Kelionės Nedarbingumo Metu: Sąlygos ir Apribojimai

Nei vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų ir prastos savijautos. Susidūrus su šiais nemalonumais, tenka sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko skirti poilsiui. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos. Jaučiantis prastai, savo kasdienių įsipareigojimų tinkamai atlikti negalime, o ši taisyklė galioja kalbant ir apie darbą.

Tokiu atveju gelbsti laikinas nedarbingumas. Tuo metu, keletą dienų ar net savaičių - priklausomai nuo sveikatos problemų sudėtingumo - asmuo gali susitelkti ties pasveikimu, sveikatos stiprinimu ir jėgų atgavimu, o ne kasdienėmis darbo užduotimis. Be to, svarbu tai, kad šiuo metu „Sodra“ darbuotojai moka ligos išmoką.

Vis dėlto, nors išduodamas nedarbingumo pažymėjimą asmens šeimos gydytojas įprastai detaliai supažindina pacientą su jam priskirtu gydymo režimu ir nedarbingumo elgesio taisyklėmis, kai kurie piliečiai yra linkę sukčiauti ir nedarbingumo metu planuotis pramogas, išvykas ar net atostogas užsienyje. Vis dėlto, toks gudravimas - nedarbingumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio išmokos galite apskritai nesulaukti.

Nedarbingumas skirtas sveikatos stiprinimui ir jėgų atgavimui. Nedarbingumas - laikas sveikatai atgauti, o ne keliauti.

Svarbu žinoti, ką galima ir ko negalima daryti turint laikiną nedarbingumą? „Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami, ir gali nutraukti išmokos mokėjimą, tad būtina žinoti, ką galima ir ko negalima daryti tokiu atveju.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje

Nedarbingumo Taisyklės ir Apribojimai

Nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Nedarbingumo metu nedera svaigintis, pramogauti ar keliauti. Sergantis ir nedirbantis žmogus negali vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.

Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.

Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“. Pastebima, kad dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų arba gydytojų.

Tokiu atveju, kiekviena situacija vertinama individualiai. Nedarbingumo išmokos gavėjo gali būti prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis gali būti iškviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.

Patys „Sodros“ specialistai niekada nevaikšto į namus ir sergančių gyventojų netikrina. Specialistai taip pat niekada netikrina kvitų ar banko išrašų, nesidomi gyventojų sąskaitomis, norėdami sužinoti, ar asmuo iš tiesų serga ar tik imituoja ligą bei atostogauja. „Sodra“ neskaito ir gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose, tad egzotiškų kelionių akimirkų tariamo nedarbingumo metu gali ir nepastebėti.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Kita vertus, tokius kadrus gali užfiksuoti tiek darbdaviai, tiek ir kiti žmonės, vėliau apie tokias pramogas galintys pranešti „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu.

Vis tik, „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų bei turi rizikos valdymo informacines sistemas, kurios vertina rizikos veiksnius, nustato įtartinus atvejus. Tokiais atvejais ligos išmoka neskiriama arba tokie žmonės kviečiami į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir darbingumo.

Skelbiama, kad per dieną „Sodrai“ atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš tiesų serga, o gal nedarbingumo laikotarpį išnaudoja kaip papildomus laisvadienius.

Ligos išmoka nėra mokama, jeigu institucijos nustato, kad asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat, jeigu sistemingai pažeidinėjo nedarbingumo taisykles, simuliavo, nedarbingumo metu keliavo ar užsiėmė kitomis veiklomis.

Valstybinė darbo inspekcija taip pat pažymi, kad nedarbingumo metu asmuo turi ilsėtis ir gydytis, o ne poilsiauti egzotiškose šalyse, pajūryje ar pramogauti renginiuose.

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

„Darbuotojo laikinas nedarbingumas - tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas, skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau - „Sodra“. Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, - teigia inspekcija.

Kita vertus, jeigu asmuo yra susiplanavęs atostogas ir tai aptaręs su darbdaviu, tačiau netikėtai susirgo, tuomet galioja jau kitos taisyklės. Jei darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, tuo metu jo suplanuotos atostogos yra perkeliamos. Tai galioja tokiu atveju, jei žmogus nesirgo ilgiau, nei iki kasmetinių atostogų pabaigos.

Jei darbuotojas prasirgo ilgiau nei buvo numatyta kasmetinių atostogų pabaiga arba nedarbingumo laikotarpis įsiterpė į kasmetinių atostogų vidurį, tuomet tariamasi dėl atostogų iš naujo.

Kelionė į Užsienį Turint Nedarbingumo Lapelį

Vykti į užsienį turint nedarbingumo lapelį galima, tačiau tam yra tam tikros sąlygos ir apribojimai. Svarbiausia suprasti, kad nedarbingumo metu darbuotojas turi laikytis gydytojo rekomendacijų ir užtikrinti, kad kelionė netrukdytų gydymosi procesui.

Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

• Gydytojo leidimas: Prieš planuodami vykti į užsienį, būtinai pasitarkite su gydytoju, kuris išrašė nedarbingumo lapelį. Gydytojas įvertins, ar kelionė nepakenks jūsų sveikatai ir gydymo procesui. Jei gydytojas sutinka, jis gali pateikti raštišką leidimą arba pažymą, kad kelionė yra suderinama su gydymu.
• Kelionės tikslas: Jei kelionė yra susijusi su gydymu ar reabilitacija (pvz., sanatorijoje), ji paprastai yra leistina ir gali netgi būti naudinga sveikatai. Tačiau jei kelionės tikslas yra poilsis ar turizmas, reikėtų būti atsargiems, nes tai gali būti traktuojama kaip gydymo proceso pažeidimas.
• Darbdavio informavimas: Teoriškai nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas neprivalo informuoti darbdavio apie savo buvimo vietą, tačiau siekiant išvengti nesusipratimų ar ginčų, patartina pranešti apie planus. Svarbu užtikrinti, kad nedarbingumo metu nevykdysite jokios veiklos, kuri galėtų būti traktuojama kaip darbas ar nesuderinama su gydymu.
• Socialinio draudimo taisyklės: Nedarbingumo laikotarpiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar kitos atsakingos institucijos gali patikrinti, ar laikotės gydytojo rekomendacijų. Jei nustatoma, kad kelionė trukdo gydymosi procesui, nedarbingumo išmokos gali būti sustabdytos.
• Užsienio gydymo įstaigos: Jei kelionės metu jums reikės gydymo ar reabilitacijos užsienyje, svarbu turėti gydytojo siuntimą ir užtikrinti, kad tai yra suderinta su jūsų sveikatos draudimu.

Galimos pasekmės, jei kelionė trukdo gydymui:

• Jei Socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) ar darbdavys nustato, kad kelionė buvo nesuderinama su gydymosi režimu, gali būti nutrauktos nedarbingumo išmokos.
• Gali kilti darbo ginčų, jei darbdavys laikys, kad kelionė pažeidė jūsų pareigas gydymosi metu.

Rekomendacijos prieš kelionę:

• Pasitarkite su gydytoju ir gauti raštišką leidimą.
• Informuokite darbdavį apie savo planus, jei manote, kad tai būtina.
• Užtikrinkite, kad kelionė neprieštarauja gydytojo nurodymams.
• Jei kyla abejonių, pasitarkite su Sodros atstovais dėl kelionės suderinamumo su nedarbingumu.

Kelionė į užsienį turint nedarbingumo lapelį yra įmanoma, tačiau būtina užtikrinti, kad ji nepažeistų gydymo režimo ir nedarytų neigiamos įtakos sveikatos būklei.

„Sodra“: Pakvietus Patikrinti, 80 Procentų Tampa Sveiki

„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė DELFI teigė, kad „Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.

„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“

Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.

„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.

Jos teigimu, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti.

„Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.

Beje, ji įvardijo, kad skundų daugėja.

„Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, - teigė J. Bimbirienė.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos vertina „Sodra“:

• Ar asmuo laikosi gydytojo nustatyto režimo.
• Ar asmuo nevartoja alkoholio ar kitų svaigalų.
• Ar asmuo nedirba ar nesimoko.
• Ar asmuo nekeliauja ir nedalyvauja renginiuose, kurie gali užtęsti nedarbingumo trukmę.

Vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas. Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų.

„Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos.

Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.

Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.

Ir svarbiausia, kad „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą.

„Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.

tags: #keliavimas #nedarbingumo #metusiangenosalis