius, socialinius, emocinius ir psichologinius, bendravimo, mokymo ir mokymosi bei vykdomuosius asmenų įgūdžius. Būsimi specialistai susipažįsta ir su esminiais ergonomikos principais, t. y. kaip dirbant nepakenkti sau, kaip to išmokyti pacientų šeimos narius, išmoksta parinkti ir pritaikyti ortopedines, technines priemones ir kt. Be viso to, studentai lavina savo bendravimo, kūrybiškumo įgūdžius, semiasi psichologijos žinių bei gilinasi į pacientų motyvavimo subtilybes.
Taip pat skaitykite: Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apžvalga
„Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete Ergoterapijos studijų programos studentai mokosi anatomijos, fiziologijos, sužino, kaip įvairios ligos ar traumos pažeidžia žmonių organizmą ir kokios įtakos tai turi jų atliekamoms veikloms. Būsimieji ergoterapeutai studijuoja klausos ir regos negalią turinčiųjų, traumatologinę ir ortopedinę, pediatrinę, neurologinę, senų ir pagyvenusių žmonių, psichikos sveikatos ergoterapiją, užimtumo terapiją, fizinę mediciną ir reabilitaciją, socialinę ir profesinę reabilitaciją.
Be to, studentai daug laiko skiria praktinių įgūdžių lavinimui - tam yra moderniai įrengtos auditorijos. Vėliau būsimieji ergoterapeutai profesinius įgūdžius lavina atlikdami praktikas įvairiose ligoninėse, medicininės reabilitacijos centruose, poliklinikose, vaikų raidos centruose, globos namuose, bendruomenės centruose ir kitose įstaigose, kuriose dirba ergoterapeutai“, - teigia Vilniaus kolegijos lektorė, ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė.
Po trejų studijų metų Ergoterapijos programos absolventai įgyja reabilitacijos profesinio bakalauro laipsnį ir ergoterapeuto kvalifikaciją. Todėl sėkmingai dirba ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, reabilitacijos ir šeimos sveikatos centruose, socialinės ir profesinės reabilitacijos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos institucijose, pensionatuose, kliento/paciento gyvenamojoje ir darbinėje aplinkoje, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių gamybos bei pritaikymo įstaigose, ministerijų ir savivaldybių padaliniuose.
Apie profesinio kelio pradžią po studijų savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventė, ergoterapeutė Viktorija Meškunec. Viktorija pasakoja, kad darbo pradėjo ieškoti dar prieš diplominio darbo gynimą: susirado internete visas įstaigas, kurioms galėjo reikėti ergoterapeuto, ir išsiuntusi gyvenimo aprašymus tiesiog laukė. “Buvau įsitikinusi, kad netrukus tikrai rasiu ergoterapeutės darbą, todėl ramiai laukiau. Pagaliau iš vienos įstaigos sulaukiau skambučio - buvau pakviesta pokalbiui su VšĮ „Rąstis“ direktore. Kadangi visuomet svajojau apie darbą su neurologiniais ligoniais, tai iki to laiko net nesidomėjau psichosocialine reabilitacija. Tačiau pokalbio metu įstaigos direktorė pabrėžė, kad vertina Kolegijos studentus, todėl padrąsino mane išbandyti savo jėgas psichosocialinės reabilitacijos srityje. Aš sutikau“, - džiaugiasi Viktorija.
Mergina pasakoja, kad pradėjusi dirbti sulaukė dar keturių skambučių iš įstaigų ir kvietimų dirbti ergoterapeute neurologijos skyriuose, tačiau vistik apsisprendė dirbti psichosocialinės reabilitacijos srityje. Pasak Viktorijos, labai svarbu jau studijuojant pirmame kurse apsispręsti, ar norėsi dirbti pagal specialybę, o jei nepatinka mokytis - nepatiks ir dirbti ergoterepeutu. Tad, anot merginos, kam veltui gaišti laiką - juk motyvacija yra be galo svarbi tiek mokantis, tiek dirbant.
Taip pat skaitykite: Darbo aplinka ir slaugytojų sveikata
„Visada reikia tikėti, kad susirasi darbą, ir nepasiduoti ieškant“, - teigia ji. Viktorija sako, kad dirbant ergoterapeute tenka nuolat sužinoti ką nors nauja. Todėl kai kuriuos principus mergina pradėjo taikyti ir savo gyvenime. Kalbėdama apie tai, kokių esminių savybių reikia turėti norint dirbti šį darbą, Viktorija pabrėžia, kad, be daugelio profesinių dalykų išmanymo, be galo svarbu būti psichologiškai stipriam, empatiškam, iniciatyviam ir kūrybingam.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
- Vertinimo etapas
Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
- Planavimo etapas
Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius, pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas.
- Vykdymo etapas (konsultavimas ir grupiniai užsiėmimai)
- Konsultavimas individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių.
- Psichologinė arba psichosocialinė pagalba.
- Įgūdžių, susijusių su mokymusi ir pažinimu, lavinimas.
- Asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymas.
- Pagalbos paslaugos.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
- Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
- Ilgalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė
Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.
Viešoji įstaiga "Rąstis"
Viešoji įstaiga "Rąstis" (ankstesnis pavadinimas Viešoji Įstaiga Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centras) savo veiklą pradėjo 2001 m. rugpjūčio mėn., adresu Oginskio g. 3, Vilniuje. Įstaigos steigėjas - VšĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos”. Nuo 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra Įstaigos dalininkė. Įstaiga įkurta siekiant organizuoti, teikti ir plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje Vilniaus mieste. Įstaiga veikia dienos centro principu.
Mūsų teikiamos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams, kurie ilgą laiką gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, ilgainiui prarado turėtus savarankiško funkcionavimo bendruomenėje įgūdžius arba kurių sugebėjimai atlikti tam tikras funkcijas (pvz., bendrauti su šeimos nariais, kreiptis dėl įsidarbinimo) tam tikrą vaidmenį (pvz. darbuotojo, studento) yra riboti. Paprastai tokie asmenys yra dalinai nedarbingi, neturi kuo užsiimti, jaučiasi vieniši ir nepasitiki savimi ar kitais, juos dažnai ištinka ligos atkryčiai. Paslaugos taip pat teikiamos ir šių asmenų artimiesiems. Mūsų teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos skirtos suaugusiems Vilniaus m. gyventojams sergantiems sunkiomis psichikos ligomis ir kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų negalios, siekiant suteikti galimybę jiems grįžti po gydymo psichiatrijos stacionare į bendruomenę, ir gerinant gyvenimo kokybę pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo lygį bendruomenėje bei teikti pagalbą išsilaikant joje.
Pirmąją tarpdisciplininę aštuonių specialistų komandą sudarė gydytojas psichiatras, dvi psichologės, du socialiniai darbuotojai, dvi slaugytojos ir dailės terapeutė. Specialistų komanda 2001-2003 metais dalyvavo ir baigė psichosocialinės reabilitacijos mokymus pagal CAR`e (angl. Comprehensive Approach of rehabilitation) programą. Apmokymus vykdė „Storm Rehabilitatie - the European Centre for Psychosocial Rehabilitation and Community Care” (Nyderlandų Karalystė) psichosocialinės reabilitacijos ekspertai Jean Pierre Wilken ir Dirk den Hollander.
Nuo veiklos pradžios Įstaigoje taikomas tarpdisciplininio komandinio darbo metodas leidžia visapusiškai įvertinti klientų poreikius bei maksimaliai išnaudoti įvairių specialistų profesinę kompetenciją. Taikomas, atvejo vadybos (case managment, angl.) metodas sukuria geresnį ryšį tarp specialistų ir klientų gaunančių paslaugas ir jų artimųjų. Tai sukuria savitarpio pasitikėjimo atmosferą ir sudaro prielaidas savalaikei krizių intervencijai. Nuolat palaikomas ryšys su Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrų specialistais, kurie nukreipia klientus psichosocialinei reabilitacijai į mūsų Įstaigą.
Nuo 2002 metų, remiantis CAR`e metodologija, įdiegtos naujos ir modernios psichosocialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje: asmenų su psichikos negalia atvejo vadyba, norų ir detalus poreikių įvertinimas (naudojama CAMBERWEL poreikių įvertinimo metodika, Londono Psichiatrijos institutas 1999, adaptuota Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos 2002, apimanti 22 gyvenimo sritis), individualių reabilitacijos planų sudarymas ir koordinavimas, bei tęstinis kliento palaikymas, individualaus psichozės atkryčio prevencijos plano sudarymas ir priežiūra, socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimas, individualias specialistų konsultacijas klientams bei šeimų nariams, laisvalaikio užimtumo programą, suburta klientų savipagalbos grupė.
Įstaigos pasiūlytomis paslaugomis buvo siekiama užpildyti ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų spragą, kai poliklinikose įsikūrę Psichikos sveikatos centrai negalėjo užtikrinti psichoziniais sutrikimais sergančių klientų dienos užimtumo ir psichiatrinės reabilitacijos paslaugų teikimo. Įstaigos veiklos pradžioje paslaugas teikėme klientams gyvenantiems Antakalnio mikrorajone, o nuo 2005 m. - visame Vilniaus mieste.
Siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą ir visapusišką pagalbą klientams, įstaiga užmezgė bendradarbiavimo ryšius su kitomis socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų įstaigomis - Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centrais, psichikos neįgaliųjų organizacijomis Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos “Giedra” ir „Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija“, teritorine Vilniaus Darbo birža, NDNT (tuo metu - MSEK) bei kt.
2002m. Įstaigos specialistai kėlė savo kvalifikaciją ir sėmėsi patirties Prahos Psichikos sveikatos paslaugų raidos centras (angl., Praha Mental Health Care Development Centre) organizuotoje stažuotėje, susipažino su analogiškų centrų bendruomenės psichiatrijos paslaugų modeliais ir jų raida Čekijoje. 2003m.-2004m. paruošti metodiniai paslaugų aprašai „Kasdienių įgūdžių lavinimo“, “Dailės terapijos taikymo reabilitacinėse užimtumo grupėse“, „Palaikomojo būsto paslaugos žmonėms turintiems sunkius psichikos sutrikimus“.
2005-2008m. įgyvendinant Projektą „Priešdarbinės reabilitacijos paslaugų tinklo žmonėms su psichikos negalia išvystymas Lietuvoje” (ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas) Įstaigos specialistai parengė 140 val. teorinio ir praktinio (mokymo darbo vietoje) mokymo programą, kuri apima psichosocialinės ir priešdarbinės reabilitacijos principų bei metodų įsisavinimą, konkrečių įgūdžių, reikalingų reabilitacijai vykdyti įgijimą, žinias apie kompleksinių priešdarbinės reabilitacijos paslaugų teikimą taikant komandinio darbo metodą, asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, pažeidžiamumo koncepciją ir jos praktinį pritaikymą psichosocialinėje reabilitacijoje.
Per 2002-2008 metus išvystytos Psichosocialinės reabilitacijos programos paslaugos, prasiplėtė paslaugų spektras: buriamos psichologinės paramos ir psichoedukacinės grupės klientams ir jų artimiesiems, vedami streso įveikos, atminties, intelekto, bendravimo įgūdžių lavinimo užsiėmimai bei teikiamos priešdarbinės reabilitacijos paslaugos.
2005 - 2008 m. įstaiga dalyvavo partnerio teisėmis EQUAL TCA programos finansuojamame projekte „Žmonių su proto ir psichikos negalia įdarbinimas“ , kurio metu mūsų specialistai parengė ir išbandė „Įdarbinimo metodiką, skirtą žmonėms su psichikos negalia“ bei pagal šią metodiką apmokė 20 darbo asistentų.
2007 m. Įstaiga įgyjo Socialinių darbuotojų metodinio centro statusą, yra paruošusi eilę mokymo programų ir periodiškai vykdo kvalifikacijos kėlimo mokymus socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams ir kt. specialistams, dirbantiems psichikos sveikatos priežiūros srityje.
2006-2007 metais, atsižvelgiant į aktualius klientų poreikius, perėmus Europos šalių patirtį Įstaigoje buvo toliau plėtojamos naujos paslaugos, sudarančios sąlygas klientams geriau integruotis į socialinį ir ekonominį visuomenės gyvenimą. Pradėtos teikti priešdarbinio paruošimo paslaugos.
Nuo 2009 m. kovo mėn. Įstaigoje pirmą kartą Lietuvoje pradėtos teikti profesinės reabilitacijos paslaugos psichikos neįgaliesiems pagal Įstaigos parengtą metodinį paslaugų aprašą. Ši programa apimanti tiek individualių, tiek grupinių profesinių įgūdžių atkūrimo ir/ar išugdymo užsiėmimų, visumą dalyviams suteikia galimybes gauti profesinio orientavimo, socialinių, bendrųjų darbinių įgūdžių, ligos valdymo gebėjimų atkūrimo ir/ar naujų išugdymo, pagalbos įsidarbinant paslaugas, taip pat mokytis ir įgyti siuvėjo, virėjo, valytojo, vidaus apdailininko, keramikos dirbinių lipdytojo-žiedėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, prekybos salės darbuotojo, plytelių klojėjo, administracijos darbuotojo bei administracijos darbuotojo padėjėjo profesiją. Įstaigos teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos yra prieinamos psichikos neįgaliesiems iš visos Lietuvos.
Šiuo metu Įstaigoje yra 3 padaliniai: Administravimo ir ūkio, Psichosocialinės reabilitacijos ir Profesinės reabilitacijos; vykdomos 2 paslaugų programos: Psichosocialinės reabilitacijos programa ir Profesinės reabilitacijos programa. Per visą savo veiklos laikotarpį, Įstaigos specialistų komanda nuolat siekė ir toliau ieško galimybių plėtoti inovatyvias bendruomenines paslaugas sunkių psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims bei jų artimiesiems.
Įstaigoje periodiškai atliekami vidiniai tyrimai psichikos sutrikimų turinčių asmenų įdarbinimo srityje, gyvenimo kokybės ir poreikių pokyčių stebėsena. Įstaigos specialistai aktyviai dalyvavo psichosocialinės reabilitacijos paslaugų aprašo rengimo darbo grupėje organizuotoje LR Sveikatos apsaugos ministerijos, ir remiantis savo sukaupta metodine ir ilgamete praktinio darbo patirtimi teikė pasiūlymus ir rekomendacijas.
Pas mus savo studijų praktiką atlieka Vilniaus universiteto, Mykolo Riomerio, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų socialinio darbo, psichologijos ir ergoterapijos studentai. Taip pat į Įstaigos veiklą įtraukiami savanoriai.
Siekiant sugriauti visuomenėje vyraujančius neteisingus mitus apie psichikos neįgaliuosius ir mažinti jų socialinę atskirtį, stengiamės formuoti pozityvias visuomenės nuostatas dalyvaudami įvairiose viešose akcijose ir skleisdami gerąją patirtį bei teigiamą informaciją apie psichikos sutrikimus ir nuo jų kenčiančius...
Psichoterapija
Dauguma žino, jog kuo anksčiau gydytojas diagnozuos ligą, tuo didesnė tikimybė, jog net ir pati klastingiausia liga gali būti įveikti. Taip pat gydomos ir psichikos ligos - kuo anksčiau pajutęs negalavimą žmogus kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, jog gydymui pakaks profesionalaus specialisto žodžio ir su minimalia vaistų pagalba žmogus grįš į visavertį gyvenimą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichologė psichoterapeutė Andžela Rybakovienė pastebi, jog daugėja pacientų, kuriems psichikos problemos kyla dėl gyvenimo įtampos. Šiuolaikinis gyvenimas kelia daugybę reikalavimų, žmogus neišvengia iššūkių, stresų, netekčių, nebelieka laiko sau, poilsiui, artimiesiems.
Pasak R. Pilipauskienės, psichologo konsultaciją gali rekomenduoti šeimos gydytojas ar gydytojas psichiatras. Psichologė psichoterapeutė R. Pilipauskienė teigia, jog pirmasis kontaktas su psichologu-psichoterapeutu prasideda konsultacija, kurios metu aptariamos problemos ir pacientą varginantys simptomai, jų sunkumas, trukmė ir intensyvumas, kliento lūkesčiai bei motyvacija.
„Jei išryškėja, jog žmogų vargina psichologinio pobūdžio problemos dėl sunkaus gyvenimo tarpsnio, psichologas gali padėti suprasti savo gyvenimo situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Kitaip tariant, konsultacijos metu žmogus gali pažvelgti į situaciją plačiau ir įvertinti savo vaidmenį joje bei koreguoti savo elgesį. Būna ir taip, kad, atėjęs dėl sunkumų konkrečioje situacijoje, žmogus įsisąmonina, jog jo elgesio mechanizmai kartojasi.
Tuomet, jei žmogų vargina ilgai trunkantys, besikartojantys sunkumai, neracionalūs ir nepakankamai adekvatūs elgesio ar reagavimo būdai, o pats žmogus nori geriau suprasti save ir keistis, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, jam rekomenduojama psichoterapija. Taigi, yra du pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai: gydymas vaistais ir psichoterapija.
Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja A. Rybakovienė sako, jog tyrimai, kurie matuoja gydymo efektyvumą, rodo, kad psichoterapijos rezultatai išlieka ilgiau ir mažiau tikėtina, kad žmogui reikės papildomų gydymo kursų, nei po psichofarmakologinio gydymo.
„Psichoterapija - gydymas ne vaistais, bet žodžiu, elgsena, aplinka, bendravimu. Tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, trukdantį realizuoti žmogaus vidinį potencialą bei kurti sveikus santykius. Tai yra nuodugnus ir planingas, moksliškai pagrįstas gydymo (pagalbos) būdas, taikomas įvairios kilmės elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams mažinti arba siekiant asmeninio tobulėjimo“, - teigia A.
Psichoterapeuto kabinete susitinka du žmonės, vienas iš kurių yra psichikos sveikatos profesionalas, kitas - problemą ar net kančią patiriantis žmogus. Padedant psichoterapeutui, žmogus skatinamas pats atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei gerai savijautai. Bendraudamas su pacientu, psichoterapeutas siekia nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti.
Dėl to specialistas domisi kliento vaikyste, išsiaiškina pagrindinius, dažnai skausmingus, žmogaus gyvenimo momentus, turinčius įtakos dabartinei savijautai ir elgesiui. Pagal vyraujančias problemas pirminės konsultacijos metu psichologas-psichoterapeutas gali pasiūlyti individualią arba grupinę psichoterapiją. Gyvenime kiekvienas žmogus nuolat susijęs su kitais žmonėmis, todėl nemažai sunkumų kyla dėl tarpasmeninių santykių problemų.
Pasak R. Pilipauskienės, grupinė psichoterapija suteikia galimybę intensyviau jas spręsti, nes grupėje yra atspindimi ir koreguojami realūs paciento santykiai su grupės nariais. Ši terapija ypač naudinga tiems, kurie turi tarpasmeninių santykių kūrimo ar išlaikymo problemų, bendravimo sunkumų šeimoje, kolektyve. Taip pat grupėje yra sprendžiami ir kiti sunkumai, susiję su baimėmis, nerimu, depresija ir pan. Grupinė psichoterapija vyksta pagal grupinės psichoterapijos principus, kurie užtikrina maksimaliai saugią aplinką kurtis bendradarbiavimo ir atvirumo atmosferai.
Asmenys, besigydantys Psichiatrijos klinikoje ar neturintys galimybės lankytis dienos stacionare, gali dalyvauti stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje, kuri vykdoma II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje. Kreipiantis reikia turėti gydytojo psichiatro siuntimą (forma Nr.027/a) ir registruotis konsultacijai dėl gydymosi skyriuje telefonu (8-41) 524 187.
Apibendrinant, psichosocialinė reabilitacija ir ergoterapija yra svarbios priemonės gerinant gyvenimo kokybę asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Šios paslaugos padeda asmenims atgauti savarankiškumą, įgyti naujų įgūdžių ir integruotis į visuomenę.
tags: #psichosocialine #reabilitacija #ergoterapeutas