Šiame straipsnyje aptariami delspinigiai, baudos, palūkanos ir atleidimas nuo jų, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už:
- nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą į biudžetą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį;
- nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą į biudžetą mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytais atvejais - VMI) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
Delspinigiai taip pat skaičiuojami už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką.
Mokesčių mokėtojui delspinigiai skaičiuojami ir už laiku nesumokėtą avansinį mokestį.
Delspinigiai mokesčių mokėtojui taip pat apskaičiuojami, kai VMI mokestinio patikrinimo metu nustato, kad:
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
- buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas nedeklaruotas deklaruojamas mokestis. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustatė mokesčių administratorius;
- buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas neapskaičiuotas nedeklaruojamas mokestis. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo finansinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus finansinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, bet nesumokėtas.“
Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui delspinigiai neskaičiuojami.
Nuo 2025 m. spalio 6 d. LR finansų ministro įsakymu delspinigių dydis yra 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus
Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, nes:
- neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo finansinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus finansinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui, kuriam pagal teisės aktus neprivaloma tvarkyti finansinės apskaitos, už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas bauda neskiriama;
- nedeklaravo deklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustatė mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad MAĮ 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad bauda skiriama už mokėtino mokesčio neteisėtą sumažinimą dėl Metodikos 10.1 papunktyje ir šiame papunktyje numatytų priežasčių, tačiau, skirtingai nei tai yra numatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, MAĮ nėra numatytos galimybės skirti baudą už grąžintino mokesčio neteisėtą padidinimą. Todėl tuo atveju, kai nustatoma mažesnė grąžintina mokesčio suma nei buvo deklaruota, bauda neskiriama. Bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu vietoj grąžintinos mokesčio sumos susidaro mokėtina mokesčio suma.
- neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą. Laikoma, kad mažesnis mokesčio tarifas pritaikytas neteisėtai, jei konkrečiu atveju atitinkamo mokesčio įstatymas nenumato mažesnio mokesčio tarifo taikymo. Jeigu mokesčių mokėtojas neteisėtai pritaiko mažesnį tarifą, bauda skiriama nuo mokesčio sumos, susidariusios kaip skirtumas tarp mokesčių administratoriaus apskaičiuotos mokesčio sumos ir mokesčių mokėtojo apskaičiuotos mokesčio sumos, kuri apskaičiuota, neteisėtai taikant mažesnį mokesčio tarifą.
Mokesčių mokėtojui neskiriama bauda:
- Mokesčių mokėtojui savarankiškai nustačius ir ištaisius klaidas, t. y. pateikus VMI atitinkamo mokesčio deklaraciją (jei jos buvo nepateikęs) arba pateikus patikslintą deklaraciją, kurioje nurodomas teisingas mokesčio dydis, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji pateikiama VMI iki atitinkamo VMI pavedimo tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą, išrašymo dienos;
- Mokesčių mokėtojui pašalinus VMI pareigūno mokestinio tyrimo metu nustatytus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo trūkumus ar prieštaravimus;
- Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui;
- Atliekant mirusio mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą.
Be to, bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroras, teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą: teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota).
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Prašymas atleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų
Laisvos formos prašyme atleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų (toliau - Prašymas) turi būti nurodyta:
- juridinio asmens pavadinimą ir teisinę formą arba fizinio asmens vardą, pavardę, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (juridinio asmens kodą arba fizinio asmens kodą), kontaktinę informaciją, kitų elektroninių ryšių priemonių nuorodas ir (ar) numerius (pavyzdžiui, adresą korespondencijai ir (ar) telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą ir (ar) e. pristatymo dėžutės adresą);
- nuo kokio mokestinio laikotarpio ir kokio mokesčio baudų ir (ar) delspinigių, nuo kokios sumos (dydžio) baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų prašo atleisti, laikotarpį, už kurį apskaičiuoti delspinigiai (kai prašoma atleisti nuo skaičiuojamų palūkanų, galima nenurodyti jų sumos; kai Prašymas pateikiamas mokestinio patikrinimo rezultatų tvirtinimo metu, nenurodomos baudų ir (ar) delspinigių sumos);
- atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindą (MAĮ straipsnį ir jo dalį);
- su atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindais susijusius faktinius duomenis ir įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindus, pavyzdžiui:
- aprašyti, kas lemia sunkią ekonominę (socialinę) padėtį;
- nurodyti, kokiu klausimu buvo teikta konsultacija, konsultacijos suteikimo datą ir būdą (raštu ar telefonu suteikta konsultacija), telefono numerį, iš kurio buvo skambinta, ir kt.;
- aprašyti nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure) ir atsitiktines aplinkybes (cas fortuit), taip pat kitas nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančias aplinkybes, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, bei jų įtaką mokesčių mokėtojo galimybėms vykdyti savo mokestines prievoles;
- aprašyti aplinkybes, įrodančias, kad nebuvo padaryta žalos biudžetui (pateikti informaciją apie mokesčio sumokėjimo datą, duomenis asmens, kuris sumokėjo mokestį už mokesčių mokėtoja ir kt.);
- aprašyti priežastis, dėl kurių mokesčių mokėtojas neturėjo galimybės teisingai ir laiku deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius, aplinkybes, įrodančias mokesčio mokėtojo pakankamą atidumą, rūpestingumą ar apdairumą konkrečioje situacijoje, mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie pašalintų mokesčių mokėtojo atsakomybę ir kt.
- kitus turimus duomenis, susijusius su prašymo nagrinėjimu (pavyzdžiui, mokestinės paskolos sutarties datą bei numerį, kai prašoma atleisti nuo palūkanų, sprendimo, kuriuo apskaičiuoti bauda ir (ar) delspinigiai, datą ir numerį ir kt.).
Turi būti pridėta:
- Prašymą pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, dokumentai, kuriuose pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą, sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinantys kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kt.);
- įgaliojimas, jei Prašymą teikia įgaliotas asmuo.
SVARBU. Mokesčių mokėtojui pateikus Prašymą arba atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų procedūrą pradėjus mokesčių administratoriaus iniciatyva, šių baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų priverstinio išieškojimo procedūros nepradedamos, o pradėtos turi būti sustabdomos iki sprendimo priėmimo dienos.
Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą neatleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų / palikus prašymą nenagrinėtą, šių mokestinių nepriemokų išieškojimas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių mokestinių nepriemokų išieškojimą, nustatyta tvarka.
Kai Prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi informuoti mokesčių mokėtoją raštu, kad jo atskiro prašymo nagrinėjimas sustabdomas tol, kol jis per rašte nurodytą iki 10 darbo dienų terminą pateiks visus reikalingus duomenis (dokumentus), ir gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu trūkstami duomenys ar dokumentai nebus pateikti.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Mokesčių mokėtojo prašymu duomenų (dokumentų) pateikimo terminą dėl objektyvių priežasčių vieną kartą gali pratęsti atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga
Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiama delspinigių skaičiavimo pradžia, pabaiga ir trukmė įvairiais atvejais:
| Pažeidimas | Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga | Delspinigių skaičiavimo trukmė |
|---|---|---|
| Mokestis deklaruotas, tačiau nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą | Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). | Ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos. Teisė priverstinai išieškoti deklaruoto mokesčio mokestinę nepriemoką atsiranda kitą kalendorinę dieną po atitinkamo mokesčio teisės akto nustatyto mokesčio sumokėjimo termino pabaigos. Po sumokėjimo termino patikslinus atitinkamo mokesčio deklaraciją arba pateikus ją pavėluotai, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos, nuo kurios skaičiuojamas 180 kalendorinių dienų terminas. Todėl, patikslinus deklaruojamų mokesčių sumą, maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė yra ilgesnė. |
| Nedeklaruojamas mokestis nesumokėtas ar pavėluotai sumokėtas | Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). | Ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos. |
| Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį | Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Nesumokėjus mokesčio per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, bet ne ilgiau nei 180 dienų. | |
| Patikrinimo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį | Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. | Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos. |
| Atliekant pakartotinį patikrinimą | Delspinigiai skaičiuojami iki naujojo (pakartotinio) patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Nesumokėjus mokesčio per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, bet ne ilgiau nei 180 dienų. | |
| Mokesčių mokėtojui neinicijavus mokestinio ginčo, t. y. sutikus su sprendime dėl patikrinimo akto apskaičiuotomis sumomis | Delspinigiai skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą... |
Darbo kodekso nuostatos dėl atsiskaitymo su darbuotoju
Lietuvos darbo įstatymai aiškiai reglamentuoja terminus, per kuriuos darbdaviai turi atsiskaityti su išeinančiais darbuotojais.
Pagal Lietuvos darbo kodeksą, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju paskutinę darbo dieną, nebent abi šalys pasirašė rašytinį susitarimą, leidžiantį mokėti vėliau.
Ką tai apima?
- Sukauptas atlyginimas
- Nepanaudotos atostogų kompensacijos
- Bet kokios premijos arba nuo darbo rezultatų priklausantis atlyginimas, jei taikoma
Išimtys
- Rašytinis susitarimas dėl vėlesnio mokėjimo: Jei abi šalys susitaria raštu, galutinis atsiskaitymas gali būti atidėtas. Tačiau šis vėlavimas negali viršyti 10 darbo dienų nuo darbo santykių pabaigos datos.
Pavėluoto mokėjimo pasekmės
Jei darbdavys laiku nesumoka, įstatymas užtikrina darbuotojo apsaugą:
- Dienos palūkanos: Darbdaviai privalo mokėti 0,1 % dienos palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
- Papildoma kompensacija (Netesybos): Jei vėluojama visą mėnesį ar ilgiau, darbdavys privalo sumokėti kompensaciją, lygią vienam vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui (VDU) už kiekvieną pradelstą mėnesį - ne daugiau kaip 6 mėnesius. Jei vėluojama trumpiau nei vieną mėnesį, suma apskaičiuojama proporcingai pradelstų dienų skaičiui.
Jei laiku nesumokama:
- Išsiųskite raštišką prašymą, primindami savo darbdaviui apie nesumokėtą sumą ir savo teises.
- Jei nesiimama jokių veiksmų, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) arba pateikite ieškinį Darbo ginčų komisijai (DGK).
Svarbios praktinės pastabos
- Ar vieno mėnesio atlyginimo taisyklė visada privaloma? Taip. Net jei yra rašytinis susitarimas atidėti likusią mokėjimo dalį, bet kokia suma iki vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU) vis tiek turi būti sumokėta paskutinę darbo dieną.
- O kaip dėl neoficialių susitarimų? Žodiniai susitarimai negalioja. Bet koks nukrypimas nuo įstatymų nustatyto termino turi būti abiejų šalių raštu patvirtintas.
Santraukos lentelė: Terminai ir teisinės teisės
| Scenarijus | Įsipareigojimas |
|---|---|
| Nėra rašytinio susitarimo | Visas mokėjimas paskutinę darbo dieną |
| Yra rašytinis susitarimas | Mokėjimas per 10 darbo dienų |
| Suma iki VDU (vidutinio darbo užmokesčio) | Turi būti sumokėta paskutinę dieną, nepaisant to |
| Pavėluotas mokėjimas - dienos palūkanos | 0,1 % dienos palūkanos nuo nesumokėtos sumos |
| Pavėluotas mokėjimas - netesybos | Iki 1 VDU per mėnesį, daugiausia 6 mėnesius |
Labai svarbu suprasti savo teises atleidžiant darbo santykius. Jei darbdavys laiku nesumoka jūsų paskutinio darbo užmokesčio, nedvejodami imkitės veiksmų - turite teisę į palūkanas ir papildomą kompensaciją.
tags: #kompensacija #uz #pradelsta #ismoketi #laika