Šiandien socialiniai tinklai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Maždaug vienas iš keturių žmonių visame pasaulyje naudojasi socialiniais tinklais - tai apie 1,73 mlrd. žmonių. Prognozuojama, kad 2017 metais socialiniais tinklais naudosis netgi 2,55 mlrd. pasaulio gyventojų. Žvelgiant į sparčiai didėjančias socialinių tinklų vartojimo tendencijas pasauliniu mastu, įdomu, kokie socialiniai tinklai yra populiariausi Lietuvoje ir kokią įtaką jie daro mūsų visuomenei.
„Socialinių tinklų vartotojai Lietuvoje neatsilieka nuo globalių tendencijų ir noriai išmėgina naujas bendravimui bei informacijos dalijimuisi skirtas platformas. Pavyzdžiui, su karo Ukrainoje pradžia staiga išaugo „Telegram“ populiarumas, o šiuo metu vis daugiau vartotojų išbando tik prieš kelerius metus pristatytą „BeReal“.
Vis dėlto, nepaisant naujų vardų socialinių tinklų arenoje, tradicinės platformos išlieka populiariausiųjų sąraše ir panašu, kad dar ilgai nesitrauks iš jo viršūnės“, - pristatydama socialinių tinklų vartotojų įpročių tyrimo duomenis „Social Media Fest’22“ kalbėjo „Idea prima“ skaitmeninės komunikacijos komandos vadovė Viktorija Juškauskaitė-Radvilavičė.
Populiariausi Socialiniai Tinklai Lietuvoje
2022 m. duomenimis, populiariausi socialiniai tinklai Lietuvoje yra:
- Facebook: Išlieka populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje.
- YouTube: Užima antrą vietą su 74 proc. vartotojų.
- Instagram: Naudojasi 46 proc. vartotojų.
Už populiariausių platformų dešimtuko ribų - pirmą kartą į vartotojų apklausą įtrauktas nevienareikšmiškai vertinamas socialinis tinklas „Discord“, kuriuo naudojasi tik 9 proc. apklaustųjų. Nepaisant mažo vartotojų skaičiaus, ši platforma Lietuvoje pralenkė tokius žinomus tinklus, kaip „Snapchat“, „Reddit“ ir naująjį „BeReal“ - pastaruoju naudojasi 2 proc. vartotojų.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Svarbiausia socialinių tinklų naudojimo priežastimi išlieka bendravimas su artimaisiais ir draugais (47 proc.), trečdaliui respondentų (33 proc.) tai yra pagrindinis naujienų, įvykių ir žinių kanalas.
„Synopticom“ apklausos duomenimis, šiemet socialiniuose tinkluose daugiausia domėtasi politika ir pasauliniais įvykiais (42 proc.) - 10 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais. Į antrą vietą įsispraudė naujas turinio pasirinkimas - informacija apie Rusijos karą Ukrainoje, ja domėjosi 37 proc. respondentų. Trečioje vietoje - tradiciškai aktualijas sekantis susidomėjimas maistu ir jo gamyba (30 proc.) bei socialinėmis aktualijomis (25 proc.).
Vertinant socialinių tinklų vartojimą pagal lytį, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų fiksuotas naudojant „Instagram“ ir „Pinterest“ platformas - kol 57 proc. moterų rinkosi „Instagram“, juo naudojosi tik 32 proc. vyrų. Analogiška situacija su „Pinterest“ - 35 proc. moterų ir 12 proc. vyrų. Tuo tarpu vyrai nežymiai lenkė moterišką auditoriją rinkdamiesi „YouTube“ (76 proc. vyrų ir 72 proc. vyrų ir 8 proc. moterų).
Socialinė žiniasklaida | Privalumai ir trūkumai
Socialinių Tinklų Apžvalga
Trumpai apžvelkime keletą populiariausių socialinių tinklų:
Labai populiarus socialinis tinklas, skirtas jaunai auditorijai. Tai unikali vieta turintiems parodyti ką nors gražaus: drabužių brandai, madingi aksesuarai, maistas, turizmo priemonės - bet kas, kas pataiko į jaunų, energingų, madų besivaikančių jaunų žmonių auditoriją. Skaičiuojama, kad 90 proc. visų „Instagram“ vartotojų sudaro žmonės iki 35-erių metų. Aktyviausi jų yra 18-24 metų amžiaus. Beveik visi vartotojai Instagram naudojasi per mobiliąją programą. Įdomu tai, kad net 53 proc. vartotojų instagrame seka prekės ženklus. Į Instagram kiekvieną dieną yra įkeliama daugiau nei 100 mln. nuotraukų, o jos surenka daugiau nei 3,5 mlrd. „Instagram“ naudojasi tik 32 proc. vyrų. Analogiška situacija su „Pinterest“ - 35 proc. moterų ir 12 proc. vyrų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Rusijoje: grėsmės
Didžioji dalis vartotojų jungiasi per mobiliąją programą. Įdomu žinoti tai, kad net 30 proc. mažmeninių prekių pirkėjų internete, savo prekę teigia atradę būtent feisbuke. 900 mln. žmonių visame pasaulyje. Per dieną video formato įrašai čia peržiūrimi apie 1 mlrd. kartų. Statistinis programėlės vartotojas per dieną joje praleidžia apie 52 min.
Nuotraukų ir paveikslėlių dalinimosi platforma, kurioje galima rasti paveikslėlius pagal raktinius žodžius. Ypač tinka namų dizaino, mados, patiekalų, pramogoms, kelionių nuotraukų idėjoms. Daugiausiai naudojamas 35-44 m. amžiaus grupėje. Jis verslui aktualus tik tuo atveju, jei paslaugos orientuotos į užsienį.
Snapchat
Sukurtas 2011 metais. Vaizdo įrašų ir nuotraukų dalinimosi socialinis tinklas. Snapchat programėlė leidžia kurti greitai dingstančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus siųsti tiesiogiai savo draugams arba paskyros sekėjams. Turinys išlieka labai trumpą laiką (24 val.). Lietuvoje daugiausia naudojasi jaunimas iki 15 metų. Pasaulyje - 1995-2010 m. narių.
Realaus laiko platforma. Kiekvieną sekundę šioje platformoje yra išsiunčiami 6000 pranešimų. Įdomu stebėti užsienio veikėjus ir politikus. Kiekvienos žinutės apribojimas iki 140 simbolių. Šios platformos savybė yra #grotažymės (hashtags). Vartotojų vidutinis amžius yra 18-29 metai, tai 53 proc. vyrų ir 47 proc. Vėliau ji tiesiog pradingsta sraute ir paprasčiausiai tampa nebematoma.
Youtube
Norint padidinti savo įmonės žinomumą Youtube kelti informacinį, edukacinį turinį. Youtube labai glaudžiai susijusi su Google paieška. Todėl įkėlus “how to” tipo aiškinamuosius vaizdo įrašus yra labai didelė tikimybė aplenkti gerai suoptimizuotus interneto puslapius ir google paieška gali gana aukštai pateikti jūsų vaizdo įrašą. Jeigu norite leisti reklamą šiame tinkle, nepamirškite, kad dauguma Youtube naudoja kaip foną, įsijungia, muziką ar podcastus ir palieka šią platformą kitame skirtuke, arba dirba kitus darbus, todėl perkant reklamą šiame socialiniame tinkle labai didelį dėmesį paskirti garso takeliui.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa Rusijoje: Teisiniai Niunsai
„Vaizdo turinio platformomis naudojasi visos vartotojų amžiaus grupės, skiriasi tik jų pasirinkimas: 18-29 m. respondentai labiau linkę rinktis „Instagram“ (66 proc. vartotojų), o 30 metų ir vyresni - „YouTube“, - pastebi V. Juškauskaitė-Radvilavičė.
Socialinis Tinklas „VK“
Socialinis tinklas „VK“ - projektas, kuris padeda žmonėms išreikšti savo nuomonę ir surasti norimą auditoriją. 80 proc. vyrų ir 45 proc. moterų. Vidutinis laikas praleistas šiame socialiniame tinkle ilgiausias iš visų, net 60 min per dieną.
Rusijos Propagandos Įtaka Socialiniams Tinklams
Nuo pat 2014 m. Kremlius kuria galingą melagingos informacijos struktūrą, atspindinčią norimą Rusijos prezidento ir jo režimo įvaizdį. Dezinformacijos analizės centro DebunkEU.org, veikiančio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, analitikai Aleksandra Michałowska-Kubś ir Jakubas Kubśas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad Rusija dezinformacijai ir propagandai kurti ir skleisti per metus apytiksliai išleidžia 1,5 mlrd. JAV dolerių.
„Rusijos propaganda yra viešosios galios įrankis, kuriuo naudojantis atsiranda reali galimybė paveikti Vakarų Europos šalis“, - sako prof. A. Rusijos propagandos veikimo kryptys yra dvi: išorinė ir vidinė. Vidinė propaganda skirta V. Putino režimui palaikyti - formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie jo sukurtą režimą, visuotinai pripažinti karą Ukrainoje ir psichologiškai paruošti Rusijos visuomenę šaliai taikomoms sankcijoms iš Vakarų.
Tyrimo apie Rusijos išleidžiamus pinigus finansuojant vietinę žiniasklaidą autoriai A. Michałowska-Kubś ir J. Kubśas išsiaiškino, kad per pastaruosius dešimt metų Rusijoje nuolat didėjo žiniasklaidos finansavimas iš valstybės biudžeto.
„Nors tyrimą apsunkino tai, kad labai sudėtinga gauti tikslią informaciją dėl finansinio skaidrumo stokos, vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad žiniasklaidai skiriamas valstybės finansavimas Rusijoje nuolat didėja“, - teigia J. Kubśas. Nuo 2011 iki 2022 m.
Anot tyrimo autorių, Rusijos vyriausybės žiniasklaidai skiriamų lėšų didinimas praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais atspindi išaugusį poreikį manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje.
„2022 m. sausio-kovo mėnesiais Rusijos valstybės biudžeto išlaidos žiniasklaidai išaugo daugiau nei trigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, - teigia A. Michałowska-Kubś.
Tyrimo autoriai pažymi, kad kovo mėnesį, kai vyko karo veiksmai Ukrainoje, žiniasklaidai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. rublių - dvigubai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais kartu sudėjus (5,5 mlrd. rublių).
Pagrindiniai Rusijos Propagandos Kanalai
- „Rossiya Segodnya“: Rusijos vyriausybei priklausanti informacijos agentūra, įkurta 2013 m. gruodžio 9 d. „valstybinės žiniasklaidos efektyvumui didinti“. Agentūros pirmininku buvo paskirtas televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas.
- „Sputnik“: Vienas pagrindinių Kremliaus propagandos kanalų visame pasaulyje.
- VGTRK: Didžiausia Rusijos valstybinės žiniasklaidos kontroliuojančioji bendrovė.
- RT (buvusi „Russia Today“): Rusijos žiniasklaidos agentūra ir politinės įtakos įrankis, skirtas skleisti dezinformaciją užsienio auditorijai.
Anot tyrimo autorių, 2020 m. sausį Levados centro atliktos apklausos duomenimis, net 73 proc. rusų teigia, kad televizija jiems yra pagrindinis naujienų šaltinis (52 proc. jų sako pasitikintys televizijos naujienomis), o 39 proc. rusų pagrindinis šaltinis yra internetas. Taigi didžioji dauguma informaciją gauna iš televizijos, todėl formuojant visuomenės požiūrį
„Rusija turi pseudoekspertų, pseudokomentatorių ir mokslininkų, kurie įtikinamai patvirtina skleidžiamą dezinformaciją, kurie nuolat kviečiami į radijo, televizijos laidas, kad turinys atrodytų patikimesnis“, - tyrėjams antrina prof. A. Šuminas.
Anot tyrimo autorių, tai reiškia, kad Kremlius pastaraisiais metais daugiausia yra susikoncentravęs į užsienio auditorijai skiriamos dezinformacijos kūrimą ir sklaidą. Šiuo metu RT yra daugiausia valstybės finansuojama žiniasklaidos agentūra ir jai skiriamas biudžetas nuo 2011 m. kasmet tik auga. Per pastaruosius 12 metų agentūrai skirtos lėšos išaugo beveik trigubai.
Pasak tyrimo autorių, sprendžiant iš 2022 m. biudžeto, šiais metais RT turėtų gauti 25 proc.
Vilniaus universiteto tyrėjas prof. A. Šuminas teigia, kad Rusijos kuriamos propagandos turinys priklauso ne tik nuo to, ar jis skiriamas Rusijos gyventojų, ar užsienio auditorijoms, bet ir nuo to, kuriai šaliai informacija kuriama.
„Turinys, kuriamas Rusijos gyventojams ir užsienio auditorijoms, skiriasi kardinaliai. Taip pat skiriasi ir pagal šalį. Mus, Lietuvą, pasiekia vienoks turinys, Vokietiją, Prancūziją, Ukrainą - visai kitoks. Pavyzdžiui, tam tikroms šalims Rusija skleidžia žinią apie tai, kad NATO kelia didelę grėsmę ir nuo jos reikia gintis. Lietuvos auditorijai Rusijos kuriamas turinys apie tą pačią NATO - kad organizacija yra silpna, nieko verta, neturi jokio autoriteto ir jokios galios. Priklausomai nuo tikslo, siekio, jų skleidžiamos propagandos naratyvas nuolat kinta“, - pasakoja prof. A. Šuminas.
Rusija jau seniai stiprina savo informacinius pajėgumus, rengia cenzūros reglamentus ir kuria valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos tinklą, su kuriuo kovoti yra sudėtinga.
„Melagingo turinio kūrimas Rusijoje vyksta mikrolygiu. Nėra vieno didelio naratyvo, bet yra daug mikronaratyvų, kurie yra skleidžiami skirtingoms auditorijoms ir patys yra nuolat kintantys. Tada ir pasidaro sudėtinga su visa Rusijos propaganda kovoti. Jei tai būtų vienas naratyvas - būtų paprasčiau. O kai yra daug mažų, kurie net ir vieni kitiems prieštarauja - situacija tampa daug sudėtingesnė“, - sako prof. A. Šuminas.
Jis priduria, kad didelė bėda yra ir akivaizdus žmonių informacinio raštingumo stygius, kuris pastebimas ir Lietuvoje.
Prof. A. Šuminas prognozuoja, kad taip pat tobulės ir Rusijos propagandos kūrimo bei sklaidos būdai: „Metodai sudėtingėja, ir nors socialinės platformos ir šalių vyriausybės bando su tuo kovoti, žmogui tokiame dideliame informaciniame chaose nepasimesti yra labai sudėtinga.
tags: #rusijos #socialiniu #tinklu #grazuoles