Šiandien, kai daug dėmesio skiriama institucinės globos pertvarkai ir paslaugų teikimui bendruomenėje, socialiniai darbuotojai susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes.
Socialinio darbo veiklos sritys labai įvairios ir vis besikeičiančios, tad esant aukščiau įvardintoms darbuotojo savybėms, darbuotojas gebės prisitaikyti prie besikeičiančių jam reikalavimų, o esant norui gebės integruotis ir į kitą socialinio darbo veiklos sritį. Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis ,,miela širdžiai“, kadangi dirbti galime daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus. Socialinis konsultavimas iš esmės yra bendrojo pobūdžio ( reikalingas platus specialisto žvilgsnis.
Konsultavimas yra , kaip minėta, komunikacinis vyksmas - tai pokalbis ar keletas pokalbių, kurių metu klientas kartu su socialiniu darbuotoju analizuoja probleminę situaciją ir ieško veiksmingų jos sprendimo būdų, todėl kliento gebėjimas komunikuoti bei sąmoningai dalyvauti pagalbos sau procese, yra ypač reikšminga konsultavimo sąlyga.
Straipsnio tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų ir pedagogų konsultavimo kaip metodo su¬pratimo ir naudojimo praktikos ypatumus. Jame nagrinėjami įvairūs vienos iš pagrindinių darbo su žmonėmis veiklos - konsultavimo - aspektai. Straipsnyje konsultavimas suprantamas kaip intervencijos ir palaikymo metodas, kai yra asmenybės socialinių santykių ar adaptacijos problemų, kurių sprendimo radimas ir jo įgyvendinimas pozityviai veikia socialinę ir darbo raidą. Yra nagrinėjama pati konsultavimo samprata ir jos raiška keletu požiūriu - sprendimų radimo valdymo ir sprendimų įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas socialiniame darbe: esmė
Konsultavimas būna dviejų rūšių - funkcionalus arba institucinis. Funkcionalus yra tuomet, kai konsultavimas suprantamas kaip viena iš socialinio darbuotojo veiklos funkcijų. Socialiniame darbe reikalingas ir bendrasis konsultavimas ir specialusis. Socialinis konsultavimas dažniausiais neapsiriboja vieno asmens konsultavimu.
Konsultavimo Samprata ir Jos Raiška
Straipsnyje pateikiami keli ir kritiškai analizuoti konsultavimo atvejai, atrinkti iš daugiau kaip šimto socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų pateiktų konsultavimo atvejų aprašymų. Atvejų analizės metodu, pasitelkiant ir G. Egan modelį, atskleista, kad darbuotojai remiasi tais įgaliojimais, kurie yra nustatyti jų darbo instrukcijose. Konsultavimo kaip metodo, apimančio ir įgūdžius, tikslingą jų panaudojimą, jo efektyvumo analizę, pateiktų atvejų ap-rašymuose pasigendama. Konsultantai negeba nurodyti atvejų sėkmės ar nesėkmės priežasčių.
Darytina išvada, kad rengiant socialinius darbuotojus (pedagogus) ar tobulinant jų kvalifikaciją per mažai dėmesio skiriama konsultavimo kaip metodo teorijai studijuoti ir įgūdžiams lavinti.Aktualumas. Konsultavimo sąvoka apima veiksmus, pradedant buitiniu pokalbiu, baigiant instrukcijų dalijimu. Šiame plačiame lauke yra sunku rasti aiškius teorinius rėmus, apibrėžiančius darbuotojo kaip konsultanto įtakos galias ir rezultatų aiškumą. O problema yra, nes mokytojo, socialinio darbuotojo, personalo darbuotojo ar vadovo darbe konsultavimas yra natūrali veiklos dalis, deja, retai apmąstoma kaip profesinio darbo dalis.
Šiame straipsnyje bandoma pateikti konsultavimą kaip problemų sprendimo priėmimo valdymo procesą ir yra pateikiama keleto konsultavimo atvejų analizė remiantis konsultavimo kaip problemų valdymo samprata. Tyrime dalyvavo daugiau kaip šimtas Lietuvos socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų globos įstaigose, socialinių paslaugų centruose. Tyrime buvo panaudotas atvejų aprašymo metodas. Kadangi buvo siekiama rasti, kaip konsultantai savo darbe remiasi konsultavimo samprata, jie buvo instruktuoti laisvai aprašyti vieną arba du jų darbo su klientais atvejus.
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje (supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia). Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje). Šiuos reikalavimus aš prilyginčiau dovanai, kurią gauni už asmeninį emocinį savo indelį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai ,,pravėdina galvą", ,,padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus.
Taip pat skaitykite: Konsultacijų telefonas: „Sodra“
Socialinio Darbo Praktikos Kognityvinis Modelis
Socialinio darbo praktikos kognityvinis modelis žmogaus adaptacijos prie pasikeitusių sąlygų procese išskiria tris pagrindines fazes:
- Reakcija į išorinį pasaulį, sąlygojama kliento Aš, jo tikslo ir siekio.
- Kliento padėties socialinėje srityje stabilizacija, kas ypač svarbu nagrinėjant kliento socialines savybes, kurios gali sukelti neigiamą atgarsį.
- Išryškinami kliento poreikiai, susiję su jų pokyčiais, sutinkamai su siekiamais tikslais ir nuostatomis.
Kognityvinė perspektyva atsižvelgia į įrodymus. Kognityvinio modelio metodas - konsultavimas ir viena iš kliento konsultavimo proceso metodikų.
Kognityvinė Terapija
Kognityvinė terapija yra moksliškai pagrįstas ir įrodytas minčių ir elgesio keitimo metodas. Tyrimų metu buvo įrodyta, kad ši terapija veiksminga gydant depresiją. Specialistas stengiasi įvairiais būdais pasiekti kognityvinių pokyčių, t.y. pokyčių paciento mąstymo ir įsitikinimų sistemoje, ir taip sukelti ilgalaikius emocinius ir elgesio pasikeitimus. Psichologinius sunkumus galima įveikti lavinant gebėjimą įžvelgti skirtumus, taisyti klaidas ir ugdantis geriau prisitaikyti padedančias nuostatas. Psichoterapijos užduotis - pasiūlyti klientui (pacientui) efektyvų būdą savo aklumui, iškreiptam suvokimui ir saviapgaulei įveikti.
Kognityvinės Terapijos Metodai
Vienas iš kognityvinės terapijos metodų yra "intelektualinis" - klaidingų įsivaizdavimų nustatymas. Visos kognityvinės elgesio terapijos remiasi trimis prielaidomis. Socialinis darbuotojas neturi padėti išspręsti klientui visas problemas. Kognityvinė terapija skatina pacientą ieškoti naujų būdų mokytis iš patirties ir spręsti problemas. Šis metodas padidina kliento savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Aktyvus kliento dalyvavimas apibrėžiant problemą ir svarstant įvairias galimybes suteikia gausesnės informacijos, nei būtų galima gauti kitu būdu. Jo dalyvavimas darant sprendimus padeda juos įgyvendinti.
Tikrovės Terapija
Tikrovės terapija - tai yra požiūris į psichoterapiją ir konsultavimą. Reali terapijos samprata, susijusi su konsultavimu ir problemos sprendimu. Tikrosios terapijos tikslas - gydyti pacientus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Vilijampolės Socialinės Globos Namų Patirtis: Pasirengimas Darbui Bendruomenėje Vilijampolės socialinės globos namai, biudžetinė įstaiga, teikianti ilgalaikę socialinę globą suaugusiems ir vaikams su proto ar psichikos negalia, pertvarkos kelią pradėjo 2016 metais. Buvo daug klausimų, įtampos, neaiškumo, ekspertų pagalba atliktas įstaigos darbuotojų motyvacijos teikti paslaugas bendruomenėje vertinimas, gyventojų poreikių vertinimas ir parengtas įstaigos pertvarkos planas. Per visą tą laiką analizuota, diskutuota ir ieškota sprendimų, kurie geriausiai atitiktų paslaugų gavėjų poreikius.
1 Etapas: Darbuotojų Pasirengimas Darbui Bendruomenėje
Vienas iš pradinių pertvarkos etapų - darbuotojų pasirengimas dirbti kitomis sąlygomis, nei jie buvo pratę iki šiol. Vykstant pokyčių procesams nesugebantys veikti darbuotojai turi būti tikslingai ugdomi vykdyti naujus uždavinius. Prasidėjus pertvarkos procesui įstaigoje buvo daug nežinios, nerimo, darbuotojai nebuvo pasirengę pokyčiams, nerodė entuziazmo ir motyvacijos dirbti grupinio gyvenimo namuose. Todėl suformavus komandą (2 socialiniai darbuotojai, 6 socialinio darbuotojo padėjėjai), kuri galėtų dirbti bendruomenėje, pirmiausia su jais buvo kalbama apie pokyčius, kurie laukia pereinant prie bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Mokymų metu aptartas emocinis darbuotojų pasirengimas autonomiškam bendruomeninių paslaugų teikimui, pasirengimas teikti kasdienes paslaugas grupinio gyvenimo namuose, kompetencijos veikti neapibrėžtoje aplinkoje ir krizių metu, kompetencijos dirbti su kaimynystės bendruomene, komandinio darbo kompetencijos ir gebėjimas telkti savo komandą. Mokymų metu aptartos pasirengimo sritys, darbuotojų motyvacija, nerimas ir darbuotojams aktualūs klausimai. Paaiškėjo, kad darbuotojams didžiausią nerimą kelia, kaip individualiame name, atskirai nuo įstaigos, reikės gyventi ir dirbti su 5 vaikais, turinčias autizmo spektro sutrikimą - ir čia buvo didžiausias iššūkis, kurį turėjome įveikti. Svarbu paminėti, kad globos namuose šie 5 vaikai gyveno skirtingose grupėse, su skirtingų negalių vaikais, todėl organizuoti kryptingą pagalbą jiems buvo pakankamai sudėtinga, trūko pasirengimo, žinių ir įgūdžių. Esminis pertvarkos akcentas - tai ne tik gyvenamosios (fizinės) vietos pakeitimas, bet ir paslaugų turinio pokytis, orientuotas į vaiko poreikių atliepimą, nuoseklų įgūdžių ugdymą, ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.
2 Etapas: Darbuotojų Rengimas Dirbti Su Vaikais Turinčiais Autizmo Spektro Sutrikimus
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pagalbą, taikomus darbo metodus dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų (ASS) ir specialistų poreikį. Kuomet pradėta galvoti, kad būtina steigti atskirus grupinio gyvenimo namus vaikams su ASS, Lietuvoje mokytis neturėta iš ko - tai pirmas, analogų Lietuvoje neturintis projektas, todėl praktikų teko ieškoti užsienyje. Pirmuosius mokymus pradėta su VšĮ „Abos centras“ taikomosios elgesio terapijos specialiste Egle Kairelyte - Sauliūniene. Intensyviuose 5 dienų mokymuose darbuotojai analizavo autizmo ypatumus, aplinkos pritaikymo galimybes, bendravimo su vaikais, turinčiais ASS ypatumus, probleminio elgesio priežastis ir keitimo metodus (ABA terapija), mokėsi alternatyvios komunikacijos (PECS) būdų. Darbuotojai turėjo galimybę diskutuoti, klausti ir aptarti realius atvejus.
Pokyčiams rengiama komanda dar prieš išsikeliant į atskirą namą pradėjo kartu dirbti, tam, kad susipažintų su vaikais, jų poreikiais, elgesio ypatumais, užmegztų ryšį su vaikais. Bendradarbiaujant su VšĮ „ISADD Lietuva“ pasikviesta tarptautiniu mastu pripažintą autizmo sutrikimų specialistę iš Australijos - Jurą Tender. Jura Tender daugiau kaip prieš 30 metų dalyvavo įgyvendinant globos namų pertvarką Australijoje, todėl turi vertingos patirties ir įžvalgų, pereinant nuo globos institucijoje, prie paslaugų teikimo ir gyvenimo bendruomenėje. Su Jura Tender bendradarbiauti pradėta dar prieš jai atvykstant į Lietuvą - ji teikė rekomendacijas dėl gyvenamosios aplinkos pritaikymo, klausimynų pagalba rinko duomenis apie vaikų elgesio ypatumus, savybes, turimus įgūdžius. Jura Tender su darbuotojais ir vaikais praleido 3 savaites. Per tą laiką konsultavo darbuotojus, atliko vaikų vertinimus, padėjo paruošti priemones informacijos rinkimui ir analizei, mokė alternatyvios komunikacijos būdų, elgesio keitimo.
Grupinio Gyvenimo Namų Vaikams Su ASS Projekto Rezultatai
Progresas užsiėmimų ir įgūdžių srityje: vaikai name naudoja paveikslėlius bendraujant prie stalo, prašant maisto, visi nori bendrauti ir ką nors veikti kartu su darbuotojais (nors kai kurių dėmesys ir trumpas). Vienas iš vaikų padaręs didelę pažangą atpažindamas paveikslėlius (reprezentacinis mąstymas). Namo atmosfera: namas atrodo daugiau šeimyniškas, kieme žaidimo priemones naudoja visi.
Darbuotojų Pasisakymas
Dauguma namo darbuotojų bijojo, kad naujovės sukels elgesio problemas, ir patys abejojo dėl naujovių, bet buvo optimistiški - tikėjo, kad vaikai sugebės elgesį geriau, daugiau pasiekti. Dauguma buvo nustebinti mažiausio vaiko progresu. Net ir „sunkiausias“ vaikas prisitaikė prie naujų taisyklių. Visi vaikai prisitaikė prie naujos aplinkos.
Darbuotojai įvardina ir atpažįsta, kad įgiję žinių ir įgūdžių pradėjo elgtis kitaip: ramiau reaguoti į elgesį, ramesniu balsu ir gestais, skyrė dėmesį ugdymui, ne slaugymui, sumažino nereikalingą pagalbą vaikui, kas padėjo vaikams įgyti daugiau savarankiškumo. Darbuotojai pastebėjo, kad vaikai geba išmokti. Darbuotojai įvardina, kad kolektyvo nuotaika sukūrė pozityvią atmosferą bei naminę aplinką.
Praktinė Situacija-ejų metų mergina Agnė, yra baigusi bakalauro studijas Kauno Technologijos Universitete.
Praktinės Situacijos Sprendimas
- Žingsnis. Išsiaiškinti kokios yra Agnės problemos.
- Žingsnis. Sk“ºèÜ MV(Úe 4OÇ:! z‹zšª’ñšê^EœˆåICéâ”rË ® ‰ºmu]dö±ZŠ;+Û«|îàä¨Û|פ!òö[þšÏôD3‚ ×Ïø*WÙ±5Õ3,ëˆ KZŸ|. |ª®;ë `Gü¾À•21¿×瘟rPþlóñO’Ýt~Æú »i|Öî¹Ù2gæ ¸Ò+álXaý? ð‚hb!Ì5±MÚ°uTL·kðȵÁ§PÎí5ó6Ùçò]qOZEõãÑÔU°V.|¹ÒÕEóÒEñs`L£ƒo\½!/ªkRp¨`< ïTñxnæa-¨C}'MÔ>’óÞh. lPGFø¢? ä#"¹27=yuݵnrOæu5 `¨hâ7Ò ?409ùéh‹ó„*§ò,^LzÔ%¢àL&´5Éy’j%-,Ñæ%‘Ô´¥ Ûš? *«cÈö:0\b0# ùz’X? FŽ“›êS Cdüôm‹Bm÷"£§/k·iw¤§úGÚçf-š½g=ó=Ýj±{öËg…ô¤ ^8gfÛŒ÷mø ò e9Ĉ oȈ Ií´9 Úïí›ïN¯öÎ…ÓÛBíÔ¢O-h»w‘1ï&ývbÚîj[0³o=_‰_´pi{¨]éWä‹-Ì\tâ/y? Až®dQ‡}vm”KŽøîÞ-öÛãsÔmslð-¸ñ¡{·%„ynO ÷Ú‘ä½Syhß¼w ,œ½hñ’·-.+|ÝrÝŠ"ÿV8;¯Z½vŠåµ,‚XHÌ&üˆ=„ áL,"Þ"ü 7b3±ŠXLÌ!܉-Äjb ñ6áAl%-ï{‰mÄ\“ØN¼OÌ#¼ˆ Ärâ]›ØI¬ Þ#ö®ÄÄ|‡ØEl$V _b7±‰p"^!&,b21…`¯S‰iIØ\"”xp$xD"ñ‘D¬! >ñ!!
Gilindamiesi į socialinių darbuotojų kasdienybę matytume. Dažniausiai tai žodinis susitarimas ( institucinio konsultavimo atveju gali būti sudaromas ir raštu), kuris padeda abiems pusėms - konsultuojančiam socialiniam darbuotojui ir klientui - suprasti, jog nuo šio momento prasideda konsultavimo procesas.
Socialinio konsultavimo procesas gali būti trumpas - sakysim, apsiriboti vienu pokalbiu, jei pavyksta išsiaiškinti esmines problemas ir atrasti veiksmingiausius sprendimo būdus, pavyzdžiui, nukreipiant klientą pas teisininką ar mediką. Labai svarbu suprasti , jog socialinio konsultavimo (kaip ir socialinio darbo apskritai ) tikslas - kliento įgalinimas savarankiškai ir sėkmingai įveikti iškylančius gyvenimo sunkumus, o ne vien dabar aktualios situacijos pašalinimas.
Kitas svarbus aspektas - įvairios konsultavimo tarnybos turėtų būti steigiamos vadinamuosiuose socialinių problemų židiniuose, tarkim, didmiesčio stoties rajone arba skurdžiau gyvenančių žmonių mikrorajonuose, kur didžiausias socialinio darbo paslaugų poreikis. Konsultavimo paslauga turėtų būti siūloma matomoje, lengvai pasiekiamoje vietoje ir taip, kad institucijos aplinka ir darbuotojų laikysena palengvintų žmogaus apsisprendimą peržengti ,,slenkstį“ ir paprašyti pagalbos.
tags: #konsultavimo #metodai #socialiniame #darbe