Motinos diena - ypatinga šventė, kai pagerbiamos visos mamos. Tačiau ką ji reiškia vaikams, augantiems globos namuose, neturintiems galimybės kasdien jausti motinos šilumos? Ši istorija - apie viltį, meilę ir šeimos svarbą.
Vaikas globos namuose. Šaltinis: Vikipedija
Milos istorija: kelias į šeimą
Jaunutė Milos motina, kadaise pati užaugusi vaikų globos namuose, neturėjo įgūdžių tinkamai auginti kūdikį. Vos šešių mėnesių mažylė pateko į kūdikių namus. Ten pat atsidūrė ir vyresnė jos sesuo, kurią Mila vargu ar prisimintų, nes buvo pernelyg maža. Dabar abi sesutės auga skirtingų globėjų šeimose. Gali būti, jog kada nors jos sužinos savo gyvenimo istoriją ir panorės susitikti.
Tačiau šiuo metu Mila labai džiaugiasi viešųjų ryšių agentūros „Publicum“ vyresniosios projektų vadovės O.Malaškevičienės ir LNK televizijos spaudos atstovo Gedimino Malaškevičiaus (39 m.), jų dukrų Marijos (9 m.) ir Julijos (12 m.) draugija. Marija mažylei - labiau žaidimų draugė, o Julija - rūpestinga sesuo.
Svajonė įsivaikinti
Apie tai, kad norėtų auginti ir iš globos namų paimtą vaiką, Olga Gediminui užsiminė dar tuomet, kai jie tik draugavo. Juodu važiavo automobiliu ir moteris netikėtai užsiminė, jog sukūrus šeimą norėtų turėti ne tik savų vaikų, bet ir įsivaikinti. Gediminui tokia mintis atrodė priimtina, jis tarstelėjo, jog tai - geras sumanymas.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikata ir priežiūra Lietuvoje
Šešiolika metų santuokoje gyvenantys bendraamžiai susilaukė dviejų dukterų, bet per tą laiką jų nepaleido mintis pagelbėti likimo nuskriaustam vaikui. Pora neabejojo dėl vieno - norėtų auginti mergaitę, nes jau turi patirties. Be to, dukros taip pat norėjo savo draugijoje mergaitės.
Tačiau mažylė ne taip greitai įsiliejo į šeimą. Tėvams teko luktelėti, kol paaugs jaunėlė dukra, nes ji ilgokai nenorėjo atsisveikinti su lepūnėlės statusu.
Motinos diena Malaškevičių šeimoje
Motinos dieną Olga neabejotinai sulauks daug dėmesio iš savo mergaičių: „Kadangi mokyklose ir vaikų darželiuose tarsi privaloma tvarka yra daromi atvirukai ir dovanėlės, todėl kasmet gaunu įvairių dirbinių. Mila taip pat jau lanko vaikų darželį, todėl spėju, kad turėsiu gražų atviruką. Mažyliai darželyje labai ruošiasi šventei. Taip pat eisiu į Motinos dienai skirtą koncertą, kuriame Marija gros fleita.“
Optimizmo niekada nestokojanti O.Malaškevičienė pripažino: „Būti mama - man kasdien daugiau ar mažiau šventė.“
Motinystės jausmas
Tas jausmas, kad nuo motinos priklauso mažas žmogus, suprantamas tiktai savo vaikų turinčiai moteriai. Olga niekada nepatyrė malonesnio jausmo negu po gimdymo. Ji jausdavosi pakylėta, o instinktai tarsi padiktuodavo, kaip elgtis su naujagimiu.
Taip pat skaitykite: Kaip globoti vaiką?
„Kai gimė viena, o po to kita dukra, automatiškai žinojau, ką su jomis daryti. O kai į šeimą atėjo Mila, vėl pajutau panašų jausmą, lyg būčiau pagimdžiusi. Bet suprasti, ką su ja daryti ir kokie jos poreikiai, reikėjo daugiau laiko. Kai gimsta vaikas, žinai, kad šitas verksmas reiškia norą valgyti, o kitas - miegoti. Pirmą savaitę parsivežus Milą į namus reikėjo aiškintis, ko ji nori. Dabar ji tai jau aiškiai pasako. Tėra du dalykai, ko ji nenori: rankos duoti ir eiti miegoti“, - vaikų auginimo patirtimi dalijosi moteris.
Skirtumų nėra
Kuo skiriasi auginti savo dukras ir svetimą vaiką? Šis klausimas nė kiek nesutrikdė Olgos: „Skirtumo nėra.“ Moteris pastebėjo, kad Mila tiek išoriškai, tiek charakteriu labai panaši į jų vyresnėlę Juliją. Ji kaipmat naujuose namuose perprato taisykles: žino, kur jos lova, kur padėta pižama. Netruko sužinoti, kur į indaplovę įpilti ploviklio.
Mila labai pastabi ir veikli, bet ir itin judri, o sutuoktinių dukros tokios nebuvo. „Kai visi išeiname į miestą, kartais nelengva bėgioti paskui Milą. Su Marija ir Julija viskas buvo ramiau“, - palygino Olga.
Nusilaksčiusi Mila pietų miego neretai išmiega keturias valandas, tad judrumas - tik į naudą. Naktys dabar jau ramios. Anksčiau mažylė per sapnus verkdavo neatsibusdama. „Ją reikėdavo paglostyti, pasakyti švelnesnį žodį, tada nusiramindavo“, - apie netikėtas situacijas pasakojo O.Malaškevičienė.
Bet globėjai buvo pasiruošę viskam, kas gali nutikti blogiausia. Olga su vyru lankė globėjų kursus ir žinojo, kokių pavojų gali iškilti auginant svetimą vaiką. Juk jis gali neklausyti, verkti ištisomis paromis ar nemokėti lipti laiptais.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišiems vaikams ligoninėje
„Visam tam ruošėmės ir, pasirodo, tai buvo tik mūsų baimės. Laukėme didelių iššūkių, bet jie taip ir liko mūsų galvose, nes jų nepatyrėme. Vaikas greitai pritapo šeimoje, tai įvyko greičiau, negu mes apsipratome su pasikeitusia situacija. Jei manęs kas paklaustų, ar smagiau leisti laiką su mažyle, ar eiti į vakarėlį, atsakyčiau, kad mano gyvenimo nei pirmas, nei antras, nei trečias vaikas tikrai nesuvaržė“, - patikino O.Malaškevičienė.
Genai nėra nuosprendis
Argi sutuoktiniams neužteko dviejų savų dukrų, kad panoro auginti socialinės rizikos šeimoje augusią globotinę? Nejaugi nebuvo baimės, jog kada nors gali prasiveržti biologinės motinos vaikui perduoti genai?
„Jeigu vaikai auga darnioje aplinkoje, nemanau, kad jie išaugtų mušeikos. Genų gali būti nulemta kokia nors liga ar temperamentas, tačiau ne elgesys. Žiūrėdama į dukras matau, kad jos visiškai skirtingos, nors genofondas - tas pats. Seserys net išoriškai nepanašios: viena žydraakė, kita - tamsių akių. Jei būtume turėję baimių dėl genų, negalėtume nieko globoti“, - kalbėjo savo ilgametę svajonę - auginti vaiką iš globos namų - įgyvendinę sutuoktiniai.
Olga išsidavė, kad vaikystėje tikėjosi, jog tėvai paims auginti vaiką iš globos namų. Ji tam buvo ruošiama, tačiau vaikas šeimoje neatsirado.
Olga augo vienturtė. Gediminas - taip pat. Gali būti, kad būtent dėl to jų norai sukūrus šeimą auginti dar ir svetimą atžalą sutapo. „Aš į tai žiūrėjau emocionaliau, vyras - praktiškiau. Bet sprendimą priėmėme kartu. Savo žodį ištesėjome, tačiau buvo ilgas kelias, kol Mila atsirado mūsų namuose. Ji dar nebuvo gimusi, kai pradėjome rūpintis, kad turėtume vaiką iš globos namų“, - prieš Motinos dieną pasakojo pašnekovė.
Globėjų ir įtėvių kursus pora baigė prieš penkerius metus, tačiau vaiko teko netrumpai palūkėti. Ketveri globotinio paieškų metai buvo ramūs tik dėl to, kad Olga keitė darbą, o jaunesnioji duktė prašė neskubėti parvesti vaiko į namus.
„Tie ketveri metai, kol nebuvome apsisprendę, mums buvo į naudą. Taip ir turėjo įvykti, nes tuo metu dar nebuvo gimusi Mila. Šitas vaikas, o ne koks kitas, mums buvo nulemtas. Žiūriu į ją, žydraakę ir šviesiaplaukę, visai į mane nepanašią, tačiau matau, kad tai - mūsų vaikas, nors ir ką pamanytų kiti“, - šypsodamasi pripažino O.Malaškevičienė.
Pirmas susitikimas
Vaiko negali užsisakyti tokio, apie kokį svajoji. Globotinis parenkamas pagal šeimą. „Milą mums pasiūlė, nes norėjome vyresnės nei metukų mergaitės. Nuvykome į globos namus, susipažinome, pradėjome ją lankyti“, - pasakojo Olga.
Kadangi Olga ir Gediminas dirba, juodu nesvarstė, kad galėtų paimti naujagimį ir užsidaryti namie.
Globos namuose jiems susipažinus su Mila, mažylė nepuolė ant kaklo, žiūrėjo įtariai. Bet dažnėjant apsilankymams bendravimas šiltėjo. Į vaikų globos namus sutuoktiniai nusiveždavo ir dukras, kad Mila suprastų, jog ji rūpi visiems keturiems šeimos nariams.
Nors prieš pasiimant Milą iš valdiškos įstaigos globėjai pas ją užsukdavo kasdien, paėmimo į savo namus dienos scenarijus kėlė daugiausia nerimo. Olga buvo pasiėmusi sauskelnių, naujų drabužėlių Milai perrengti, ruošėsi su ja dar pasivaikščioti po vaikų globos namų teritoriją.
Šis scenarijus netiko, nes tądien dailiais rūbais išpuošta Mila, išvydusi Olgą, ištiesė rankas, pati ją išsivedė į kiemą ir pasuko tiesiai vartų link, kur stovėjo globėjos automobilis. Matyt, auklėtojos jau buvo nuteikusios mažylę, kad ji gyvens naujuose namuose. Olga nespėjo net perrengti Milos naujais drabužiais, o valdiškų palikti globos namuose.
Adaptacija naujoje šeimoje
„Atsivežus vaiką iš globos namų negali jo palikti auklei ir eiti į darbą. Jis turi priprasti šeimoje. Kai Milą parsivežėme, darbovietėje susitariau, kad du mėnesius dirbsiu iš namų. Džiaugiuosi, kad „Publicum“ vadovas Ričardas Jarmalavičius suteikė man tokią galimybę ir palaikė mūsų šeimą. Jam visąlaik buvo įdomu, kaip Mila jaučiasi mūsų namuose.
Kadangi vaikas greitai apsiprato šeimoje, pasitarus su psichologe, nutarėme Milą leisti į vaikų darželį. Mergaitė jau buvo augusi kolektyve, todėl darželis netapo dideliu išbandymu. Ji gerai sutaria su vaikais, o auklėtojos ją nešioja ant rankų“, - tikino dviračiu į darželį Milą rytais vežanti globėja.
Globėjų namuose Mila jaučiasi lyg princesė - jai atiteko ne tik gražūs išaugtiniai Marijos ir Julijos drabužiai, bet buvo pripirkta ir daug naujų. Be to, čia - nemažai erdvės, kur globotinė gali pasiausti.
Šeima - didžiausia vertybė. Šaltinis: satenai.lt
Jau vadina mamyte
Neseniai Mila Olgą pradėjo vadinti mamyte - savo kalba ją šaukia „myte“, nes viso žodžio dar neištaria. Nors iš pradžių mažylė prisibijojo barzdoto Gedimino, dabar namų šeimininką ji laiko geriausiu savo žaidimų draugu ir vadina tėte. O abi sutuoktinių dukras vadina vienu vardu - Marija.
Jei Mila kviečia Mariją, Malaškevičių dukros supranta, kad kurios nors vienos iš jų reikia. Porai valandų į namus užsuka ir buvusi dukterų auklė - paruošti valgio.
„Namuose vaikams visada būna karšto maisto, mes su vyru galime dirbti savo darbus“, - pasakojo motinystę su kasdieniu darbu sugebanti suderinti O.Malaškevičienė.
Augdama šeimoje Mila tapo švelnesnė, meilesnė. Mergaitė kaskart vis stipriau apsikabina Olgą, Gediminą ir jų dukras. Ji taip pat įprato pabučiuoti visus.
„Negaliu jos išskirti iš savo dukrų, atrodo, kad ji - normalus vaikas, kaip augęs biologinėje šeimoje. Nematau jokių raidos sutrikimų. Tačiau jai reikia daugiau priežiūros negu maniškėms, nes, vos spėjus nusisukti, Mila bėga į visas keturias puses. Vaikų žaidimų aikštelėje ji laksto nuo vieno atrakciono prie kito - žiūriu ir stebiuosi, iš kur ji turi tiek energijos. Jeigu pabandyčiau daryti tą patį, ką ji daro, turbūt po penkių minučių gulėčiau neįstengdama pakelti net kojos. Tačiau tuo tik džiaugiuosi, nes tai - sveiko vaiko elgesys“, - sakė pašnekovė.
Ateities vizija
O.Malaškevičienė netiki, kad genais gali būti perduodama bloga tėvų elgsena. „Širdimi netikiu, kad Mila bus agresyvi. Jeigu blogą pavyzdį ji ir matė, daugiau to neprisimins“, - įsitikinusi Olga.
O.Malaškevičienei gaila Milos motinos, kurią matė teismo posėdyje ir kuri nesugebėjo auginti savo vaikų. „Ji - simpatiška jauna moteris. Jeigu jai būtų pasitaikiusios geresnės gyvenimo aplinkybės, iš jos būtų išaugęs doras žmogus. Gyvenimas - kaip užburtas ratas. Kadangi ji pati augo globos namuose, o vėliau matė ne pačius gražiausius gyvenimo paveikslus, todėl ir savo likimą klojo pagal tuos vaizdus.“
Malaškevičiai tikisi sustabdyti tą užburtą ratą. Darnioje šeimoje pritapusi Mila, kai užaugs ir jei kada nors taps motina, turėtų sugebėti tinkamai auginti savo vaikus.
Bet jeigu Mila užaugusi pasidomės savo gyvenimo istorija, globėjai neketina nieko slėpti. Jei ji norėtų susitikti su biologine motina, jie padėtų ją surasti. Tokiam scenarijui Malaškevičiai taip pat pasiruošę.
Nežlugo ir viltis, kad biologinė mama per tam tikrą laiką gali susitvarkyti savo gyvenimą dorai. O Olga su Gediminu neatmeta tikimybės, kad tuomet ir su ja galėtų bendrauti.
Garsenybės, globojančios vaikus
Žinomi žmonės vis dažniau savo namų duris atveria tėvų meilės stokojantiems vaikams. Vaikų globos namų auklėtinius yra įvaikinusios ar globoja televizijos laidų vedėjos, garsūs sportininkai, menininkai.
- Dailininkė, buvusi televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė (51 m.) turi tris vaikus: suaugusį Dovą ir septyniolikamečius Titą su Ula. Titas ir Ula užaugo lyg dvyniai - kartu lanko mokyklą, turi panašių pomėgių.
- Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, žaidęs NBA, Žydrūnas Ilgauskas (40 m.) su žmona Jennifer 2009-ųjų vasaros pabaigoje įsivaikino brolius Povilą ir Deividą iš Pagynės vaikų globos namų ir juos išsivežė į Jungtines Amerikos Valstijas. Įvaikinus broliukus krepšininkas atrodė be galo laimingas pagaliau gavęs tėvo vaidmenį: „Vaikai pripildė mūsų šeimą. Ir iki šiol gyvenome gerai, o dabar - dar geriau. Žinoma, iššūkių daugiau, viskas sudėtingiau, bet už tai gauni atpildą.“
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (32 m.) tarp įtemptų treniruočių, varžybų ir šeimos reikalų dar randa laiko globoti motinos neturinčią paauglę Sandrą. „Mielai padedame, mums nieko jai negaila. Nupirkome drabužių, pati kai kuriuos atiduodu, kad ji galėtų sportuoti. Nuo praėjusių metų Sandra pradėjo daugiau plaukioti, aš ją pati treniruoju. Džiaugiuosi jos rezultatais“, - sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
- Televizijos laidų vedėjos Aušros Kilkuvienės (41 m.) šeimoje, be biologinės dukters Gabijos, auga ir globotinis Kajus. Žinoma moteris yra pasakojusi, kad auginti globojamą vaiką - ne tas pat, kas savą. Ji tai palygino su knyga.
Projektinė veikla globos namuose
Globos namuose labai svarbu užtikrinti tinkamą vaikų užimtumą ir ugdymą. Viena iš svarbių sričių yra projektinė veikla.
2012 m. kovo-gruodžio mėn. vyko globotinių sveikatos saugojimo ir stiprinimo projektas. Buvo vykdomas projekto rašymas, jo vykdymas, kontroliavimas ir ataskaitų teikimas. Įvykdytos dvi suplanuotos veiklos: globotinių stiprinimas reabilitacijos centre ir Sachadžos jogos specialistų paskaita bei pratybos.
Laisvalaikio organizavimas
Globotinių populiariausios laisvalaikio leidimo formos: vakarai, varžybos, popietės, viktorinos, konkursai, išvykos, kelionės, ekskursijos, šventės, vasaros stovyklos.
Globotinių laisvalaikį, kuruojant direktoriaus pavaduotojai socialiniams reikalams, organizuoja vaikų globos namų Vaikų taryba, šeimynos. Susirinkimų su Vaikų taryba organizavimas, renginių planavimas, organizavimas ir vykdymas, renginių stebėjimas, kontroliavimas - tai nuolatinės veiklos.
Pravesta 13 renginių. 2012-10 mėn. vyko konsultacijos dėl renginio vedimo, renginio stebėjimas. 2012-09-18 paskelbta akcija „Papuošk globos namų kampelį“.
Vykta su globotiniais į pirtį „Banga“, renginį „Spalvota viltis“, Kėdainių krašto muziejų, kelionę laivu, sportines varžybas. Šešios išvykos lydėti globotiniai. Apie tai rašė „Kėdainių garsas“, „Rinkos aikštė“ (Kėdainių laikraštis).
Šventės: 2012-12-06 ir 2012-12-21 pravestos dvi šventės: Atvirų durų dienos renginys „Gerumas vienija mus“ ir Kalėdinis globotinių renginys. Abiems renginiams paruošti scenarijai, paskirstyti darbai darbuotojams, suruoštos gerumo dovanėlės.
Populiariausios laisvalaikio formos
Daugiausia procentų, t. y. 43 proc., užima šokiai, vakarai. 11 proc. globotinių laisvalaikio užima filmų žiūrėjimas aktų salėje per media projektorių. 8 proc. globotiniai mėgsta vykti į įvairias keliones, išvykas, ekskursijas bei rengti muzikinius vakarus. Globotiniai taip pat mėgsta rengti sportines varžybas (6 proc.), konkursus, popietes, šventes (po 4 proc.) organizuojamos akcijos, šou (po 3 proc.) ir pan.
Šeimos diena - puiki proga praleisti laiką kartu. Šaltinis: vaikulinija.lt