Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog vienas iš buvusių sutuoktinių turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokios sąlygos gali lemti išlaikymo paskyrimą, kokios yra jo formos bei kiti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ypatumai.
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
Ką reiškia sąvoka „sutuoktinių tarpusavio išlaikymas“? Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas - tai vieno iš sutuoktinių pareiga teikti finansinę paramą kitam sutuoktiniui, jeigu jis pats negali užtikrinti savo gyvenimo sąlygų po santuokos nutraukimo dėl prastos finansinės padėties, savo sveikatos būklės. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo instituto tikslas - užtikrinti, kad buvęs sutuoktinis, kuris susiduria su finansiniais sunkumais (pvz., prarado darbą, yra sunkiai sergantis ar negali išlaikyti pakankamo pajamų lygio), gautų finansinę paramą iš kitos sutuoktinio, kad galėtų patenkinti savo pagrindinius gyvenimo poreikius.
Jeigu dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimo šalys nesusitaria abipusiu susitarimu sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.
Teismo vertinimas nustatant išlaikymą
Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus:
- santuokos trukmę
- išlaikymo reikalingumą
- abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį
- jų sveikatos būklę
- amžių
- jų darbingumą
- nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes
- bei kitas svarbias aplinkybes.
Svarbu pažymėti, jog pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi esant šioms aplinkybėms, sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Tiesa, ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis materialiai yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.
Taip pat skaitykite: Turto dalies priteisimo kompensacijos
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas yra numatęs ir išimtis, kuomet išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą. Tai įvyksta jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:
- santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai;
- sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
- sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
- išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
Išlaikymo formos
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas gali būti teikiamas skirtingomis formomis:
- Išlaikymas periodinėmis išmokomis (Renta) - tai dažniausiai taikoma išlaikymo forma, kai vienas sutuoktinis periodiškai moka nustatyto dydžio pinigų.
- Išlaikymas vienkartine pinigų suma - tam tikrais atvejais teismas gali nuspręsti, kad geriausius sutuoktinio, reikalaujančio išlaikymo, interesus atitiktų išlaikymo priteisimas vienkartine pinigų suma.
- Išlaikymas turtu - kai išlaikymas priteisiamas perleidžiant kitam sutuoktiniui priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar jo dalį.
Buvusio sutuoktinio išlaikymo prievolės trukmė, keitimas ir nutraukimas Periodinės išmokos mokamos iki sutuoktinio, kuriam priteistas išlaikymas, gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas.
Tuo atveju kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaro naują santuoką, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos.
Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau negu tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga. Svarbu pažymėti, jog tuo atveju kai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios.
Taip pat skaitykite: Iki 1990 m. VRM pensijų apžvalga
Tai reiškia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (sutuoktinių turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ir kt.), bet kuris sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išlaikymo formos ir jų ypatumai:
| Išlaikymo forma | Apibūdinimas | Ypatumai |
|---|---|---|
| Periodinės išmokos (Renta) | Reguliarios piniginės išmokos | Mokamos iki gyvos galvos, indeksuojamos pagal infliaciją. |
| Vienkartinė pinigų suma | Viena didelė išmoka | Taikoma, kai atitinka geriausius sutuoktinio interesus. |
| Išlaikymas turtu | Perleidžiamas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas | Suteikia materialinę bazę išlaikymui. |
Teisinės pasekmės nevykdant prievolės išlaikyti sutuoktinį
Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti sutuoktinio, iš kurio priteistas išlaikymas, turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu sutuoktinis nemoka iš jo priteisto išlaikymo, išlaikymas išieškomas iš šio sutuoktinio turto įstatymų nustatyta tvarka.
Visai neseniai gyvenome totalitarinėje visuomenėje, kurioje žmogaus teisės nebuvo ginamos visai arba jų gynyba vykdavo paviršutiniškai. Šioje tėvynėje neturėjo individualios vertės. Medicinoje vyravo paternalistiniai santykiai, gydytojų klaidos ir nesėkmės buvo traktuojamos kaip neišvengiama medicinos praktikos dalis. Šiems įstatymams bei norminiams aktams priėmimas, vakarietiškų vertybių įsigalėjimas sudarė sąlygas stipriau ginti žmogų, jo teises. Šios vertybės, todėl bet koks jų pažeidimas yra neteisėtas. Nutraukiant kito žmogaus gyvybę, žmogui padaroma didžiausia, neatkuriama žala.
Žala padaroma ne tik nukentėjusiam, bet ir jo artimiesiems, visuomenei apskritai. Yra suinteresuoti, kad patirta žala būtų operatyviai ir visiškai atlyginama. Žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui svarbus kaip žmogaus teisių saugos užtikrinimas. Šia ieškinis dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas teismuose dažnai užsitęsia ir ieškovui neretai tenka iškęsti ilgą ir sunkų bylinėjimosi procesą, teismų sprendimai dažnai būna prieštaringi ir nenuspėjami. Asmens sveikatos sužalojimas arba gyvybės atėmimas sukuria prievolę atlyginti žalą. Valstybė yra suinteresuota, kad žala sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais visada būtų atlyginama, nes tai ne tik atskiro individo, bet ir visos visuomenės interesas. Svarbu ne tik įstatymo prielaida gauti kompensaciją už patirtą žalą, bet ir veiksmingas teisinis žalos atlyginimo mechanizmas.
Taip pat skaitykite: Ar jums priklauso našlių pensija?
Yra aktualu, kaip praktikoje yra realizuojama Konstitucijos 30 straipsnio garantuojama teisė į padarytos žalos atlyginimą. Žalos atlyginimo sistema turėtų būti ypatingai subalansuota. Juose, draudimo bendrovės, prisiimdamos riziką, turėtų dirbti sėkmingai ir gauti pelną. 2005 m. sausio 1 dieną įsigaliojo nauja Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcija. Įstatyme išsamiai išvardintos ginamos pacientų teisės, trumpai užsiminta apie žalos atlyginimo galimybes, pažeidus šias teises, taip pat įvardinta gydymo įstaigos prievolė draustis civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo gauti žalos atlyginimą, aplenkiant žalos padarymo fakto, dydžio ir atlyginimo klausims nagrinėjimą teismuose.
Šiuo draudiko, ikiteisminės žalos atlyginimo institucijos įterpimas tarp nukentėjusiojo paciento ir atsakingų už žalą medikų, žalos atlyginimo procesą apsunkino. Žalos asmeniui atlyginimo procese turi būti vadovaujamasi visa eile teisės aktų. Pirmiausia, tai teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, bei kontrolės mechanizmus, nustatant, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nusižengiant prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo kriterijams. Šiais įstatymais, taip pat šiais įstatymais. Šis tinkamas įstatymų taikymas sudaro sąlygas greitam ir nekomplikuotam žalos atlyginimui. Šis civilinė atsakomybė, padarius žalą asmeniui, analizė buvo išnagrinėta kituose magistriniuose darbuose.
Šiame darbe norima atskleisti tik žalos asmeniui atlyginimo problemas, su kuriomis susiduria tiek nukentėję asmenys, tiek už žalą atsakingi subjektai. Siekiama parodyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų silpnas vietas, nelogiškumus, teisės aktų kolizijas. Šiuo susiduriant su žalos asmeniui atlyginimo problemomis kasdieniniame darbe, paaiškėja įstatymų netobulumas. Tam tikros situacijos įvairiais įstatymų nuostatomis yra skirtingai traktuojamos, arba visai nėra teisiškai apibrėžtos. Taip pat bandoma apibūdinti problemas, kurios turėtų būti nepamirštos ateities teisėkūros darbe.
Šios žalos asmeniui atlyginimo problemos, daromos prielaidos ir apžvalgos, kokios gali atsirasti problemos atlyginant žalą, esant gydymo įstaigos civilinės atsakomybės draudimui. Pateikiami pasikėlymai dėl teisės aktų tobulinimo. Žalos asmeniui atlyginimo, neturtinės žalos instituto atsiradimo ir funkcionavimo teisinis reglamentavimas detaliai išnagrinėtas kituose moksliniuose darbuose.
tags: #del #islaikymo #priteisimo #buvusiam #sutuoktiniui #del