Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima paradoksali situacija darbo rinkoje: nors jaunimui įsidarbinti turėtų būti palanku, nedarbo išmokų gavėjų skaičius šioje amžiaus grupėje išlieka didelis. Ši tendencija kelia susirūpinimą ir verčia ieškoti priežasčių bei galimų sprendimų.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius jaunimo grupėje auga
„Sodros“ duomenys rodo, kad 2025 m. I ketvirtį 25-30 metų amžiaus asmenų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų. Palyginimui, 41-50 metų grupėje šis skaičius siekė 6, o virš 60 metų - 7 nedarbo išmokos gavėjus šimtui dirbančiųjų. Nedarbo išmokos gavėjų iki 25 m. skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 1,1 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu 25-30 metų asmenų, gaunančių nedarbo išmoką, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 0,5 proc. daugiau, o 31-40 metų - 0,4 proc. daugiau nei pernai.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje susiduriama su keista situacija, nes net ir tada, kai darbo rinka jaunimui yra itin palanki, vis tiek fiksuojami aukšti nedarbo išmokų gavėjų skaičiai.
Tiesa, T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad jaunimo nedarbo trukmė (vidutiniškai 4 mėn.) yra mažesnė negu priešpensinio amžiaus asmenų (vidutiniškai 5,9 mėn.). Pasak ekonomisto, tai yra natūralu, nes vyresnio amžiaus asmenims sunkiau susirasti darbą, o dažnai ir sveikata nebeleidžia.
Ekonomistas pastebi, kad dalis jaunimo gali naudotis tuo, kad nedarbo išmokos yra dosnios. „Sodra“ patvirtina, kad pirmus tris mėnesius galima gauti 80 proc. buvusios algos, jeigu prieš nedarbą alga siekė vidutinį darbo užmokestį šalyje. Jeigu arčiau minimaliosios mėnesinės algos (MMA), pakeičiamumo norma - dar didesnė.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
„Sodros“ duomenys parodė, kad žmonės, kurie pirmąjį metų ketvirtį gavo nedarbo išmoką, anksčiau dirbo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, žemės ūkio veikloje, prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje.
Jaunimo požiūris į darbo rinką ir galimos priežastys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad dėl padidėjusio nedarbo išmoką gaunančio jaunimo kiekio sunerimti nereikėtų, kadangi „Sodros“ duomenys rodo, kad jaunimas nedarbo išmoką gauna trumpiau ir didelė tokio amžiaus asmenų dalis (80 proc.) po nedarbo išmokos gavimo vėl grįžta į darbo rinką.
Ji taip pat pabrėžė, kad tokie duomenys parodo lankstesnį jaunimo požiūrį į darbo rinką. „Stebima tendencija, kad jaunesni nei 25 m. asmenys dažniau keičia darbus. Tai gali būti susiję su tuo, kad jauni asmenys vis dar yra veiklos sferos paieškose arba jiems ne visada pavyksta darbą suderinti su studijomis“, - nurodė ministerija.
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė pastebėjo, kad jaunimo nedarbo lygio augimas rodo, kad problema slypi ne darbo vietų stokoje, o kitur - struktūriniuose ir psichologiniuose veiksniuose.
„Keičiasi jaunų žmonių požiūris į darbą. Jie nebesiekia tiesiog „turėti darbą“ - daugeliui svarbu, kad jis būtų prasmingas, lanksčiai organizuojamas ir palankus emocinei sveikatai. Jei darbo sąlygos to neatitinka, jaunimas neretai pasirenka palaukti, gyvendami iš santaupų, šeimos paramos ar socialinių išmokų“, - dalijosi LDK prezidentė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
A. Maldutytė atkreipė dėmesį, kad nemažą įtaką daro ir spartūs darbo rinkos pokyčiai, prie kurių laiku nespėja prisitaikyti net ir jauniausi jos dalyviai.
„Darbo rinkos pokyčiai didina atotrūkį tarp jaunuolių turimų ir darbdavių ieškomų įgūdžių. Skaitmeninės kompetencijos, praktiniai gebėjimai, bendradarbiavimas ir savarankiškumas - tai reikalavimai, kuriems ne visus jaunuolius paruošia švietimo sistema, kuri kartais per lėtai persiorientuoja pagal darbo rinkos poreikius“, - nurodė LDK prezidentė.
Kitas iššūkis - darbo užmokesčio lūkesčiai, kurie dažnai prasilenkia su darbdavių požiūriu ir galimybėmis. „Dažnai jaunimo lūkesčiai dėl darbo užmokesčio yra gerokai didesni nei jų turimos kompetencijos ar patirtis. Jauni žmonės nori darbo, kuris iš karto užtikrintų aukštas pajamas ir karjeros augimą, tačiau darbdaviams atrodo tai neadekvatu. Šis lūkesčių ir realybės neatitikimas tampa kliūtimi įsidarbinimui“, - pabrėžė A. Maldutytė.
Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas įsitikinęs, kad jauni žmonės išmokomis nepiktnaudžiauja, o jomis pasinaudoja todėl, kad neranda gerai apmokamo darbo. Kai yra mokama tiek, kad užtenka tik nuo algos iki algos pragyventi, jaunimas nemato perspektyvų.
A. Dambrauskas pabrėžia, kad jauniems žmonėms pinigų reikia labiausiai, kadangi jie dar tik pradeda įsitvirtinti, kurti šeimas, įsigyti būstus. Iš tokių atlyginimų, kuriuos siūlo jauniems žmonėms, nelabai nei namą, nei mašiną įsigysi, o ką dar kalbėti apie šeimos išlaikymą.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Štai palyginimui, nedarbo išmokų gavėjų skaičius skirtingose amžiaus grupėse:
| Amžiaus grupė | Nedarbo išmokos gavėjai (šimtui apdraustųjų) |
|---|---|
| Iki 25 metų | Duomenys nepateikti |
| 25-30 metų | 14 |
| 31-40 metų | Duomenys nepateikti |
| 41-50 metų | 6 |
| Virš 60 metų | 7 |
Popiežius: Jaunimo nedarbas – visuomenės liga
Valstybės parama ir priemonės jaunimo užimtumui skatinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas 2012 m. teigė, kad jaunimo užimtumo problema yra aktuali visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Todėl būtina ne tik pasinaudoti ES parama, bet ir peržiūrėti bei suaktyvinti jau veikiančias priemones, programas ar projektus, skirtus skatinti jaunų žmonių užimtumą.
Ministras siekė, kad „Sodros“ lengvata darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones, būtų pratęsta, ją transformuojant ir panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Tai būtų nauja priemonė „Parama pirmajam darbui”, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ji leistų padidinti jaunimo užimtumą, bus sudarytos papildomos finansinės paskatos darbdaviui įdarbinti jauną patirties neturintį žmogų.
Valstybė siūlo paramą jaunam žmogui, norinčiam pradėti verslą. Nuo to laiko, kai iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) pradėti teikti mikrokreditai - paskolos iki 86 tūkst. litų itin mažomis palūkanomis, beveik 300 žmonių iki 29 metų gavo tokias paskolas. Nuo šių metų pradžios taikoma dar viena lengvata imantiems mikrokreditus, - paskolų gavėjams kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų.
Lietuvos darbo biržos projektas „Jaunimo užimtumo didinimas” padeda jaunam žmogui įsidarbinti, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių. Premjero sudaryta tarpžinybinė darbo grupė yra parengusi ir pateikusi priemonių planą jaunimo užimtumui skatinti.
Vyriausybė Seimui yra pateikusi daug siūlymų dėl Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su lankstesniu darbo dienos laiko reguliavimu. Seimas pratęsė galimybę darbdaviui steigiant naujas darbo vietas sudaryti terminuoto pobūdžio darbo sutartį nuolatiniam darbui atlikti.
Valstybė teikia pagalbą specialistams, kurie iš karto neranda darbo. Nuo šių metų sausio 1 d. panaikintas privalomas reikalavimas 6 mėnesius registruotis darbo biržoje ir tik tuomet įgyti teisę į socialinę pašalpą.