Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju Lietuvoje?

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., atskiria socialinį darbą nuo kitų socialinių paslaugų teikimo formų. Socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai. Tačiau aktualiausi klausimai lieka tai, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir atestuotis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems dirbti socialinį darbą Lietuvoje, kokios yra socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo galimybės ir kaip vertinamos jų kompetencijos.

Kvalifikaciniai reikalavimai socialiniams darbuotojams

Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus, socialiniu darbuotoju gali dirbti asmenys, kurie:

  • Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
  • Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
  • Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
  • Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.

Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Išimtis buvo taikoma socialiniams darbuotojams, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų. Reikalavimas įgyti išsilavinimą netaikomas ir tiems socialiniams darbuotojams, kuriems nuo įstatymo įsigaliojimo (2006-07-01) iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai. Socialiniai darbuotojai, kurie jau buvo pensinio amžiaus arba šis amžius sueis iki 2013 m. liepos 1 d., turėjo teisę dirbti socialiniu darbuotoju ir po 2011 m.

Socialiniam darbui prilygintu išsilavinimu laikomas:

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

  1. Kitas aukštasis socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje (toks reikalavimas netaikomas socialiniams darbuotojams, turintiems socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją ir dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos vaikais ir likusiais be tėvų globos vaikais);
  2. Kitas aukštasis ne socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 60 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.

Asmenys, kurie neįgijo reikalaujamo išsilavinimo arba nepateko į Socialinių paslaugų įstatyme numatytas išimtis, turėjo būti atleisti pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, atsiradus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su darbuotojo kvalifikacija.

Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi:

  • Socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
  • Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
  • Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
  • Socialinis darbuotojas;
  • Socialinio darbo organizatorius;
  • Socialinių programų koordinatorius;
  • Socialinio darbo vadybininkas;
  • Specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).

Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais. „Jeigu tu nori toliau dirbti socialiniu darbuotoju, yra paliktas pereinamasis laikotarpis, ir per 5 metus žmonės galės įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą.

Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu darbuotoju nėra pripažįstami.

Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Socialinis darbas

Socialinio darbo krypties studijos

Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas

Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.

Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal:

  • Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
  • Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
  • Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.

Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.

Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina patys, kurias kompetencijas jie turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiamai neįvertinų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan. Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.

Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.

Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema gilėja. „Didžiausias trūkumas yra socialinių darbuotojų pagalbos šeimai skyriuje. Šiuo metu trūksta 19 darbuotojų.

Socialiniai darbuotojai

Socialiniai darbuotojai

Socialinių darbuotojų patirtys ir įžvalgos

Socialiniai darbuotojai, dirbantys su įvairiomis klientų grupėmis, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie darbo specifiką, iššūkius ir pasiekimus. Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia, kad socialinis darbas yra kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Ji pabrėžia, kad tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu yra vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe.

Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas teigia, kad visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų, tačiau tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Jis mato paradoksą, kad socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą.

Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė džiaugiasi, kad atrado savo vietą ir dirba mylimą darbą. Ji teigia, kad labai džiaugiasi matydama nors ir nedidelius pasikeitimus savo klientų gyvenime, kurie laikui bėgant vis labiau išryškėja, matau kaip jie keičiasi, nejaučia jokios įtampos, mielai ir atvirai bendrauja, džiaugiasi įvairiomis naujovėmis, drąsiai teikia savo pasiūlymus, noriai dalyvauja įvairiose veiklose.

Vedėja Neringa Žalėnė teigia, kad ją labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį. Ji brangina savo sukauptą profesinę patirtį ir noriai dalinasi ja su jaunesniaisiais kolegomis.

Socialinė darbuotoja Alina Šukevič teigia, kad socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste.

Šios įžvalgos atskleidžia, kad socialinis darbas yra sudėtinga, bet labai svarbi profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo, empatijos ir atsidavimo žmonėms.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Rugsėjo 27-oji - Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Rugsėjo 27 d. švenčiame Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši diena yra svarbi, nes joje dirba gausus būrys socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų ir mes visada ją paminime. Svarbu ne tik šią dieną, bet kartas nuo karto apmąstyti profesinę veiklą, ko tikisi iš mūsų bendruomenės, visuomenė, ar esame laimingi pasirinkę šią profesiją, kaip mes patys vertiname savo veiklą.

Apibendrinant, norint tapti socialiniu darbuotoju Lietuvoje, būtina įgyti atitinkamą išsilavinimą ir nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, padėdami pažeidžiamiausiems jos nariams integruotis ir spręsti socialines problemas. Jų darbas reikalauja ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir empatijos, atsidavimo ir nuolatinio tobulėjimo.

tags: #vyr #socialiniu #gali #dirbti