Slaugytojų profesija yra neatsiejama nuo didelio streso ir psichosocialinių iššūkių. Specifinė slaugytojų psichosocialinė darbo aplinka, jos iššūkiai ligoninių restruktūrizavimo metu bei psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas sudaro prielaidas pasitelkti žalingo elgesio strategijas stresui darbe mažinti. Todėl slaugytojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sąlygoti jų sveikatos blogėjimą, darbingumo mažėjimą, daryti neigiamą poveikį darbo kokybei bei pacientų slaugai.
Siekiant išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų psichosocialinei būklei, buvo atlikti įvairūs tyrimai Lietuvoje. Vienas iš jų - kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 8 slaugytojos, turinčios ne mažiau kaip pusės metų darbo patirtį restruktūrizuojamoje ligoninėje.
Tyrimo Metodologija ir Rezultatai
2012 m. atliktame kokybiniame tyrime dalyvavo 8 slaugytojos. Pagrindinis atrankos kriterijus - ne mažiau kaip pusės metų darbas restruktūrizuojamoje ligoninėje. Tyrimo dalyvių amžius - nuo 32 iki 52 metų, darbo trukmė restruktūrizuojamoje ligoninėje - nuo 5 iki 20 metų. Duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūrinis interviu, atskleidžiantis sveikatai žalingo elgesio temas. Grindžiamosios teorijos metodologijos atvirojo ir ašinio kodavimo procedūros suteikė galimybę generuoti stebimo fenomeno subjektyvių patyrimų ir sampratų analizę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatai žalingas elgesys reguliuojamas besiformuojant organizacijos kultūrai bei su žalingu elgesiu susijusiomis taisyklėmis ir lūkesčiais, kai tam tikras psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas laikomas normaliu ir priimtinu elgesiu. Restruktūrizavimo metu iš prijungtų įstaigų atėję darbuotojai prisitaiko prie dominuojančios alkoholio vartojimo kultūros („bandė savo tvarką įvest, bet mes paaiškinom, kad čia mūsų namai...“).
Kolegų elgesys peržengus nustatytas socialines alkoholio vartojimo normas sulaukia stigmos efekto - vengiama kalbėti apie problemą ir ją spręsti, o pats su tuo susiduriantis asmuo yra smerkiamas.
Taip pat skaitykite: Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apžvalga
Rizikos Veiksniai
Slaugytojų darbo aplinkoje sveikatai žalingas elgesys gali būti siejamas su keliomis rizikos veiksnių grupėmis:
- Specifine psichosocialine darbo aplinka ir su restruktūrizavimo metu kylančiais naujais rizikos veiksniais;
- Psichoaktyviųjų medžiagų fiziniu ir psichologiniu prieinamumu;
- Individualiais ir sociokultūriniais aspektais, susijusiais su slaugos profesijos vaidmeniu.
Žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ligoninės restruktūrizavimo metu slaugytojos tiesiogiai sieja ne su įstaigoje vykstančiu restruktūrizavimo procesu, o su kitais įtakos turinčiais veiksniais: makrolygmeniu - su sunkmečiu šalyje, ekonominiais ir pajamų pokyčiais, mezolygmeniu - su organizacine darbo kultūra, organizacijos ir skyriaus tradicijomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu, o mikrolygmens aspektai pabrėžiant, kad sveikatai žalingų medžiagų vartojimas yra individuali problema, didžiąja dalimi priklauso nuo paties asmens.
3 būdai, kaip valdyti stresą ligoninėje dirbant slaugytoju
Kitas Tyrimas: Stresas ir Perdegimas
Kitas anoniminis anketinis tyrimas, vykdytas 2018 m. balandžio - gegužės mėnesiais, analizavo Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojų ir akušerių psichosocialinę būklę. Siekiant 99 proc. tikslumo su 5 proc. paklaida, apskaičiuota tyrimo imtis - 303 slaugytojai, akušeriai. Anketas kokybiškai užpildė 332 respondentai, atsako dažnis 79,05 proc. (buvo išdalintos 420 anketos).
Tyrimo Instrumentai
Apklausai naudojamas klausimynas, kurį sudarė šios dalys:
- Asmens duomenys;
- Kopenhagos perdegimo klausimynas;
- Pasitenkinimo darbu klausimynas;
- Apie darbuotojų sveikatą (sf-36);
- Kopenhagos psichosocialinio klausimyno dalis apie stresą.
Duomenų Analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 20.0“. Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Binarinių kintamųjų priklausomybei nuo nepriklausomų kintamųjų vertinti naudotas daugiaveiksmės logistinės regresijos metodas, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) su jo 95 proc.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo Kokybės Gerinimas
Tyrimo Rezultatai
Nustatyta, jog slaugytojų ir akušerių patiriamas stresas darbe nėra didelis ir vertinamas 22-29 balų intervale (iš 100). Tyrime analizuojamos sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojai ir akušeriai patiriamo perdegimo aspektus vertina 36-43 balų intervale, o slaugytojai asmeninį perdegimą patiria statistiškai reikšmingai dažniau nei akušeriai (p<0,001).
Atliktame tyrime buvo vertinta slaugytojų ir akušerių subjektyvi sveikata bei jos sąsajos su psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais.
| Rodiklis | Slaugytojai | Akušeriai |
|---|---|---|
| Stresas darbe (iš 100) | 22-29 | 22-29 |
| Perdegimas (iš 100) | 36-43 | 36-43 |
| Asmeninis perdegimas | Dažniau | Retesnis |
Išvados
Slaugytojai ir akušeriai subjektyviai savo sveikatą vertina gerai. Akušeriai patiria mažesnį asmeninį perdegimą ir stresą darbe nei slaugytojai.
Šie tyrimai atskleidžia, kad psichosocialinė aplinka slaugytojų darbe yra kompleksinė ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei intervencijų, siekiant užtikrinti gerą darbuotojų savijautą ir kokybišką pacientų priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Socialinės aplinkos reikšmė gyvenime
tags: #psichosocialine #aplinka #slaugytoju