Lietuva, siekdama pagerinti žmonių su negalia integraciją į darbo rinką ir visuomenę, žengia svarbius žingsnius link negalumo ir darbingumo vertinimo sistemos reformos. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva šioje srityje atsilieka, tačiau pokyčiai, kurių siekiama, gali iš esmės pakeisti situaciją.
Viena iš šalių, į kurią Lietuva turėtų lygiuotis, yra Švedija. Šioje šalyje žmonių, turinčių negalią, dalis dirba daugiau nei sveikų. Skaičiai tikrai įspūdingi, net sunku įsivaizduoti, kaip to galima pasiekti. Pvz., siekia 90 proc., kitose šalyse 60-70 proc. Akivaizdu, kad pokyčių reikia. Jei bus priimti pakeitimai, sakyčiau, kad tai penkiolikos metų darbas. Tiek metų siekiame pokyčių. Lietuva gerokai žemiau vidurkio.
Vyriausybė užsibrėžė planą didinti iki 47 proc. Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti (2021 m. - 34 proc.). Tikimasi, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarys 39 proc., o 2030 m. - 47 proc., (2021 m. - 36 proc.). Realu, jei bus didelė darbingumo ir neįgalumo vertinimo sistema ar jos reforma. Ten didžiulė bėda.
„Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką. Labai svarbu, kad žmogus, tapęs neįgaliu, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones bei netaptų dar labiau pažeidžiamas.
Galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo. Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir sudaro kliūtis žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.“
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Negalios vertinimo modelio pokyčiai
Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., palaipsniui pereiti prie 50 proc. Taip pat pritarta, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo. Teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygio mažėjimui. Šiuo metu - neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. O, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių.
Šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Visos jos orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, tačiau nei viena institucija neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia. Institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos.
Vyriausybė pritarė dvejų institucijų reorganizacijai - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis - ir vietoj jų nuspręsta įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių.
Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų poreikiams. Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 proc. Net 65 proc. 21 proc. žmonių su negalia, ar, kitaip tariant, virš 35 tūkst. Informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst.
Sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. asmenų su negalia.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo nustatymas: praktinis vadovas
Vyriausybė pritarė naujai lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai. Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu.
Labai teigiamai, nes atsiranda galimybė neįgaliems asmenims gauti darbo asistentą. Pagalbininką, kuris gali būti ir įmonėje dirbantis žmogus, kuriam reikėtų atkreipti dėmesį. Priklauso nuo to, kokius modelius darbdaviai pasirinks. Tai didžiulis proveržis, nes to iki šiol nebuvo. Tokias pagalbos formas buvo įmanoma gauti tik socialinėse įmonėse.
Šiek tiek skiriasi darbo užmokesčio subsidijavimo laikotarpiai. Mes stebėjome, kas vyksta su socialinių įmonių tvarka, ir matėme, kad darbuotojų kaita įmonėse vienais metais buvo netgi 50 proc. Vadinasi, nepaisant subsidijų, darbuotojai keitėsi kad pusmetį. Tai ydinga ir nepasiteisino. Čia panaudotas modelis kaip iki šiol buvo atvirtoje darbo rinkoje.
Užimtumo įstatyme yra naujas dalykas - jeigu bėda atsitiko dirbančiam žmogui ir reikia pritaikytos darbo vietos, dabar bus galimybė gauti pagalbos darbdaviui. Turiu sunkios negalios dukrą, mes einame į tas parduotuves, kurios draugiškos neįgaliesiems, gera ateiti apsipirkti. Tas pats yra ir su darbo vieta. Yra ir su mokslo daktaro laipsniais. Negalėčiau net išskirti.
Kol kas man niekas nekliūva. Jei užteko socialinėms įmonėms, kažkuriais metais jis buvo daugiau nei 30 mln., turėtų užtekti.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo tarnybos slapukai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja negalios vertinimo tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę žmonių su negalia įtrauktį į visuomenę ir lygiavertį dalyvavimą kasdieniniame gyvenime. Iki šiol asmenys su negalia buvo vertinami pagal darbingumo procentus arba specialiuosius poreikius, tačiau ši sistema ne visada atspindėjo realias žmogaus galimybes ir poreikius.
Dalyvumo lygis turėtų leisti tiksliau nustatyti, kiek žmogaus negalia riboja jo galimybes aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Dalyvumo lygis - tai rodiklis, atspindintis, kaip asmens negalia veikia jo galimybes dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir visuomeninėje veikloje. Vertinant dalyvumo lygį, atsižvelgiama į asmens funkcinius gebėjimus (fizinius, protinius ir socialinius).
Nuo 2024 m. visi iki tol nustatyti darbingumo lygiai ir invalidumo grupės automatiškai prilyginami dalyvumo lygiams, o tiksliau, -I invalidumo grupė - 20 proc. dalyvumo lygio, II invalidumo grupė - 35 proc. dalyvumo lygio. Ir galiausiai III invalidumo grupė - 45 proc. Darbingumo lygio prilyginimas yra pats paprasčiausias. Pensijinio amžiaus sulaukusių masmenų, jiems nustatyti specialieji poreikiai prilyginami dvejotai. Asmenims turintiems nustatytus didelius specialiuosius poreikius prilygina - 15 proc. dalyvumo lygio. Tuo tarpu vidutiniai specialieji poreikiai prilyginami- 40 proc.
Nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, galiojanti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu asmenys, kuriems iki reformos buvo nustatytas darbingumo lygis ar specialieji poreikiai, gali pasirinkti, ar pereiti prie naujos dalyvumo lygio sistemos.
Norint, kad statusas būtų prilygintas dalyvumo lygiui, reikia pateikti prašymą Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūrai. Tačiau be aiškaus ir aktyvaus informavimo procesas tampa nepasiekiamas daugeliui žmonių. Ir dabar, apie galimybę prisilyginti negalią daugelis sužinos perskaitę šią publikaciją.
Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Gediminui iki senatvės pensijos buvo likę vos septyni mėnesiai, tačiau svarbią informaciją apie negalios prilyginimą jis sužinojo tik atsitiktinai. Tai tapo lemtingu lūžiu - pasinaudojęs šia galimybe, jis gavo neterminuotą 20 proc. dalyvumo lygį ir užsitikrino didesnį socialinį saugumą. Tačiau iškyla klausimas: kodėl ši informacija nėra aktyviai viešinama? Kodėl daugelis žmonių su negalia lieka nežinioje?
Gediminas niekada nesiskundė. Jis visada buvo tas, kuris sukąstais dantimis įveikia iššūkius, nesižvalgydamas į praeitį ir nelaukdamas pagalbos. Gediminas turėjo 20 proc. darbingumo lygį, tačiau iki tol niekada nebuvo girdėjęs apie galimybę jį prilyginti dalyvumo lygiui. Tik atsitiktinai negalios nevyriausybinėje organizacijoje jis gavo paaiškinimą apie šios procedūros privalumus.
Tai buvo lūžio taškas - peržiūrėjęs savo situaciją, jis nusprendė kreiptis ir galiausiai jo darbingumo lygis buvo prilygintas 20 proc. Šis sprendimas pakeitė Gedimino gyvenimą. Dabar jis gali nebesijaudinti dėl ateities, o svarbiausia - jaustis oriai ir užtikrintai, žinodamas, kad jo negalia yra vertinama pagal realius gyvenimo poreikius.
Vienas iš didžiausių šios reformos trūkumų - informacijos stoka. Asmenų su negalia teisių užtikrinimo agentūra, užuot aktyviai viešinusi prilyginimo galimybes, jas palieka nežinioje. Daugybė žmonių su negalia, kaip ir Gediminas, net nežino apie galimybę prilyginti savo darbingumo lygį dalyvumo lygiui, o tai reiškia, kad jie lieka be naudos, kuri jiems priklauso pagal įstatymą.
Kodėl ši agentūra neskelbia aiškios informacijos apie tai, kaip prilyginimas gali padėti žmonėms? Kodėl ši svarbi informacija nėra lengvai prieinama tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga? Čia reikia pažymėti, kad žinią apie negalios prilyginimą pradėjo skleisti ne Agentūra, o nevyriausybinis negalios sektorius (Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“, Asmeninių asistentų asociacija ir kt.).
Apklausti Agentūros ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, nenorėję atskleisti savo tapatybės pažymėjo, kad nežino, kaip negalia bus prilyginama po 2027 m. gruodžio 31 d.
Šie pokyčiai yra svarbūs žingsniai siekiant didesnės žmonių su negalia įtraukties į visuomenę ir darbo rinką. Tikimasi, kad nauja sistema leis užtikrinti teisingesnį ir efektyvesnį negalios vertinimą, o tai savo ruožtu padės žmonėms su negalia gauti reikiamą pagalbą ir paramą.
Pagrindiniai negalios vertinimo sistemos pokyčiai Lietuvoje
| Sritis | Prieš reformą | Po reformos |
|---|---|---|
| Vertinimo kriterijai | Medicininiai (90%) | Asmens gebėjimai (iki 60% medicininiai, siekiama 50%) |
| Vertinimo vienetas | Darbingumo procentas arba specialieji poreikiai | Dalyvumo lygis |
| Institucijos | Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Neįgaliųjų reikalų departamentas | Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra |
| Informacijos prieinamumas | Ribotas | Siekiama užtikrinti prieinamumą |
Švedijos pavyzdys rodo, kad tinkamai įgyvendinta negalumo ir darbingumo vertinimo sistema gali padėti žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką ir tapti visaverčiais visuomenės nariais. Lietuva, siekdama panašių rezultatų, turi toliau tobulinti savo sistemą, užtikrinti informacijos prieinamumą ir skatinti darbdavių įsitraukimą.
tags: #neigalumo #ir #darbingumo #nustatymas #svedijoje