Į pensiją išėję vidaus reikalų sistemos pareigūnai, kaip ir kiti Lietuvos pensininkai, kelis metus gyveno susiveržę diržus, tačiau jiems nežadama, jog kitais metais į 2009 m. lygį bus sugrąžintos pensijos. Keli pareigunai.lt kalbinti į pensiją išėję, tačiau dar dirbantys pareigūnai, jaučiasi esą apiplėšti valdžios ir sako, jog pasiekta ta riba, po kurios jau galima laukti Graikijos ir kitų šalių varianto, kai žmonės teisingumo reikalauja gatvėse.
Šiuo metu šalyje yra apie 10 tūkst. į pensiją išėjusių pareigūnų. Jie dvejus metus, kaip ir kiti, sutiko „susiveržti diržus“, tačiau jų kantrybė baigiasi, ypač kai aukščiausia valdžia senatvės pensijas žada nuo kitų metų atkurti iki 2009 metų lygio, o apie pareigūnų ir karių pensijas nekalba nė žodžio.
Pašnekovai sako, jog piliečių kantrybė nebegalinė, nors vis dar tikimasi, kad valdžios atstovai atsitokės. Na, o kol kas dar tikimasi, kad valdžios atstovai išgirs valstybines pareigūnų pensijas gaunančius Lietuvos piliečius. Iniciatyvinė grupė parengė kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus ir surinko arti pusės tūkstančio vidaus reikalų sistemos pensininkų parašų.
Prezidentei, Seimo Pirmininkei ir Premjerui primenamas 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į vidaus reikalų sistemos darbuotojus, kad šie toliau sąžiningai vykdytų savo pareigas - palaikytų viešąją tvarką. Jame taip pat buvo ir pažadas, kad bus išsaugotos vidaus pareigūnų garantijos.
Kreipimesi į šalies vadovus teigiama, jog pensijų mažinimas negali būti skirtingas atskiroms asmenų grupėms ir negali būti taikomos vieną ar kitą visuomenės grupę diskriminuojančios priemonės. Pašnekovai sako, jog yra nusiteikę bendrauti su profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir veikti kartu.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Vidaus reikalų sistemos pensininkai dalyvaus ir profesinių sąjungų rengiamame mitinge gruodžio 10 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas sako, jog dar nėra sugalvotas geresnis būdas kolektyviniams interesams ginti, kaip burtis į organizacijas. Jis primena, jog 2010 m. V. Bakas mano, kad bendradarbiavimas galėtų būti naudingas abiems pusėms: „Turime įdirbį, ryšių, yra sukurtas informacijos tinklas visoje Lietuvoje.
Dar vienas pareigunai.lt pašnekovas 32 metus valstybės tarnyboje dirbęs Juozapas teigia, jog ne veltui psichologai ir gydytojai yra nustatę, kad tie, kurie prižiūri viešąją tvarką, dirba sunkų, su stresu, neigiamomis emocijomis, su „blogąją žmogaus prigimtimi“ susijusį darbą ir ilgiau nei dvidešimt metų tokio darbo dirbti negalima. Pasak jo, jei valdžios politika nesikeis, pasekmės gali būti itin liūdnos: nesant motyvacijos „aukotis“, žmonės paliks tarnybą, išvažiuos ieškoti geresnio gyvenimo svetur, o naujų pareigūnų neatsiras ir visuomenė liks neapsaugota.
„Per kelias generacijas neliks tų, kurie gali šalį apginti nuo prieš visuomenę nusiteikusių asmenų griaunančios jėgos. O tokių yra ir visada bus, nepriklausomai nuo to, kokią turime santvarką“, - kalba Juozas.
Pareigūnų ir karių pensijos, kaip ir visiems pensininkams, sumažėjo 2009 m. pabaigoje Seimui priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Taip pat sumažintos pensijų „lubos“: valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti statistinio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (buvo 1,5).
Kadangi nemažai pareigūnų, dėl tarnybos specifikos visada rūpinęsi savo fizine sveikata, ir išėję į pensiją yra puikios formos, be to, siekia kiek geresnio gyvenimo, todėl iš darbo rinkos nesitraukia. Tokiu būdu jų, kaip dirbančių pensininkų pensija, susitraukia dar labiau.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Trisdešimt metų vidaus reikalų sistemai atidavęs ir šiuo metu privačioje saugos bendrovėje dirbantis Vytautas Jonikas sako dabar gaunąs tik ketvirtadalį tos pensijos, kuri jam buvo priskaičiuota išeinant į užtarnautą poilsį. „Konstitucinis teismas berods prieš dešimt metų jau yra išaiškinęs, jog dirbančių pensininkų pensijų mažinimas prieštarauja Konstitucijai; valstybė dar iki šiol nėra su visais atsiskaičiusi ir vėl lipama ant to paties grėblio“, - stebisi V.Jonikas ir teigia, jog nemažai vidaus reikalų sistemos pensininkų yra užvertę teismus pareiškimais. „Teismai savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį teismą ir pavasarį jau bus treji metai, kaip iki šiol niekas nieko nesprendžia“, - sako jis.
J.Lazarenka sako, jog pajutę, kad netenka vienintelės dirbti sistemoje motyvuojančios priemonės - ankstesnio išėjimo į pensiją ir valstybinės pensijos, - daug pareigūnų, turinčių nemažą patirtį, tiesiog išeis iš darbo.
Trisdešimt metų statutiniu pareigūnu dirbęs Jonas Lazarenka vardija savo pareigas: buvęs „Aro“ vadas, buvęs pasienio štabo, patrulių tarnybos, apsaugos policijos viršininkas. Šiuo metu jis dirba „Lietuvos geležinkelių“ saugos bendrovės „Gelsauga“ Vilniaus rinktinės vadu. „Man priskaičiuota pensija, lyginant su eiliniais pensininkais, yra „nepadoriai“ didelė“, - ironizuoja jis ir teigia, jog žinojimas, kad gaus nemažą pensiją ir buvo viena iš motyvacijos priemonių geriausius savo gyvenimo metus rizikuoti „vaikščiojant po kulkomis“.
Valstybinės Pensijos ir Jų Gavėjai
Specialistai įvardijo, nuo ko priklauso visų šių valstybinių pensijų skyrimas bei dydis. I ir II laipsnių valstybinės pensijos - iki 289,40 euro „Sodra“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė aiškino, kad I laipsnio valstybinės pensijos yra 4 valstybinių pensijų bazių (VPB) dydžio. Nuo šių metų tai yra 289,40 euro (4 x 72,35 VPB). II laipsnio valstybinės pensijos, pasak specialistės, yra 2 VPB dydžio. Nuo š. m. tai yra 144,70 euro (2 x 72,35 VPB). „Šios pensijos yra skiriamos ir mokamos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims arba asmenims, netekusiems 60 proc. ir daugiau dalyvumo (darbingumo)“ - komentavo L. Lankauskaitė.
Teisę gauti I laipsnio valstybinę pensiją turi:
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai - kariai savanoriai;
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai - laivės kovų dalyviai;
- buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas);
- asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija;
- olimpinių žaidynių čempionai;
- paralimpinių žaidynių čempionai;
- kurčiųjų žaidynių čempionai.
Teisę gauti II laipsnio valstybinę pensiją turi:
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai - laivės kovų dalyviai;
- motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau - daugiavaikiai motina arba tėvas);
- garbės donorai (nuo 1997 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davę kraujo ar 200 kartų - plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavę nemokamos donorystės veikloje);
- olimpinių žaidynių prizininkai;
- parolimpinių žaidynių prizininkai;
- kurčiųjų žaidynių prizininkai;
- paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Pašnekovė atskleidė, kad I laipsnio valstybines pensijas šiuo metu gauna 196 asmenys, kurių vidutinis amžius yra 77,83 m. O 23 iš jų toliau dirba. II laipsnio valstybines pensijas gauna 8730 asmenų, jų vidutinis amžius - 73,43 m. Dirbančiųjų tarp jų yra 306.
Nukentėjusiems Asmenims Skirtos Pensijos
Nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją turi teisę gauti nuo sausio 11-13 d. įvykių, minų ar sprogmenų, tarnybos armijoje ar kt. nukentėję asmenys, politiniai kaliniai, tremtiniai ir pan. „Šios pensijos yra skiriamos ir mokamos asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, asmenims, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo, ir, tam tikrais atvejais, asmenims, netekusiems 45-55 proc. dalyvumo. Asmenims, persikėlusiems nuolat gyventi į užsienį, šios pensijos nėra mokamos“, - aiškino „Sodra“ atstovė.
Ji nurodė, kad vidutinis pensijos dydis yra 64,22 euro, mažiausias - 58,06 euro, o didžiausias - 619,32 euro. Anot L. Lankauskaitės, šiuo metu nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna 46574 asmenys, kurių vidutinis amžius yra 74,23 m. O 3189 iš jų toliau dirba.
Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų dydis priklauso nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso, asmeniui nustatytų netekto dalyvumo procentų ir priežasties: „Pvz., netekto dalyvumo priežastis susieta su dalyvavimu likviduojant Černobylio atominės avarijos padarinius ar su liga, įgyta tremties ar politinio kalinimo metu, ar kt.“
Teisėjų ir Prezidento Sutuoktinio Pensijos
Šalia senatvės pensijos vos 5 metus teisėjais išdirbusiems gyventojams yra skiriama teisėjų valstybinė pensija. Jos dydis yra 10-45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkio (2023 m. vidutinė teisėjų pensija siekė daugiau kaip 1031 eurą). Teisėjų valstybinės pensijos dydis kasmet yra indeksuojamas, šiemet - 5,95 proc.
Valstybinę pensiją gali gauti ir Prezidento sutuoktinis, kai sukanka pensijos amžių arba yra netekęs 60 proc. ir daugiau dalyvumo. Šios pensijos dydis - 11,64 proc. Prezidento darbo užmokesčio dydžio. 2024 m. pradžioje Prezidento atlyginimas siekė 10 230 eurų neatskaičius mokesčių. Tad, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė prie senatvės pensijos dar galėtų gauti 1190,77 euro dydžio valstybinę pensiją.
Pareigūnų ir Karių Pensijos
„Sodra“ atstovės aiškinimu, valstybinės pensijos yra skiriamos ir mokamos iš tarnybos išėjusiems tam tikriems pareigūnams ir kariams. L. Lankauskaitė aiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydis priklauso nuo buvusio pareigūno / kario tarnybos laiko ir darbo užmokesčio vidurkio. O vidurkis pasirenkamas iš paeiliui ištarnautų 5 metų, paties gyventojo pasirinktų palankiausių 12 mėn. atlyginimo.
Jos teigimu, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, yra skiriama po 1 proc. darbo užmokesčio vidurkio. O už tarnybos laiką, įgytą iki 1994 m. gruodžio 31 d., yra skiriama po 1,8 proc. darbo užmokesčio vidurkio.
Vidutinis pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis yra 384,48 euro. Šiuo metu šią pensiją gauna 24263 asmenys, kurių vidutinis amžius yra 59,31 m. 8874 iš jų toliau dirba.
Mokslininkų Pensijos
Pasak „Sodra“ atstovės, mokslininkų valstybinės pensijos yra skiriamos ir mokamos asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba netekusiems 60 ir daugiau proc. dalyvumo ir turintiems ne mažesnį kaip 10 metų daktaro arba habilituoto daktaro stažą. Specialistė aiškino, kad šie asmenys negali dirbti mokslinio darbo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose arba vykdyti iš valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų. O persikėlusiems nuolat gyventi į užsienį, šios pensijos nėra mokamos.
Ji nurodė, kad šių pensijų dydis priklauso nuo mokslinio darbo stažo ir VPB: už kiekvienus visus daktaro stažo metus yra skiriama 10 proc. VPB; už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus papildomai yra skiriama 5 proc. VPB.
Vidutinis mokslininkų pensijos dydis yra 201,08 euro. Šiuo metu ją gauna 3307 asmenys, kurių amžius - 75,71 m. O 221 iš jų yra dirbantys.
| Pensijos Tipas | Vidutinis Dydis (eurais) | Gavėjų Skaičius | Vidutinis Amžius | Dirbančių Gavėjų Skaičius |
|---|---|---|---|---|
| I Laipsnio Valstybinė | 289,40 | 196 | 77,83 | 23 |
| II Laipsnio Valstybinė | 144,70 | 8730 | 73,43 | 306 |
| Nukentėjusių Asmenų | 64,22 | 46574 | 74,23 | 3189 |
| Teisėjų (vidutinė) | 1031 | N/A | N/A | N/A |
| Pareigūnų ir Karių | 384,48 | 24263 | 59,31 | 8874 |
| Mokslininkų | 201,08 | 3307 | 75,71 | 221 |
Apibendrinant, pensijų sistema Lietuvoje yra sudėtinga ir apima įvairias asmenų grupes, kurioms taikomi skirtingi kriterijai ir dydžiai. Pareigūnų ir karių pensijos, nors ir svarbios, susiduria su iššūkiais, įskaitant sumažinimus ir neaiškias perspektyvas dėl atkūrimo į ankstesnį lygį.