Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos priežiūros specialistų, ypač slaugytojų, darbo užmokesčiui ir darbo sąlygoms. Ši problema ypač aktuali provincijose, kur jaučiamas gydytojų ir slaugytojų stygius. Siekiant gerinti situaciją, įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, tačiau pokyčiai vyksta lėtai ir nevienodai.
Seime vykusios Vyriausybės valandos metu turėjo paaiškėti išaugę Lietuvos slaugos specialistų atlyginimai. Pateikti absoliučiai visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų suvestines, kiek yra padidintas darbo užmokestis slaugytojams yra įpareigotos ligonių kasos.
Prieš tris mėnesius Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė ministrės iniciatyva Valstybinės ligonių kasos (VLK) parengtam siūlymui rekomenduoti gydymo įstaigų vadovams prioritetine tvarka didinti slaugytojų darbo užmokestį. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovų sudaryta komisija taip pat rekomendavo teritorinėms ligonių kasoms, VLK atlikti slaugytojų darbo užmokesčio kitimo stebėseną. Tokius duomenis planuojama rinkti ir pateikti tarybos steigėjams kas ketvirtį.
Nors slaugos specialistų atlyginimų kėlimas yra šių metų prioritetas, situaciją vertinti sunku. Net jei įstaigos pasiryžo gerinti darbuotojų finansinę padėtį, darbo užmokestis vidutiniškai augo 20-50 eurų. Priežastys tam yra kelios. Visų pirma slaugytojų darbo užmokestis yra diferencijuotas ir skirtingose įstaigose nevienodas. Nėra ir vieningos darbo apmokėjimo tvarkos: kiekviena įstaiga ją tvirtina savarankiškai.
Lyginant su praėjusiais metais, PSD fondas išaugo 7,8 proc. - 100 mln. eurų. Didžiąją dalį pajamų (per 978,5 mln. eurų) numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė teigia, kad nuolat vyksta diskusijos su įstaigų vadovais, siekiama rasti abiems pusėms tinkamą sprendimą. Kaip vieną teigiamų pavyzdžių įvardina Mažeikių ligoninę. Ši įstaiga viena pirmųjų ėmėsi geranoriško požiūrio, nuo kovo 1 d. pakėlė slaugytojams darbo užmokestį 40 eurų. Šiuo metu, neatskaičius mokesčių, jis yra apie 475 eurus, liepos mėnesį planuojama prie šio klausimo sugrįžti.
Teigiamus pavyzdžius Seime vardino ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. „Palangos reabilitacinėje ligoninėje visoms slaugytojoms yra pridėta prie atlyginimų po 100 eurų. Alytaus ligoninėje visoms slaugytojoms prie atlyginimų nuo gegužės 1 d. bus mokama po 60 eurų. Didžiausiose Kauno klinikose yra pridedama po 5 proc. absoliučiai visiems - nuo valdytojos iki skyrių vedėjų, taip pat ir slaugytojams. Tačiau slaugytojams pridedama dar papildomai 5 proc.
Tačiau mažesnėse ir ypač rajoninėse ligoninėse - padėti prasta. Jų biudžetai mažesni ir slaugytojų gyvenimo kokybė skurdesnė.
Anykščių rajono ligoninės vadovas teigia, kad jų ligoninėje atskiras algų kėlimas nėra numatomas. Numatyta, kad minimalios korektūros vyks, bet tik tiek, kiek tai bus susiję su minimalios algos augimu Lietuvoje. Priežastis paprasta - papildomų lėšų tam nėra, iš vidinių išteklių skirti - nėra galimybės.
Menkai apmokamas darbas verčia žmones ieškoti alternatyvų. Nemažai slaugytojų pramoksta užsienio kalbos ir išvyksta užsidirbti į Skandinavijos šalis, Vokietiją. Dar dalis jų - keičia darbo kryptį, nes darbo krūvis didelis, o pagarbos atliekamai funkcijai - mažai.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė pastebi, kad prastas atlygis užkerta kelią naujų specialistų atėjimui. „Slaugytojų amžiaus vidurkis nedžiugina, jis yra 50-55 metai. Jauni žmonės neužsilaiko, padirba savaitę ar dvi, pastebi, kad krūvis yra milžiniškas ir išeina. Sistemoje vyksta labai negeri dalykai, nes skursti pradeda pati pacientų priežiūros sistema,“ - priežastis vardina D.Margelienė.
Pasidomėjus, koks atlyginimas bent minimaliai tenkintų slaugytojus, pašnekovė įvardino 714 eurų sumą. Tokie duomenys gauti apklausus pačius darbuotojus.
Didmiesčiuose situacija gal geresnė, bet provincijose jau yra akivaizdus gydytojų stygius. Su slaugytojų trūkumo kol kas nejaučiame, bet neigiamos tedencijos jau ryškėja.
Kadangi šiais metais slaugytojų atlyginimo augimas laikomas prioritetu, mūsų įstaiga taip pat padidino slaugytojų užmokestį už darbą. Lieka neišspręstas klausimas dėl kitų įstaigos darbuotojų atlygio. Manau, kad didinant atlyginimus, turėtų būti tam numatomos ir skiriamos tikslinės lėšos.
Jau nuo 2009 metų gydymo įstaigoms už teikiamas paslaugas mokama sumažinta balo verte, kurios dar pilnai neatstačius, norima pakelti atlyginimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Keliant atlyginimus vienai darbuotojų kategorijai, kolektyve atsiranda įtampa, kiti darbuotojai jaučiasi neįvertinti.
SGS Lietuvos medikų forumo sudėtyje dalyvavo pasirašant naują LNSS šakos sutartį su SAM ir kitomis 8 medikus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis. Sutartis įsigalioja nuo nuo 2025 m. sausio 1 d. dienos.
Pagrindinės LNSS šakos kolektyvinės sutarties naudos, kurios privalės būti taikomos Santaros klinikų profesinių sąjungų nariams:
- Darbo užmokestis didėja visiems profesinių sąjungų nariams nuo 2025 -01-01, keičiantis MMA dydžiui, nuo buvusio 840 € iki 924 €;
- Gydytojams tai atitiks 205 EUR už 1 etatą neatskaičius mokesčių;
- Slaugytojams turintiems universitetinį išsilavinimą DU atitinkamai didėja 168 EUR
- Slaugytojams turintiems aukštąjį kolegijos ar aukštesnįjį išsilavinimą PAPILDOMAS didėjimas keičiantis pagrindinio DU pastoviosios dalies dydžiui, nuo buvusio 65 proc. iki 70 proc. Bendrai darbo užmokestis didėja 252 EUR
- Slaugytojų padėjėjams PAPILDOMAS didėjimas keičiantis pagrindinio DU pastoviosios dalies dydžiui, nuo buvusio 40 proc. iki 50 proc. Bendrai darbo užmokestis didėja 315 EUR
- SVEIKATINIMUI bus skirta daugiau dienų, vietoje buvusios 1 dienos bus 3 dienos;
- Darbuotojams suteikiamos 2 mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei dienos;
- 1 papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų;
- PASYVIAI budintiems (“iš namų“) turės atsirasti detalesnis tokio tipo budėjimų reglamentavimas + už faktiškai atliktų veiksmų laiką budėjimo metu mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; (3.10 Bendrosios dalis)
- Įtvirtinti priedai už pamainos perdavimą darbuotojams, kurie dirba 24 val.
Klaipėdos universiteto ligoninės pokyčiai
Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojams 2026-ieji prasidės džiugiomis permainomis atlyginimų srityje - algos didės visiems, tačiau didžiausias dėmesys bus skiriamas uždirbantiems mažiausiai. Tai garantuos nuo sausio įsigaliosianti atnaujinta darbo apmokėjimo tvarka. Pasak KUL direktorės valdymui ir ekonomikai dr. J, KUL atlyginimų pokyčiai visiškai atlieps Nacionalinę sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį ir numatys du esminius pokyčius - aiškų pastoviosios darbo užmokesčio dalies skaičiavimą pagal minimalią mėnesinę algą (MMA) bei kintamosios dalies įvedimą mažiausiai uždirbančioms darbuotojų grupėms.
Pagal naująją tvarką, iki 2,5 koeficiento darbo užmokestis bus skaičiuojamas pagal 2025 m. MMA - 1038 eurus, o viršijanti koeficiento dalis - pagal 2024 m. - 924 eurus.
Antrasis svarbus KUL darbo apmokėjimo tvarkos pokytis - papildomos, kintamosios atlygio dalies įvedimas mažiausiai uždirbantiems darbuotojams. Šiems darbuotojams papildomas atlygio priedas galės siekti nuo 5 iki 15 procentų.
KUL numato 2026-aisiais metais užbaigti didžiosios dalies darbuotojų, dirbančių tą patį darbą, bet uždirbančių skirtingai, koeficientų išlyginimą. Dėmesį telkiame lyginant ir slaugytojų koeficientus. Tai etapais vykdytas procesas, kurį derinome su profesinėmis sąjungomis ir vertinant realias ligoninės finansines galimybes. Šiandien galime pasakyti, kad paskutinė šio įsipareigojimo dalis bus įgyvendinta 2026-ųjų metų pradžioje.
Tokiam sprendimui įgyvendinti per metus papildomai reikės apie 0,8-1 mln. eurų. Iš viso KUL darbo užmokesčio fondas per metus augs apie 9,2 mln. eurų. Iš jų daugiau nei 7 mln. eurų prireiks MMA pokyčių amortizavimui, apie 1,4 mln. eurų - papildomai atlygio kintamajai daliai mažiausiai uždirbančioms profesinėms grupėms. Kaip jau minėta, dar apie 0,8-1 mln.
Atnaujintai KUL darbo apmokėjimo tvarkai pritarė darbuotojų profesinės sąjungos, ji buvo suderinta su ligoninės Stebėtojų taryba ir įsigalios nuo 2026 m.
Specialistų trūkumas ir galimi sprendimai
Nuo Naujųjų žadėta kelti darbo užmokestį slaugytojams ir jų padėjėjams, tačiau jis padidintas ne visose gydymo įstaigose. Pasak Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos, gautus papildomus pinigus kai kurios gydymo įstaigos naudoja skoloms padengti, remontams, gydytojų atlyginimams kelti.
Pernai Sveikatos apsaugos ministerija su 9 medikus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis pasirašė naują šakos kolektyvinę sutartį. Joje slaugytojams buvo duotas pažadas darbo užmokestį didinti bent 10 proc.
Išgirdus kalbas apie tai, kad Lietuvoje trūksta gydytojų, gali pasirodyti, kad „nesueina galai“, mat statistika byloja priešingai. Lietuvoje gydytojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2023 m. vidurkis siekė 4,6, tai - daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir didžiausias rodiklis nuo 2000 m.
Vis tik nemažai valstybinių gydymo įstaigų, tarp kurių - ir respublikinio dydžio ligoninės, nuolatos ieško įvairiausių specialistų, o savivaldybės juos vilioja įspūdingomis, dešimtis tūkstančių siekiančiomis sumomis su papildomomis socialinėmis garantijomis.
Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), 2025 m. II pusmečio duomenimis sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai ieškojo 589 sveikatos priežiūros specialistų. Pagal skelbimus daugiausiai trūko šeimos gydytojų (52), bendrosios praktikos slaugytojų (50), medicinos gydytojų (27), vidaus ligų gydytojų (26), gydytojų kardiologų (23), gydytojų anesteziologų reanimatologų (21), gydytojų neurologų (21), gydytojų akušerių ginekologų (18), gydytojų ortopedų traumatologų (18) ir daug kitų sričių specialistų.
Tarp įstaigų, susidurianti su didžiausiu specialistų trūkumu - ir didelės, respublikinio lygio ligoninės. „Respublikinė Šiaulių ligoninei trūko 56 specialistų, LSMU Kauno ligoninei - 28 specialistų, Rokiškio rajono ligoninei - 21 specialisto, Regioninei Mažeikių ligoninei - 20 specialistų Varėnos sveikatos centrui - 20 specialistų“, - vardijo ministerija.
Tuo metu Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų.
Vis tik jaunieji gydytojai kritiškai vertino valdančiųjų siūlymus numatyti papildomas valstybės apmokamas rezidentūros vietas su įsipareigojimu atidirbti vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje regione.
Tokią idėjai skeptiškai vertino ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkas Robertas Knispelis. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė savo ruožu svarstė, kad tokie sprendimai gal kažkiek ir padėtų spręsti situaciją, bet, visų pirma, dėl to reikia kalbėti su medikų bendruomene: „Tikrai negalima „nuleisti iš viršaus“, kad kaip sovietmečiu bus atidirbimai ar dar kažkas. Prievartinis darbas bet kokiu atveju niekada nebus patrauklus ir čia niekas nelaimės.“
Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį ir į kitą niuansą - į rajoną prisikviestiems jauniems, pradedantiems dirbti gydytojams paprastai siūlomi gerokai didesni atlyginimai. „Be abejo, yra tas neteisingumo jausmas, nes žmonės toje įstaigoje būna atidirbę 10, 20, 30 metų, o staiga ateina jaunas specialistas, kuris uždirba gerokai daugiau. Aišku, dabar jauni specialistai ateina tikrai labai kvalifikuoti, bet tas ilgus metus išdirbęs gydytojas jaučiasi ne iki galo įvertintas“, - sakė pašnekovė.
Pašnekovė taip pat konstatavo, kad specialistų planavimas Lietuvoje iš tiesų yra prastas. „Kol kas yra neperžiūrėta, kiek yra pensinio amžiaus žmonių, nežinome, kiek yra vienetais konkrečių etatų, specialistų poreikio planavimas yra prastas.“
Nors nemažai medikų viešai piktinasi, kad atlyginimų dydis nėra pakankamas, pažymima, kad ne vien jis nulemia gydytojų pasirinkimus, kur dirbti ar net emigruoti. Bet tikimės, kad atlyginimai šiemet padidės ir kitiems, nes tada viešajame sektoriuje nebeliks darbuotojų. Bet, kitas labai svarbus dalykas yra darbo sąlygos. Viešojoje erdvėje vis dar išgirstame pranešimus apie mobingo atvejus - tai jau turėtų būti seniai išgyvendinta. Yra daug veiksnių, sąlygojančių gydytojų pasiskirstymą, darbo vietos pasirinkimą, ne vien atlyginimas. Svarbi ir darbo kultūra, atmosfera ir kt.“ - sakė R. Kiršienė.
Pasak jos, šiandien itin trūksta skubiosios medicinos gydytojų: „Ypač regionuose - priėmimo skyriuose palikti dirbti tik medicinos gydytojai, o atvejų pasitaiko tikrai įvairių ir labai sudėtingų. Trūksta šeimos gydytojų, matome, kad kitą kartą ir pas juos sudėtinga prieiti, susidaro eilės. Su specialistai, pavyzdžiui, dermatologais, yra taip, kad jie iš karto eina dirbti į privatų sektorių, kas labai liūdna, nes viešojoje įstaigoje pas juos labai didelės eilės. Taip pat ir pas kardiologus, endokrinologus yra eilės. Privačiai gali patekti greitai, bet ne visi tai išgali, o kiti ir apskritai nesulaukia problemos... Su slaugytojais - irgi didelė problema. Labai liūdna skaityti, kai naktį 60 pacientų prižiūri viena slaugytoja...“
Konstatuojama, kad visuomenei sparčiai senėjant tam tikrų specialistų poreikis tik dar labiau augs, ypač kalbant apie slaugą, lėtines ligas, tuos pačius šeimos gydytojus.
Krūviai ir apmokėjimo sistema
R. Knispelio pastebėjimu, dar kitas svarbus dalykas - nesureguliuojami darbo krūviai: „Viešosiose - valstybinėse ir dalinai valstybinėse - įstaigose darbo krūviu tikrai, švelniai tariant, labiau nesureguliuoti. Dėl anksčiau ar vėliau visiems yra garantuotas perdegimas ir ne vieną kartą.“ R. Kiršienė priminė, kad kolektyvinėje šakos sutartyje buvo numatyta, kad dar per 2025 m. turi būti atlikta duomenimis grįstą studiją, siekiant įvertinti sveikatos priežiūros specialistų krūvį. „Bet tas dar iki šiol nėra padaryta. Taigi krūviai išlieka apibrėžti“, - konstatavo ji.
LMS valdybos pirmininkas savo ruožtu atkreipė dėmesį ir į vis dar išliekančią ydingą apmokėjimo sistemą, kuri gydytojus išstumia ne tik iš viešosios sistemos, bet net paskatina emigruoti. „Nepakankamai finansuojant sektoriaus, darbdaviai, įstaigos priverstos maksimaliai didinti apsukas, kas tas lėšas akumuliuotų savo veiklai. Iš esmės vyksta konsultacijų kiekio, apyvartos skatinimas, sakyčiau, net „turbinimas“. Niekur nedingo tas žymusis principas, kada yra apmokama pirma, ketvirta septinta konsultacijos. Čia bet kam, pavyzdžiui, autoserviso meistrui ar kirpėjai pasakykite, kad nuo šiol taip ruošiatės elgtis, švelniai tariant, būsite nesuprasti. Taigi apmokėjimas už paslaugas yra nepakankamas, neatitinka bendrų nuostatų. Lyginant su kitomis šalimis sektorių lygmenyje, jis yra vienas žemesnių, dėl to mūsų medikai ir emigruoja“, - kalbėjo R. Knispelis.
SAM strategijos
Paklausta, kokias yra numačiusi strategijas siekdama padidinti trūkstamų specialistų skaičių, skatinant jų tolygų pasiskirstymą, SAM teigė, kad 2025 m., lyginant su 2024 m., jau buvo reikšmingai padidintas priėmimo į sveikatos priežiūros srities valstybės finansuojamas vietas skaičius. Į slaugos studijas numatyta 100 vietų daugiau (2025 m. - 535; 2024 m. - 435), į medicinos rezidentūros studijas - 20 vietų daugiau, nukreipiant regionams (2025 m. - 385, 2024 m. - 365).
Pasak SAM, preliminariais duomenimis 2026 metų priėmimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bus pateiktas užsakymas, šiemet siekiant dar padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių. Į slaugos studijas siūloma papildomai 85, į medicinos rezidentūros studijas regionams - 20, į slaugytojo padėjėjo modulinę profesinę mokymo programą - 100 vietų.
Priduriama, kad pernai pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas, kuriam suplanuota 17 mln. eurų. Projekte gali dalyvauti asmenys, kurie studijas baigė ne anksčiau nei 2021 m. ir ne vėliau nei 2029 m. rugpjūčio 31 d.
Priemonės apima galimybes mokėti priedus prie darbo užmokesčio rezidentams, kurie vyks į ne Vilniuje ar Kaune esančias rezidentūros bazes, finansuoti trūkstamų specialistų rezidentūros, bendrosios praktikos slaugos, slaugos studijas įpareigojant atidirbti ne trumpiau nei dvejus metus iš anksto suderintoje įstaigoje, mokėti stipendijas tų specializacijų rezidentams, į kur sunkiausia pritraukti norinčius studijuoti (geriatrija, teismo medicina, vaikų odontologija), išplėstinės praktikos slaugos studentams ir kitiems su įsipareigojimu atidirbti.
Kaip nurodė SAM, 2025 metų lapkričio duomenimis, skirti studijų kainos apmokėjimą ir / ar stipendiją yra numatyta 836 slaugytojams. Taip pat yra į projektą numatyta pritraukti 88 slaugytojų padėjėjus, 62 išplėstinės praktikos slaugytojus. Kalbant apie šeimos gydytojus, taikant įvairias skatinamąsias priemones, numatyta pritraukti 74 dalyvius.
SAM pridūrė, kad be kitų pakeitimų taip pat didinamas rezidentūros bazių skaičius ir minimali profesinės praktikos atlikimo ne universiteto ligoninėje trukmė, didinamas rezidentūros bazių prisidėjimas prie gydytojo rezidento darbo užmokesčio.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vos pradėjusi kadenciją sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad medikų trūkumo problemą ketinama spręsti ir prisikviečiant grįžti specialistus iš užsienio, taip pat - dirbančių ne medicinos sektoriuje specialistų pritraukimą. Vis tik kol kas, kaip nurodė SAM, projektą planuojama pradėti įgyvendinti 2026 m. sausio-vasario mėn.
Statistika ir duomenys
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos svarbius duomenis apie slaugytojų atlyginimus ir specialistų trūkumą Lietuvoje:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Slaugytojų atlyginimo augimas (vidutiniškai) | 20-50 eurų |
| Minimalus tenkinantis atlyginimas (slaugytojų apklausa) | 714 eurų |
| Numatomas šeimos gydytojų trūkumas 2032 m. | 269 |
| Numatoma skirti ES projekto lėšų | 17 mln. eurų |
tags: #nauja #apmokejimo #tvarka #slaugytojas