Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą.
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Deja, rezultatai neramina dar labiau nei iki šiol. Kadangi teko dalyvauti Eurostato darbo grupėje, kuri rengė šio tyrimo klausimyną, nekantriai laukiau rezultatų.
Smurto mastas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Europos Sąjungoje apie 50 milijonų 18-74 m. amžiaus moterų, ar kitaip tariant kas trečia moteris (30,7 %) gyvenime yra patyrusi fizinį smurtą arba grasinimus ir (arba) seksualinį smurtą. Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Tuo tarpu Lietuvoje - 25,2 % moterų patyrė minėtą smurtą. Tik nesidžiaukime, kad smurtą patyrusių moterų dalis žemesnė už ES vidurkį, nes priežasčių gali būti daug: pakantumas smurtui, skaudžios patirties sumenkinimas ar tiesiog nenoras ją prisiminti.
Šalyse, kur yra ne tik tinkama įstatyminė bazė draudžianti visų formų dėl lyties smurtą, bet ir tinkamai pasirengę teisėsaugos pareigūnai, specializuoti pagalbos centrai, smurtinį elgesį smerkiančios nuostatos, daugiau moterų tyrimų metu praneša apie patirtą smurtą. Jei nagrinėsime smurto patyrimą nuo partnerio, tai matysime, kad moterų, patyrusių tokį smurtą, skaičius Lietuvoje skaičius tik nežymiai skiriasi nuo ES vidurkio. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose.
Lyginant smurto dėl lyties paplitimą pagal amžiaus grupes, 35 % moterų jauniausioje amžiaus grupėje (18-29 metų) nurodė patyrusios smurtą dėl lyties, o vyriausioje amžiaus grupėje (65-74 metų) - 24 %.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Vis labiau neramina, kad labai mažai moterų kreipėsi pagalbos į institucijas. 20,5 % moterų ES nurodė, kad jos kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą ar socialinių paslaugų teikėją, tik 13,9 % į policiją, ir dar mažiau - tik 6,4 % - kreipėsi į pagalbos liniją arba paramos aukoms tarnybą.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Stereotipines Lietuvos gyventojų nuostatas dėl smurto prieš moteris atskleidė Eurobarometro „Lyčių stereotipai - smurtas prieš moteris” duomenys. Jie parodė, kad Lietuvos gyventojų nuostatos yra daug stipriau stereotipizuotos nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.
Jei 92 % respondentų Europos Sąjungoje mano, kad nepriimtina, jei vyras kartais trenkia sutuoktinei ar partnerei, tačiau Lietuvoje tai yra nepriimtina beveik dvigubai mažiau apklaustųjų (55 %). Reiškia, tik kiek mažiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad normalu, jei vyras karts nuo karto trenkia savo sutuoktinei ar partnerei. Su nuostata, kad jei moteris su kuo nors dalijasi intymiomis nuotraukomis, ji yra bent iš dalies yra atsakinga už tai, jei nuotrauka platinama internete be jos sutikimo, nesutinka 34 % apklaustųjų ES ir daugiau nei du su puse kartų mažiau su tuo nesutinkančių (14 %) Lietuvoje.
Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės. Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės.
Pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ kartais rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas apibūdinamas kaip esantis „sunkioje emocinėje būsenoje“. Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas.
Neretai dėmesys yra perkeliamas ant nukentėjusio asmens veiksmų ar būsenos, tarsi siekiant rasti paaiškinimą, kodėl įvyko smurtas. Tai gali pasireikšti kaltinančiais klausimais, pavyzdžiui, „ar ji buvo išgėrusi?“ arba „kodėl ji liko santykiuose?“. Čia ir vėl grįžtame prie žalingų stereotipų, pavyzdžiui, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę, o jos pareiga - „išlaikyti ramybę“ santykiuose, net jei jai gresia pavojus.
Tokia perspektyva ignoruoja svarbiausią faktą: smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė. Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Pagalbos galimybės ir teisinės priemonės
Siekiant efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ši prevencinė priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą. Pagal šią prevencinę priemonę, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimu, 15 parų įpareigojamas laikinai išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos. Orderis turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai yra rizika patirti smurtą, bet kai paties smurto epizodo - pastūmimo, sudavimo, išprievartavimo, persekiojimo ar kita - dar nebuvo.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Vis dėlto tam, kad smurto orderis būtų taikomas, turi būti atitiktos tam tikros sąlygos - ši prevencijos priemonė yra taikoma tik smurto artimoje aplinkoje ribose. Jeigu moteris susiduria su rizika patirti smurtą arba jį jau patyrė, tačiau kartu su vyru negyvena, pagal dabartinį reglamentavimą ši prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė jai nėra taikoma.
Svarbu žinoti:
- Pagalbos moterims linija: www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el. paštas, skype).
- Informacinė linija "Prabilk": Pagalba seksualinį smurtą patyrusioms moterims. Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu +370 661 69990 arba internetu puslapyje www.prabilk.lt darbo dienomis nuo 14:00 val. - 17:00 val. Kreipiantis nedarbo metu, atsakoma kitą darbo dieną.
- Daugiau informacijos, kaip padėti sau ir kitiems nukentėjusiems nuo seksualinio smurto: www.prabilk.lt
Taip pat būtini reguliarūs specialistų mokymai kaip jautriai ir savalaikiai padėti nukentėjusiems. Lyčių nelygybė didina smurto riziką. Smurtas prieš moteris Europos Sąjungoje išlieka plačiai paplitęs reiškinys. Tai patvirtina ES pagrindinių teisių agentūros duomenys: maždaug trečdalis moterų bent kartą gyvenime patyrė fizinį ar seksualinį smurtą. Psichologinis smurtas ir priekabiavimas pasitaiko dar dažniau.
Europos Parlamentas smurtą prieš moteris sieja su lyčių nelygybe. Stereotipai, ekonominė priklausomybė ir galios disbalansas didina pažeidžiamumą ir riboja galimybes ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties smurto prevencija įtraukta į platesnę lyčių lygybės politiką.
Stambulo konvencija
D. Masalskienė primena, kad Lietuva kartu su dar penkiomis ES šalimis - Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija ir Slovakija - Stambulo konvencijos nėra ratifikavusi. Būtent Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo numato galimybę tas prevencijos priemones turėti. Esame viena iš nedaugelio ES šalių, neratifikavusių Stambulo konvencijos. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis vis dar siekiame, kad situaciją keistųsi.
Su praeitos kadencijos Seimu ir buvusia suformuota koalicija tikėjome, kad ji bus ratifikuota, bet tai nebuvo padaryta. Kad ir kaip būtų, turime bent vieną postūmį į priekį. Praėjusios kadencijos metu Seimo pirmininkė kreipėsi į Seimą su prašymu inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar konvencijos nuostatos atitinka LR Konstituciją, kadangi vienas iš argumentų prieš dokumento ratifikavimą buvo teiginys, kad jo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai. Džiugu, kad šiuo metu turime išsamų ir aiškų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad tiek pati Stambulo konvencija, tiek kvestionuotos jos nuostatos LR Konstitucijai neprieštarauja.
Deja, net ir Konstitucinio Teismo išvados vėl buvo apipintos mitais, skleidžiant melagienas ir pamirštant pagrindinį konvencijos tikslą - teikti kompleksinę, visapusišką pagalbą, sukurti prevencijos, apsaugos sistemą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nuo smurto lyties pagrindu. Deja, retas Stambulo konvencijos oponentas yra skaitęs pačią konvenciją, ar bent jau žino pilną jos pavadinimą, kuris aiškiai nurodo, apie ką būtent konvencija yra.
Mūsų pastarųjų metų pasirinkimas yra naudoti pilną konvencijos pavadinimą (Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo), kad būtų išvengta skuboto atmetimo. Oficialus konvencijos pavadinimas, taip pat jos turinys rodo, kad yra kalbama apie kovos su smurtu priemones, apie pagalbą, apie prevenciją.
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų. Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
Statistika ir realybė:
Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Tačiau su šia problema dirbantys specialistų pateikiami duomenys bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo - oficialų kreipimųsi skaičių galima drąsiai dauginti iš penkių. 80 procentų seksualinį smurtą išgyvenusių moterų, vyrų ir vaikų nesikreipia jokios pagalbos, o beveik pusė nukentėjusiųjų apie tai nepasako niekam.
Pagalbą teikiantys specialistai vienbalsiai sako - išprievartavimai ir seksualinis priekabiavimas Lietuvoje labai paplitęs, o smurto labai dažnai neatpažįstame arba laikome normaliu elgesiu. Smurtinį elgesį populiarina žiniasklaida, populiarioji kultūra, muzika, o dėl patirto išprievartavimo ar seksualinio priekabiavimo kaltinamos pačios aukos.
Norint iš esmės pakeisti požiūrį į seksualinį smurtą ir padėti nuo jo nukentėjusiems žmonėms Lietuvoje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras.
Seksualinis smurtas - iš artimiausių žmonių:
Vilija Žukauskaitė seksualinį smurtą apibrėžia taip: “Jeigu tu jauti, kad nuo tam tikrų seksualinių veiksmų jautiesi blogai, vadinasi, tai ir yra blogai, tai tau netinka. Tau netinka būdas, kuriuo norima su tavimi bendrauti, mylėtis.”
Su smurtu dirbančios specialistės atskleidžia, kad kur kas dažniau prieš moteris seksualiai smurtauja šeimos nariai, sutuoktiniai, partneriai, draugai ir pažįstami. Statistika rodo, kad intymūs partneriai (sutuoktiniai ar „antrosios pusės”) prievartauja moteris 88 procentais visų atvejų, o 82 procentais atvejų moteris seksualiai išnaudojo vyrai iš artimos aplinkos - tėvai, patėviai, dėdės, pusbroliai ir kiti.
Labai svarbu žinoti, kad smurtautojai savo aukas žaloja ne tik socialinės rizikos šeimose. Moterys ir vaikai prievartaujami ir pasiturinčiose, išsilavinusiose, visuomenėje žinomose šeimose, o prievartautoju ar tvirkintoju gali būti populiarus politikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės seniūnas, kunigas, miestelyje gerbiamos šeimos tėvas, visų mylimas mokytojas ar kitas gerbiamas visuomenės narys. Smurtas namų nesirenka.
Seksualinis priekabiavimas taip pat dažniausiai vyksta atvirai, viešoje vietoje - gatvėje, darbe, renginiuose, prie moterų priekabiauja kolegos, draugai, kaimynai. Seksualinį smurtą patiria ir berniukai bei vyrai. Daugumą jų taip pat žaloja artimi ir pažįstami žmonės.
Labai svarbu mokytis atpažinti seksualinį smurtą prieš vaikus. NISSC dirbanti Vilija Žukauskaitė dalinasi, kad kartais į centrą paskambina tėvai, kurie netiki, kad jų vaiką seksualiai prievartauja kažkas iš šeimos. Bet specialistė supranta, kad šeimos nariams priimti tokią siaubingą naujieną gali būti ypatingai sunku. Tokia žinia - irgi trauminė patirtis, ypač mamoms. “Netikėjimas savo vaiku gali būti šoko būklės išraiška. Ypač jeigu paaiškėja, kad smurtauja tėvas arba patėvis. Moteriai reikia prisiimti labai didelę atsakomybę, ji jaučia kaltę - juk tai ji tą vyrą į šeimą atvedė, o jis taip pasielgė su jos vaiku. Kyla šokas, atmetimo reakcija - ne, aš netikiu, kad taip gali atsitikti su manim, mūsų šeima“, - atskleidžia specialistė tokios naujienos poveikį artimiesiems. V. Žukauskaitė ragina savo vaikais pasitikėti, išklausyti juos ir imtis veiksmų.
Dažnai smurtautojas imasi psichologinių manipuliacijų, norėdamas atsakomybę už padarytą nusikaltimą perkelti kitiems - tarkime, aiškina, kad dukrą prievartavo ir tvirkino, nes jos motina nenorėjo su juo turėti intymių santykių, buvo išvykusi ir t.t.
Žmonės su negalia taip pat labai dažnai savo šeimos narių, draugų ar kitų aplinkinių išnaudojami seksualiai. Dažnai prievartavimas ar tvirkinimas vyksta ilgą laiką, o nukentėjęs žmogus nedrįsta, bijo apie tai prasitarti. Prievartautojas pažeidžiamu žmogumi stipriai manipuliuoja - gąsdina, kad visiems papasakos ar įtikina žmogų, kad tai “nieko tokio”, tai “meilė”, “visi taip daro” ir t.t.
Seksualinio smurto neatpažįstame:
Be mums jau atpažįstamų smurto formų - prievartavimo vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu - specialistai mini ir daugybę kitų. Kai kurios jų - labai subtilios, todėl svarbu išmokti jas atpažinti. Draugas verčia mylėtis tau nepriimtinu būdu ir manipuliuoja, gėdina, maldauja tol, kol sutinki? Tai seksualinis smurtas. Vyras nori mylėtis ir nekreipia dėmesio, kai sakai ne? Arba liepia tiesiog “pagulėti”, kol jis pats viską padarys? Tai seksualinis smurtas. Sutuoktinis ar draugas atlieka lytinį aktą, kai miegi ar esi apsvaigusi? Tai seksualinis smurtas.
Vilija Žukauskaitė pabrėžia, kad labai dažnai seksualinį smurtą būna sunku pripažinti net sau, ypač tada, kai prievartauja sutuoktinis ar draugas. Taip yra todėl, kad vis dar labai gajus įsitikinimas, kad seksas - moters pareiga, kurią ji privalo vykdyti. Specialistai pabrėžia, kad šis žalingas stereotipas labai dažnai tampa priežastimi, kodėl moterys apie nuolat patiriamą smurtą nepasakoja metų metus. Statistika taip pat rodo, kad trečdaliu visų atvejų nusikaltėlis prieš auką panaudojo jėgą, o net dviem trečdaliais lytinį aktą privertė atlikti įvairiomis manipuliacijomis - gėdindamas, reikalaudamas, šantažuodamas, įstumdamas į situacijas, kuriose moteris jaučiasi privalanti atsiduoti.
Seksualiniu smurtu laikomas ir seksualinis priekabiavimas. Tai nenorimi prisilietimai, seksualinio turinio nemalonūs komentarai apie išvaizdą, juokeliai, replikos, žinutės, laiškai.
Prievartavimas apnuodijus:
Vasarą padaugėja seksualinio smurto pasilinksminimo vietose - festivaliuose, vakarėliuose. Merginos ir moterys dažnai nukenčia ir naktiniuose klubuose. Čia prievartautojai taip pat atidirbę įvairias schemas, kaip moterimi pasinaudoti. Vienas labiausiai paplitusių - nusižiūrėtos merginos apsvaiginimas ir išprievartavimas. Tą padaryti dažnai nusprendžia grupė vyrų, tačiau smurtautojai veikia ir vieni.
Moterys nugirdomos alkoholiu arba į jų gėrimus įmaišoma įvairių medžiagų, kurios vadinamos išprievartavimo narkotikais. Tarkime, ketamino, rohipnolio ar tiesiog migdomųjų, antidepresantų, įvairių receptinių preparatų. Prievartautojai narkotikus apsvaigusiai aukai kartais nušvirkščia į šlaunį.
Išprievartavimas internetu:
Seksualinis smurtas prisitaiko prie mūsų gyvenimo ir persikelia į elektroninę erdvę. Apie šią smurto formą kalbama ypač mažai, tačiau labai svarbu suprasti - smurtas internete ar kitoje elektroninėje erdvėje gali skaudinti ir žaloti lygiai taip pat stipriai. Stebėjimas, persekiojimas - viena tokių smurto formų.
Sekstingas - kita dažna seksualinio smurto elektroninėje erdvėje forma, kuri gali išaugti iš romantiško bendravimo keičiantis erotinėmis nuotraukomis su mylimuoju. Kai peržengiamos šito sutikimo ribos, nuotraukomis žmogus pasidalina su kitais, o kita(s) apie tai nežino. Kartais net gal ir žino, prašo nesidalinti, o jis vistiek pasidalina. Taip nuotrauka išplaukia į plačiuosius vandenis.
Nuotraukos gali būti perimtos ir iš socialinių tinklų, perdirbamos. Tokioms smurto formoms naudojamas ir dirbtinis intelektas, įvairios foto ir video manipuliacijų programos. Jomis žmogaus veidas įmontuojamas į pornografinius vaizdus ir jais pasidalinama.
Tarp jaunų žmonių paplitusios ir seksualinio turinio patyčios internete. Tai gali būti komentarai dėl seksualinės orientacijos. Seksualinio turinio gandai, melai, patyčios - labai skaudinanti seksualinio smurto forma, ji aukai kelia didžiulį diskomfortą ir stresą.
Smurtas artimoje aplinkoje:
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas.