Reabilitacija kasdieninėje veikloje: metodai ir svarba

Reabilitacija po kaulų lūžių, sąnarių keitimo operacijų, galūnių amputacijų yra labai svarbus gydymo etapas. Traumos, jų pasekmės, lėtinės ligos ilgam ar net visam laikui sutrikdo įprastą žmogaus gyvenimą. Sėkmingas gydymas priklauso nuo reabilitacijos komandos darbo, kurioje svarbiausias yra pacientas.

Į „Gijos Klinikų“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą reabilitacijai atvyksta pacientai, patyrę kojų, dubens, nekomplikuotus stuburo lūžius, po operacijų dėl onkologinių kaulų ir sąnarių susirgimų, sąnarių endoprotezavimo operacijų, atsiunčiami po stacionarinio gydymo Ortopedijos-traumatologijos, chirurgijos skyriuose. Nemažai pacientų nukreipiama po galūnių amputacijos dėl traumos, trombozės ar cukrinio diabeto komplikacijų.

Reabilitacijos eigoje turime spręsti daugybę užduočių: skirti medikamentinį gydymą, atlikti tyrimus, stebėti vidaus organų būklę, užtikrinti fiziologinius poreikius, prižiūrėti žaizdas ir tik pasiekus stabilią būklę, pradėti taikyti fizinius pratimus, masažą, fizikinius veiksnius. Pacientams po traumų ir ortopedinių operacijų skiriamas specialus režimas, kada ribojamas vaikščiojimas, mynimas operuota koja, tam tikri judesiai.

Todėl komandos užduotis - pritaikyti kompensacines, judėjimo priemones, išmokyti apsitarnauti, atsisėsti, pavalgyti, nueiti į tualetą, vaikščioti, pagal galimybę - lipti laiptais. Po kojų amputacijos pacientai mokomi persikelti į neįgaliojo vežimėlį, judėti jo pagalba, ruošiami protezavimui, o pagaminus ir pritaikius protezą - jį užsidėti, vaikščioti, lavinama pusiausvyra, koreguojama eisena. Tokiems pacientams dažna problema vadinami ,,fantominiai“ jutimai, kai jaučiamas varginantis nesamos galūnės skausmas.

Pirmiausia, atvykusio paciento būklę vertina gyd. reabilitologas, atsižvelgiant į traumos ar operacijos pobūdį bei gyd. ortopedo - traumatologo rekomendacijas, gretutines ligas, esamą būklę, sudaromas individualus reabilitacijos priemonių planas, numatomi artimieji ir tolimieji tikslai, paciento būklė aptariama su specialistų komanda. Svarbiausias tikslas - maksimaliai atstatyti pažeistą funkciją, pritaikyti reikiamas kompensacines priemones, siekti kuo didesnio paciento savarankiškumo, judėjimo galimybės.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Tai sumažina komplikacijų, tokių kaip sąnarių kontraktūros, raumenų atrofija, trombozės, operacinės žaizdos, plaučių, šlapimo takų infekcijos, pragulų ir kt. Reabilitacija yra visas priemonių - kineziterapija salėje ir baseine, ergoterapija, masažai, fizioterapija ir kt. - kompleksas, kurį įgyvendina specialistų komanda. Ją sudaro FMR gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytoja, slaugytojos padėjėja, FMR slaugytoja, masažuotoja, ir, svarbiausia, pacientas. Esant reikalui, prisijungia protezuotojas ir kiti specialistai. Tik profesionalus visos komandos darbas, aktyviai dalyvaujant pacientui, leidžia pasiekti norimų rezultatų.

Informacinių technologijų amžiuje kartais pacientas jaučiasi žinąs, kaip jį reikia gydyti, kas jam tinka, o kas ne. Todėl tenka aiškinti ir įrodinėti judėjimo, fizinės veiklos bei taikomų priemonių svarbą. Dažnai pacientas jaučia skausmą, silpnumą, pooperaciniu laikotarpiu paūmėja gretutinės ligos, vargina žemas kraujospūdis, anemija ir kt. Tai riboja fizinį aktyvumą, motyvaciją vaikščioti, aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje. Tačiau džiugu tai, kad dauguma pacientų supranta fizinio aktyvumo svarbą, siekia numatytų tikslų ir, įvykdę reabilitacijos programą, pasiekia puikių rezultatų.

Čiurnos traumos ir reabilitacija

Čiurnos traumos - dažna problema, kamuojanti ne tik sportininkus, bet ir patiriama kasdieninėje veikloje. Čiurnos raiščių patempimas - viena dažnesnių kojos traumų, galinti atsirasti sportuojant, bėgant, nikstelėjus koją ir kitais atvejais, kur didelės rizikos net nebuvo, pavyzdžiui, avint aukštakulnius šiek tiek neteisingai pastatyta koja, nikstelėjimas ir, žiūrėk, patempimas. Čiurnos sąnarį sudaro trys kaulai: blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis. Blauzdikaulis kartu su šeivikauliu sudaro tarsi „kišenę“, kurioje yra šokikaulis. Per jį visas kūno svoris perduodamas pėdai, o sąnarį supantys raiščiai, sausgyslės ir raumenys užtikrina jo stabilumą.

O štai čiurnos raiščių patempimo gydymas bus ilgokas ir dažnu atveju nelengvas. Pasitempus čiurną rekomenduojama nesiimti savigydos, o kreiptis į gydytoją, kuris pasirūpins, kad pirmiausia būtų efektyviai numalšintas skausmas ir sumažinta tinimas. Tai padaryti padės ne tik medikamentai, bet ir speciali ortopedinė technika, pavyzdžiui, įtvaras, kadangi labai svarbus tinkamas čiurnos sutvirtinimas, kad ji nejudėtų. Priklausomai nuo traumos rimtumo, gydytojas gali rekomenduoti individualų įtvarą arba gipsą.

Reabilitacija po čiurnos raiščių patempimo

Reabilitacija po čiurnos raiščių patempimo paprastai apima patinimo, skausmo mažinimą, todėl naudinga krioterapija. Taip pat svarbu atlikti specialius pratimus, padėsiančius palaikyti čiurnos judesių amplitudę. Labai svarbu, kad pratimai būtų atliekami tik tada, kai gydytojas jau leidžia. Pačius pratimus taip pat turėtų parodyti specialistas. Tikėtina, jog gydytojas skirs kineziterapijos kursą, kurio metu išmoksite tinkamai atlikti tempimo pratimus, lavinsite jėgą ir kt.

Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata

Čiurnos raiščių patempimo reabilitacija apima čiurnos apsaugą, o tam labai svarbus čiurnos įtvaras, ribosiantis neleistinus čiurnos judesius, sutvirtinantis pažeistą vietą, bet leisiantis čiurnai judėti. Elastinis čiurnos įtvaras bus vienas geriausių pasirinkimų po raiščių patempimo. Tokie įtvarai pagaminti iš kokybiškų, medžiagų, jie leidžia odai laisvai kvėpuoti, puikiai sugeria ir išgarina drėgmę, todėl nešioti elastinį įtvarą bus patogu, nė nejusite, kad jį turite.

Elastinis įtvaras patikimai imobilizuos čiurną, suteiks kompresijos efektą, todėl galūnėje bus efektyviai aktyvinama kraujotaka, skausmas ir tinimas mažės. Tiesa, elastinis čiurnos įtvaras bus naudingas ne tik reabilitacijos po čiurnos raiščių patempimo metu, bet ir kaip profilaktinė priemonė intensyviai sportuojant ir norint išvengti čiurnos patempimo.

Alternatyva - čiurnos sąnario pakeitimas endoprotezu. Anksčiau naudotiems čiurnos sąnario operacinio gydymo metodams (koreguojanti blauzdikaulio osteotomija, čiurnos sąnario artrodezė, artroplastika) atsirado alternatyva - čiurnos sąnario pakeitimas endoprotezu. Tačiau ir po pooperacinės reabilitacijos išlieka dalinis čiurnos sąnario funkcijos nepakankamumas, skausmo problema.

Tyrimas buvo atliktas Palangos reabilitacijos ligoninėje. Tyrime dalyvavo pacientai po čiurnos sąnario pakeitimo. Visi pacientai buvo operuoti Klaipėdos ligoninėje sąnarių implantacijos centre (SIC), operacijas atliko tas pats ortopedas-traumatologas, visiems buvo implantuotas STAR tipo protezas. Pirmą grupę tiriamųjų sudarė 12 pacientų, visiems buvo taikyta pratimų terapija. Antrą grupę sudarė taip pat 12 pacientų, kuriems buvo atlikta pratimų terapija kartu su minkštųjų audinių atpalaidavimo metodika ir krioterapija. Matavimai buvo atliekami 2 kartus: atvykus į reabilitacijos ligoninę ir išvykstant.

Nustatyta, kad po kineziterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai pagerėjo visi funkcinės būklės vertinimo rodikliai abiejose grupėse. Po gydymo čiurnos sąnario tiesimo ir lenkimo amplitudės, blauzdos raumenų jėga, Keiteil‘io ir Barthel‘io indeksai padidėjo pirmos ir antros grupių tiriamiesiems, statistiškai reikšmingai. Čiurnos sąnario ir pėdos apimtys, skausmas sumažėjo statistiškai reikšmingai I ir II grupės tiriamiesiems.

Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje

Klubo sąnario endoprotezavimas

Čiurnos sąnario artroskopija

Affidea klinikose patyrę specialistai atlieka čiurnos sąnario artroskopines operacijas dienos chirurgijos skyriuje. Čiurnos artroskopija - tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu per kelis mažus pjūvius į čiurnos sąnarį įvedamas artroskopas (kamera) ir chirurginiai instrumentai. Artroskopija padeda sumažinti skausmą ir pagerinti čiurnos funkciją. Gydymo efektyvumas priklauso nuo aktyvios reabilitacijos. Tinkamai prižiūrint žaizdas ir atliekant mankštas - gijimas dažniausiai greitas ir sėkmingas.

Kada reikia kreiptis pas gydytoją?

  • Lėtinis čiurnos skausmas
  • Patinimas, sąnario „strigimas“
  • Judesių ribotumas ar traškėjimas
  • Pasikartojantys patempimai ar nestabilumas
  • Neefektyvus gydymas vaistais ar fizioterapija

Jei skausmas ar čiurnos funkcijos sutrikimas išlieka ilgą laiką, konservatyvus gydymas neveiksmingas, o vaizdiniai tyrimai rodo struktūrinius pakitimus - gali būti naudinga artroskopinė operacija.

Kaip atliekama operacija?

  • Atliekama spinalinėje arba bendrinėje nejautroje
  • Per 2-3 mažus pjūvius įvedamas artroskopas ir instrumentai
  • Gydomi pažeidimai - šalinami laisvi kūnai, gydomi raiščių ar kremzlės pažeidimai
  • Trukmė - apie 30-60 minučių
  • Paprastai pacientas išleidžiamas tą pačią dieną

Kokias ligas galima gydyti artroskopijos metu?

  • Priekinis impingement sindromas: Skausmas priekinėje čiurnos dalyje dėl kaulo ataugų. Ataugos pašalinamos.
  • Laisvi kūnai sąnaryje: Skausmas, strigimas. Fragmentai pašalinami.
  • Osteochondriniai defektai (talus sąnarinis paviršius): Kremzlės ar kaulo pažeidimas. Gydoma valymu, mikrolūžiais.
  • Sinovitas: Sąnario dangalo uždegimas. Atliekama sinovektomija.
  • Lėtinis nestabilumas po patempimų: Stabilizuojami raiščiai, vertinama sąnario būklė.
  • Čiurnos artrozė (ankstyva stadija): Atliekamas valymas, kartais - biologinės terapijos.
  • Sąnario sukibimai po traumų ar operacijų: Judesių ribotumas. Atliekamas sukibimų atlaisvinimas.
  • Diagnozė neaiškaus skausmo atveju: Kai MRT nerodo aiškaus pažeidimo - vertinama tiesiogiai.

Artroskopija - tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kuri dažniausiai yra saugi, tačiau, kaip ir kiekviena operacija, gali turėti tam tikrų komplikacijų. Toliau pateikiamos specifinės galimos rizikos ir komplikacijos po čiurnos sąnario artroskopijos:

  • Sąnario sustingimas
  • Skausmo užsitęsimas, ypač jei būta kremzlės pažeidimų
  • Pooperacinis patinimas
  • Nervų (ypač paviršinio peronealinio) pažeidimas
  • Retai - infekcija ar sąnario nestabilumas

Pooperacinis laikotarpis po čiurnos sąnario artroskopijos:

  • Žaizdos priežiūra: Žaizdas laikyti sausai, tvarstis keičiamas kas 1-2 dienas
  • Siūlų šalinimas: Po 10-14 dienų (jei ne tirpstantys)
  • Mankšta: Pradedama 2-5 dieną po operacijos, judesiai aktyvinami palaipsniui, būtina kineziterapija
  • Reabilitacija: Trukmė: 4-10 savaičių, gali būti taikoma fizioterapija, vandens pratimai, ortopedinės priemonės
  • Sugrįžimas į darbą: Lengvas darbas - po 1-2 savaičių, fizinis darbas - po 4-6 savaičių (priklauso nuo krūvio)

Dėl įvykusios traumos ir jos sąlygoto nejudrumo / imobilizacijos laikotarpio, žmogaus kūne įvyksta daug pokyčių - raumenys atrofuojasi, nusilpsta, juos kompensuojantys raumenys įsitempia, sąnariai patinsta, juose kaupiasi skysčiai, atsiranda kontraktūros (sąnariai tampa nejudrūs, judesiai skausmingi ir t. t.). Tad reabilitacija po traumos padeda atkurti normalią galūnės veiklą - tiek lankstumą, tiek jėgą, tiek gebėjimą sklandžiai dalyvauti atliekant judesius.

Reabilitacija padeda greičiau atsistatyti ir po lūžio, raiščių traumos ar ortopedinio profilio operacijos. Jos metu mažinamas skausmas, tinimas, greitinamas gijimas ir t. t. Reabilitacija po kaulų lūžių dažniausiai skiriama, kai jau nuimama imobilizacija ir reikia pradėti atkurti galūnės judesius.

Tačiau net ir esant galūnei imobilizuotai ir dar nejudinamai, galima pradėti taikyti pavienes reabilitacines priemones - fizioterapiją ir kineziterapijos užsiėmimus. Pacientas mokomas pratimų, kaip mankštinti kitus sąnarius, raumenis, palaikyti jų tonusą ir jėgą.

Pasak G. Damušytės, įvykus čiurnos traumai, pirmąsias 48 val. Praėjus šiam laikui galima taikyti optimalią apkrovą ir judėti, jei nėra patinimo ir skausmo. Jei pastebimas didesnis patinimas ar jaučiamas skausmas, ypač jei tai trukdo eiti, būtina kreiptis medicinos pagalbos, apsilankyti pas gydytoją.

Reabilitacija žmogui reikalinga, esant skausmams, įvairiems tirpimams, patinimams, sąnario judesių amplitudės ar raumenų jėgos sumažėjimui. Jos reikia, jei pacientui sunku save apsitarnauti, savarankiškai judėti.

Į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai gydytojas ortopedas-traumatologas pacientui išrašo siuntimą, praėjus atitinkamam laikotarpiui po traumos ar operacijos.

Esant nugaros, sąnarių skausmams, galūnių tirpimui ar nusilpimui, pirmiausia gydytojas specialistas (neurologas, reumatologas ir kt.) atlieka laboratorinius, radiologinius tyrimus ir tik tada siunčia pacientą FMR gydytojo konsultacijai.

Jaučiant neurologinius ar kitokio pobūdžio skausmus, reabilitacija padeda juos sumažinti, vartojant mažiau medikamentų arba visai jų ilgainiui atsisakant. Priklausomai nuo pažeidimo tipo, skausmo intensyvumo, kaulų ir raumenų sistemos būklės, raumenyno išvystymo ir kasdienybėje atliekamų žmogaus veiklų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas parenka tinkamiausią gydymo taktiką.

FMR gydytoja atkreipė dėmesį, jog kiekvienam pacientui taikoma individuali kineziterapija (aktyvi ir pasyvi) salėje arba vandenyje, masažai, fizioterapijos procedūros. Fizioterapijos procedūras skiriame pagal poreikį ir paciento būklę. Nugaros skausmas - viena dažniausių sveikatos problemų, varginančių šiuolaikinį žmogų.

Ergoterapija: kas tai ir kam ji reikalinga?

Ergoterapija (anglų k. Ergoterapija (anglų k. ● Taikyti informacines ir komunikacines technologijas, atliekant taikomuosius tyrimus. ● Vykdyti sudarytą ergoterapijos programą, ir tikrinti jos efektyvumą optimalios gyvenimo kokybės užtikrinimui, taikant būdus ir priemones veiklos problemoms koreguoti. Sudaryti ergoterapijos programą pagal pasirinktą modelį. ● Dirbti daugiaprofilinėje komandoje, laikantis medicinos etikos principų ir per tikslingą veiklą skatinti asmenis siekti savarankiškumo. Taikomas kaupiamasis vertinimas.

Įvadas į ergoterapijos studijas, Anatomija, fiziologija, Visuomenės sveikatos pagrindai, Kineziologija. Biomechanika, Pirmoji medicinos pagalba. Slaugos pagrindai, Ergoterapijos modeliai ir tyrimo metodai, Kūrybinės meno terapijos I, Ergoterapija bendruomenėje, Ergoterapija terapiniams pacientams, Patologijos pagrindai, Ergoterapija vaikams ir paaugliams, Ergoterapija neurologiniams pacientams, Ergoterapija traumatologiniams, ortopediniams pacientams, Fizinė medicina ir reabilitacija, Ergoterapija geriatriniams pacientams, Ergoterapija psichiatriniams pacientams, Techninių pagalbos priemonių ir aplinkos pritaikymas. Ergonomika, Judesių atlikties modeliavimas, Taikomieji tyrimai.

Studento pasirinkimai: pasirenkamiems dalykams skiriama 23 kreditai. 14 kreditų sudaro gilesnės tos pačios krypties studijų dalykai / kitos krypties studijų dalykai: Masažas, Sąnarių mobilizacija, Kūrybinės meno terapijos II, Sveikatos psichologija. 9 kreditai skiriami laisvai pasirenkamiems dalykams. Praktiniai užsiėmimai vyksta klinikinėse mokymo bazėse, globos namuose, dienos centruose, pirminės sveikatos priežiūros, ortopedijos įstaigose ir kt. Studijuojamos įvairios tikslingos veiklos terapijos: dailės, dramos, tekstilės darbai. Studentai turi galimybę išvykti studijuoti arba atlikti praktiką užsienyje pagal Erasmus mainų programą (Estijoje, Graikijoje, Maltoje, Kroatijoje, kt.).

Ergoterapijos studijų programos absolventai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas; profesinės reabilitacijos įstaigose, vaikų su negalia ugdymo įstaigose; specifinėse socialinės reabilitacijos įstaigose; globos įstaigose; pensionatuose; savarankiško gyvenimo namuose; protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose; institucijose, kuriose dirba žmonės su negalia; savivaldybių padaliniuose.

Peties reabilitacija

Peties sausgyslės operacijos ir reabilitacija

Peties sąnarys yra vienas judriausių žmogaus kūne, todėl jo sausgyslės patiria didelę apkrovą kasdieninėje veikloje. Dažniausiai operuojamos sausgyslės yra būtent rotatorių manžetės. Šių struktūrų pažeidimai dažnai sukelia ilgalaikį peties skausmą ir judesių ribotumą. Tokios problemos gali atsirasti dėl traumų, pasikartojančių judesių ar degeneracinių pokyčių ir sukelti ilgalaikį sąnarių skausmą. Peties sausgyslės operacijos padeda atkurti peties struktūras, bet galutinis rezultatas labai priklauso nuo tinkamos reabilitacijos po operacijos. Reabilitacija po peties operacijos yra svarbiausia gydymo dalis, lemianti, kaip greitai atsistatys peties funkcija. Nors operacijos metu sausgyslės yra atkuriamos, be tinkamos reabilitacijos skausmas, raumenų silpnumas ir disfunkcija vistiek gali išlikti.

Tinkamai parinkti pratimai ir procedūros padeda saugiai atkurti peties funkciją, stiprina stabilizuojančius raumenis ir mažina pasikartojančių traumų riziką. Tinkama reabilitacija padeda išvengti peties sąstingio bei lėtinio sąnario skausmo, kuris gali atsirasti dėl nepakankamo judėjimo. Reabilitacija po peties sausgyslės operacijos dažniausiai trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau gijimo trukmė kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Atsigavimo laikas priklauso nuo operacijos tipo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir operuotos sausgyslės pažeidimo dydžio. Pavyzdžiui, po operacijos, kurios metu buvo atstatomas nedidelis sausgyslės pažeidimas, judrumas ir funkcija atsistato greičiau, o po sudėtingesnių peties sausgyslių operacijų reabilitacija gali trukti ilgiau, kartais iki 9-12 mėnesių.

Reabilitacija po peties sausgyslės operacijos vyksta palaipsniui ir yra suskirstyta į kelis etapus. Pirmos dienos po peties sausgyslės operacijos yra skirtos gijimui ir skausmo valdymui. Dažniausiai iškart po operacijos ranka būna imobilizuota įtvaru, siekiant apsaugoti operuotą sausgyslę. Šiame etape labai svarbu vengti aktyvių peties judesių ir leisti audiniams gyti.

1-2 savaitę po peties sausgyslės operacijos gijimo procesas tęsiasi. 4-6 savaitę po peties sausgyslės operacijos dažniausiai pradedami lengvi aktyvūs judesiai be svorio. Šiame etape dėmesys skiriamas judesių amplitudės atstatymui, saugiam peties judesių valdymui bei raumenų aktyvacijai. 2-3 mėnesiai po peties sausgyslės operacijos pradedami specialūs pratimai peties ir aplinkinių raumenų stiprinimui. Judesiai tampa laisvesni, gerėja rankos funkcija kasdienėje veikloje. 4-6 mėnesiai po peties sausgyslės operacijos, tai beveik pilno atsistatymo etapas. Šiuo metu siekiama pilnai sugrąžinti jėgą ir ištvermę. Pratimai yra pritaikomi individualiai pagal žmogaus poreikius.

Kiek sėkminga peties reabilitacija po operacijos priklauso ne tik nuo atliktos chirurginės intervencijos, bet ir nuo paciento kasdienių pasirinkimų. Reabilitacijos metu yra taikoma individuali kineziterapija, kuri padeda palaipsniui stiprinti peties ir aplinkui esančius raumenis, gerinti koordinacija bei judrumą. Reabilitacijos metu taip pat yra taikomi individualiai parinkti gydymo metodai: INDIBA terapija, manualinė terapija, ultragarsas, elektroterapija, parafino terapija, įvairūs masažai (gydomasis, sportinis, atstatomasis, vakuuminis).

Judėjimo svarba skausmui mažinti

Viena iš pagrindinių kaulų raumenų sistemos skausmo mažinimo priemonių yra judėjimas. Jo metu kūne išsiskiria įvairios medžiagos, tokios kaip neurotransmiteriai, priešuždegiminiai citokinai, kurie mažina skausmą ir uždegimą. Dėl mažos judesių įvairovės šių dienų kasdieninėje veikloje ir ilgo statinio darbo, sutrinka raumenų tarpusavio jėgos. Vieni tampa labiau įsitempę, stiprūs, kiti atvirkščiai silpni. Dėl to blogėja sąnarių biomechanika, laikysena, skatinamas skausmo išsivystymas.

Tiek ūmios tiek lėtinės traumos metu judesys yra pagrindinis atsistatymo metodas. Niekaip kitaip neišgydysime kaulų raumenų sistemos ligų ir traumų, jei nesimankštinsime. Fizinį pajėgumą atspindi visuma fizinių ypatybių: ištvermė, jėga, lankstumas, pusiausvyra, koordinacija, greitumas. Todėl norint būti fiziškai stipriam, reikia lavinti jas visas. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai, kurie pagerina nuotaiką ir psichinę sveikatą. Judėjimas mažina riziką susirgti 36 lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, onkologinės ligos, osteoartritas, astma ir kt.

Laikas praleistas prie telefono vis ilgėja. Statinė laikysena, kai nuleidžiame galvą ir žiūrime žemyn sukelia papildomą įtampą kaklo ir pečių juostos raumenyse, sausgyslėse ir raiščiuose, kurie turi išlaikyti galvą priešinantis gravitacinei jėgai.

Reabilitacija

tags: #reabilitacija #kasdienineje #veikloje