Iniciatyva „Niekieno vaikai“ jau daugiau nei 6-erius metus rūpinasi, kad vaikai ligoninėse neliktų vieniši. Ši iniciatyva, gimusi iš noro padėti ligoninėse paliktiems, išsigandusiems ir verkiančius mažyliams, suvienijo savanorius, siekiančius užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų vienišas.
Savanoriai ligoninėje teikia emocinę paramą vaikams.
Iniciatyvos ištakos ir plėtra
Idėja sukurti projektą „Niekieno vaikai“ brendo ne vienerius metus, matant vienišus vaikus ligoninėse. I. Šuipės teigimu, iniciatyva „Niekieno vaikai“ gimė iš poreikio spręsti vienišų vaikų ligoninėse klausimą: „Matėme situaciją, kad ligoninėse yra vienišų vaikų, vieni jų - iš globos namų, kiti - iš šeimų, bet tėvai negali būti kartu. Būna tokių situacijų, kai net patys mažiausi, tarp jų - ir kūdikiai, palatoje būna vieni. Aišku, jie nėra visiškai vieni, juos prižiūri medicinos personalas, bet slaugytojos turi labai daug kitų funkcijų, o tokio etato, kai žmogus galėtų būti su vaiku palatoje visą laiką, būti jam tuo emociniu palaikytoju ir patenkinti jo fizinius poreikius, ligoninėse nėra. Stebėdamos tokią situaciją ir nutarėme, kad reikia ką nors daryti, jog tai išspręstume. Taip ir atsirado mintis burti savanorius.“
Nuo pavasario Vilniuje sėkmingai vykdytas socialinis projektas „Niekieno vaikai“ išplėtė savo veiklą į Kauną ir kitus Lietuvos miestus. 2018 m. viduryje buvo įgyvendinta dar viena socialinė inciatyva: veiklą pradėjo projektas „Niekieno vaikai“. Šiuo metu inciatyva vykdoma 6 šalies miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Palangos - ligoninėse. Vilniuje susikūrus 36 savanorių tinklui, projektas persikėlė į Kauno ligonines: Kauno klinikas, Kauno klinikinę ligoninę ir Respublikinę Kauno ligoninę. 2020 m. vasario-kovo mėn. veikla pradėta vykdyti Panevėžyje.
Problema: vienišumas ligoninėje
Į ligonines patenka ne tik sergantys vaikai iš globos namų, bet ir sveiki ikimokyklinio amžiaus vaikai, paimti iš šeimų, kuriose susiklostė krizinė situacija. Taip pat į ligonines patenka ir krizines situacijas šeimose patyrę vaikai (pavyzdžiui, šeimos, kuriose girtaujama, smurtaujama ir vaikams tokia aplinka yra nesaugi), vaikai, augantys tik su vienu iš tėvų, ir kt. Tokiu atveju mama arba tėtis lieka namuose su kitu vaiku (paprastai kūdikiu ar jaunėliu), o vyresnėlį pagal galimybes ligoninėje aplanko. Pasak I. Šuipės, bent jau Vilniuje patys mažiausieji - kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų - iš krizės ištiktos šeimos dažnai vežami į ligoninę, o vyresni - į krizių centrą. Kūdikis ar 2-5 metų vaikas, paliktas vienas su savo liūdesiu, baime ir nežinomybe, patiria didelį stresą.
Taip pat skaitykite: Vaikų sveikata ir priežiūra Lietuvoje
Vaikai ligoninėje patiria daug emocinių sunkumų.
Savanorių vaidmuo
Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ tikslas - užtikrinti, kad šalia kiekvieno ligoninėje gulinčio mažylio būtų suaugęs žmogus, galintis tinkamai pasirūpinti emocine vaiko būsena. Savanoriai budi ligoninėse, teikdami emocinę paramą vienišiems vaikams. Jie keičia sauskelnes, maitina, vežioja vežimėlyje, žaidžia, skaito knygas ir tiesiog būna šalia, kol vaikas užmiega. Prie mažiausių budima visą parą, o prie vyresnių savanoris palaukia, kol vaikas užmigs, ir sugrįžta ryte. Budėjimai dėliojami pagal savanorių galimybes. Projekto koordinatoriai stengiasi, kad slaugant konkretų vaiką savanorių kaita būtų kuo mažesnė ir vaikas su savanoriu galėtų užmegzti ryšį, glaudų emocinį kontaktą. Savanoriai su vaikais leidžia laisvalaikį: žaidžia, skaito, piešia, daro darbelius ir t. ugdo: lavina socialinius įgūdžius, moko, padeda atlikti namų darbus ir t.
I. Šuipės, kuri taip pat yra vaikų ir paauglių psichologė, teigimu, visi vaikai, gulėdami ligoninėje, patiria daug sunkių jausmų, todėl jiems labai svarbu, kad šalia būtų suaugęs žmogus: „Mums gaila vaikų, kad vieni guli ligoninėje. Bet iš tiesų, net ir moksliniai tyrimai rodo, kad visi vaikai, net ir tie, kurie su tėvais atsiduria ligoninėje, patiria daug emocinių sunkumų. Nes buvimas ligoninėje, kur laukia daug skausmingų procedūrų ir kur negali daug ko kontroliuoti - nei kiek ten gulėsi, nei kiek tau skaudės, nei kiek laiko sirgsi, nei ką su tavimi darys, vaikui sukuria didelės bejėgystės jausmą. Ir dėl to visi vaikai, būdami ligoninėje, patiria ir nerimo, ir baimės, ir skausmo, ir pykčio, ir daug visokių jausmų. Galime tik įsivaizduoti, ką patiria vienišas vaikas, kai tuo metu net nėra, į ką atsiremti, nėra to saugumo uosto - mamos, tėčio, močiutės ar kito žmogaus. Jam yra dar baisiau.“
Pašnekovė pasakojo, kad šiandien iniciatyva yra subūrusi 300 aktyvių savanorių penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vieniši vaikai lankomi šių miestų ligoninėse, taip pat savanoriai vyksta ir pas vaikus Palangos bei Marijampolės ligoninėse. I. Šuipės teigimu, šiuo metu didmiesčiuose savanorių užtenka, o, kad jų netrūktų, per metus daro dvi atrankas.
Tapkite ligoninės savanoriu – sužinokite daugiau apie savanorystę „Salem Health“
Savanorių atranka ir mokymai
Savanoriai yra praėję atrankas, mokymus ir gauna nuolatinį palaikymą iš iniciatyvos koordinatorių, kad būtų užtikrinta veiklos kokybė. Atrinkti savanoriai yra apmokomi. Svarbiausias kriterijus, pagal kurį atrenkami žmonės, - patirtis su kūdikiais ir mažais vaikais. Arba žmonės turi savo vaikų auginimo patirties, arba yra dirbę auklėmis, vaikų darželyje. Kitas svarbus kriterijus - laisvo laiko galimybės. Prašoma, kad žmogus galėtų budėti 5-7 dienas per mėnesį po 5 valandas. Ateidami į atrankas savanoriai įsipareigoja skirti ne mažiau kaip 25 valandas per mėnesį savo laiko: „Išeina penki budėjimai per mėnesį. Įprastinio budėjimo trukmė yra penkios valandos, ji gali būti ir trumpesnė, bet gali būti ir ilgesnė, pavyzdžiui, yra budima visą naktį. Savanoriai tarpusavyje keičiasi, taigi prie vaiko budi visa komanda. Toks valandų skaičius yra nemažas reikalavimas, bet kitaip vaikams negalėtume užtikrinti pastovumo. Dažniausiai žmonės savanoriauja metus ar dvejus, bet yra ir tokių, kurie tai daro keletą metų.“ Mokymai trunka šešias savaites, po jų pasirašoma savanorystės sutartis, kuria savanoris įsipareigoja laikytis visų saugumo reikalavimų ir vaiko teisių užtikrinimo poreikių.
Taip pat skaitykite: Kaip globoti vaiką?
„Savanoriai nėra paliekami vieni, jie nuolat palaikomi mūsų darbuotojų, koordinatorių, yra sudaromi budėjimo grafikai, teikiama visa emocinė ir techninė pagalba, kurios savanoriui gali prireikti. Kitaip tariant, veikia visas mechanizmas, kad savanoriai galėtų būti su vaikais ligoninėse, kad ir kokio jie būtų amžiaus, kad ir kokia būtų jų situacija, ir galėtų suteikti jiems visą tuo metu reikalingą priežiūrą“, - paaiškino organizacijos vadovė.
Savanorių motyvacija ir iššūkiai
Daugiausia projekte savanoriauja moterys, dirbančios lanksčiu darbo grafiku. Taip jos gali lengviau padalyti savo darbo krūvį. Vaikais ligoninėje taip pat rūpinasi senjorės, studentės, mamos, namuose auginančios vaikus, ir kol jie lanko darželį, gali skirti laiko savanoriavimui. Labai skatinama budėti senjorus, tačiau jie turėtų įvertinti savo galimybes ir energiją. Ne visiems tos 5 valandos yra įveikiamos. Reikia suprasti, kad budėjimai nėra tik galvytės paglostymas ir knygutės paskaitymas. Jeigu vaikai vyresni, tai jie ir išdykauja, ir neklauso, reikia jiems nubrėžti ribas.
Svarbu išsaugoti savanorių motyvaciją, kad jie nepavargtų ir neperdegtų. Projekto savanoriai paprastai pasakoja, kad „Niekieno vaikai“ jiems davė daugiau, negu jie galėjo įsivaizduoti, ir net daugiau, nei jie patys davė slaugomiems vaikams, t.
Šventinis laikotarpis
Kadangi artėja gražiausios metų šventės, su I. Šuipe pasikalbėjome ir apie tai, kaip šiuo laikotarpiu savanoriai stengiasi pradžiuginti vaikus, ir kiek patys vaikai teikia reikšmės tam, kad per Kalėdas, dažnai ir vieniems, tenka gulėti ligoninėse. I. Šuipės teigimu, Kalėdos ligoninėje yra gana įprastas dalykas, nes vaikai serga ne pasirinktinai ir joje gali atsidurti bet kokiu metu: „Vaikų ligoninėse per Kalėdas tikrai būna. Suskaičiavome, kad pernai kalėdiniu laikotarpiu šešių miestų ligoninėse buvo apie 60 vaikų, su kuriais buvo mūsų savanoriai, tad jie neliko vieni.“ Kalbėdama apie šventinį laikotarpį, I. Šuipė sakė, kad savanoriai - labai kūrybiški žmonės, prigalvoja įvairiausių būdų, kaip vaikams sukurti kalėdinę nuotaiką. „Jie karpo snaiges ir klijuoja jas ant langų, piešia, su vaikais rašo laiškus Kalėdų Seneliui. Parūpiname vaikams ir kokių nors dovanėlių, kad ir minimalių. Būna tokių akcijų, kai ir mūsų rėmėjai sugalvoja kaip nors pradžiuginti mažuosius“, - sakė pašnekovė ir pridūrė, kad, nepaisant visų šių akcijų ir užsiėmimų, svarbiausia yra tai, kad vaikai šventiniu laikotarpiu neliktų vieni.
Organizacinės vadovė atviravo, kad, nors ir sunkiau rasti žmonių, kurie per pačias Kalėdas galėtų pabūti ligoninėse, bet tokių atsiranda: „Visada jiems jaučiu labai didelį dėkingumą ir net neturiu žodžių nusakyti, kaip vertinu tai, kad patys kuriam laikui per šventes palikę savo artimuosius savanoriai išeina pabūti su vaikais ligoninėse, jog šie tuo laikotarpiu nebūtų vieni. Man atrodo, vien tai, kad jie skiria savo laiką, yra didžiulė dovana vaikams ir pagalba pačiai ligoninei.“
Taip pat skaitykite: Viltis globos namuose
Šventinis laikotarpis simbolizuoja šilumą ir artumą su šeima bei artimaisiais. Tačiau tiems, kas jų neturi ar yra atskirtas nuo jų, tai tikrai skausmingas ir didelį vienišumo jausmą keliantis laikotarpis. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai net per šventes randa laiko vienišiems vaikams, suprasdami, koks tai jautrus metas sergantiems mažyliams.
Savanoriai stengiasi sukurti šventinę nuotaiką vaikams ligoninėje.
Parama visada labai svarbi
Pasiteiravus, ar kaip nors galima prisidėti prie organizacijos veiklos, siekiant pagelbėti ligoninėse gulintiems vaikams, I. Šuipė sakė, kad galima pasvarstyti apie galimybę tapti savanoriu, o finansinė ar kitokia parama labai svarbi ne tik todėl, kad vaikams galėtų sukurti šventę kalėdiniu laikotarpiu, bet ir dėl to, kad galėtų išlaikyti visą veiklos mechanizmą: „Labiausiai vertiname paramą, kuri, kad ir nedidele suma, bet yra skiriama kas mėnesį - tai padeda užtikrinti veiklos tęstinumą ir artėti prie tikslo, kad nė vienas vaikas ligoninėse neliktų vienišas.“ Projektui sėkmingai gyvuoti, savanoriams ruošti ir kitoms reikmėms būtina neabejingų žmonių parama. Prie projekto veiklos bei tolesnio jos įgyvendinimo galima prisidėti keliais būdais. Surinktos lėšos yra skiriamos projektui koordinuoti ir palaikyti, savanorių mokymams.
Savanorystė - tai reikšminga pagalba sergantiems vaikams ir jų šeimoms bei nuolatinis pastiprinimas fondo veiklai. Tai ir naujos patirtys, pažintys, jausmai, suvokimai, atradimai… Tai - mūsų, jūsų ir mažųjų ligoniukų graži draugystė. Tai padeda sveikti!
VšĮ „Savanoriai vaikams“ tikslas - kad nė vienas vaikas neliktų vienišas. Iniciatyvą „Niekieno vaikai“, kurios esmė - teikti emocinę paramą vienišiems vaikams ligoninėse. Savanorystės programą socialiniuose centruose, kurios tikslas - suteikti užimtumą vaikams socialiniuose centruose. Savanorystės programą „Drauge“, kuri orientuota į pagalbą tėvams, jaučiantiems vienišumą ar susiduriantiems su įvairiais gyvenimo iššūkiais.
tags: #mamos #susivienijo #ligoninese #slaugyti