Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos.
Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Pensijų perskaičiavimas dirbantiems pensininkams
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas.
Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių.
Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus.
Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“.
Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai.
II pakopos pensijų fondų reforma ir atsiėmimo galimybės
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama sprendimams dėl pensijų kaupimo.
Nuo šių metų pradžios gyventojai, kurie kaupė pensiją II pakopos fonduose, gali atsiimti dalį sukaupto turto arba jį visą.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
„Sodra“ primena pagrindinius dalykus, kuriuos verta žinoti liekantiems kaupti arba svarstantiems pradėti.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei, kaip ir kasmet, auga valstybės skatinamoji įmoka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus išlikti budriems ir netikėti sukčių skambučiais apie pasitraukimą iš pensijų fondų.
Ji pabrėžia, kad sprendimą gyventojai turi priimti savarankiškai.
Nuo penktadienio antrosios pensijų pakopos dalyviai oficialiai gali pradėti teikti paraiškas pasitraukti iš kaupimo arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, pasiliekant sistemoje.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį.
Nuo kitų metų įsigaliojant antrosios pensijų pakopos pertvarkai, gyventojai išsiims nemažas pinigų sumas, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tiesa, jis mano, kad žmonės, kurie iš pensijų fondų atsiimtas lėšas planuoja investuoti kitur, neturėtų skubėti priimti sprendimų.
Seimui pritarus II pensijų pakopos pakeitimams, šalyje ypač suaktyvėjo sukčiai, kurie taikosi į II pensijų pakopos dalyvius.
Artėjant 2026 m. pradžiai, kai bus leista atsiimti II-oje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, Seime oficialiai registruotos naujos įstatymo pataisos.
Jomis siūloma leisti atsiimti ne tik paties žmogaus mokėtus pinigus, bet ir tas sumas, kurias už jį buvo mokėtos iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ (pagal dabartinę tvarką, ši dalis pinigų nebus grąžinta).
Prognozuojamas pensijų didėjimas
Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams.
Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus.
Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu.
Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau.
O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą - pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln.
Zailskienė: pensijų indeksavimas kitąmet kainuos daugiau nei 200 mln.
Kitąmet planuojant pensijas indeksuoti sparčiau ir jas didinti bent 12 proc., tai biudžetui kainuos daugiau nei 200 mln. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tokį numatomą senatvės pensijos augimą kitais metais yra įvardinusi ir premjerė Inga Ruginienė.
2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu, pirmadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pasak jos pranešimo, vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.
Neseniai Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis dėl pensijos kreiptis pavėlavę gyventojai nebeprarastų pinigų - jų pensijos netgi išaugtų nuo 8 iki 40 proc.
Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d.
Prognozuojamas pensijų augimas 2026 metais:
| Rodiklis | 2026 m. Prognozė |
|---|---|
| Vidutinis pensijos didėjimas | 12% |
| Vidutinė senatvės pensija | 750 eurų |
| Vidutinė senatvės pensija (turintiems būtinąjį stažą) | 810 eurų |
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Linas Kukuraitis ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti praktikoje pasitaikančią problemą, kai dėl senatvės pensijos skyrimo gyventojai kreipiasi pavėluotai, t. y.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė išreiškė palaikymą prezidento Gitano Nausėdos siūlymui naudoti ne mažiau nei 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio pensijų individualiajai daliai indeksuoti.
Anot socialdemokratės, valstybės vadovo teikiamas projektas užtikrintų, kad būsimos Vyriausybės toliau nuosekliai didintų pensijas.
„Tai tikrai svarstytinas projektas“, - ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I.
DIENOS PJŪVIS. Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui.
II PAKOPA: Kaupti ar Atsiimti viską? Paprastas TESTAS, kuris padės apsispręsti
tags: #sodra #del #pensiju #perskaiciavimo