Psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Per daugiau kaip 30 atkovotos laisvės ir nepriklausomybės metų Lietuvoje pasiekėme daug, tačiau psichikos sveikatos priežiūros sistema vis dar susiduria su iššūkiais. Atkūrus nepriklausomybę, buvo aišku, kad iš sovietinės totalitarinės santvarkos perėmėme nužmoginančią ir neveiksmingą sistemą.

Šiandien, po 30 metų, turime sistemą, kuri gausių investicijų dėka pakeitė fasadą, bet nelabai pakito veiklos turinys. Biudžeto eilučių srautuose stipriai dominuoja vis tie patys trys elementai, kaip ir sovietmečiu: medikamentinis gydymas, psichiatrijos stacionarai ir pavadinimus pakeitę bei renovuotais pastatais užsitikrinę ramią ateitį psichoneurologiniai pensionatai.

Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, aptarti jų teikimo lygius ir ypatumus Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir konkrečių įstaigų, tokių kaip Ąžuolyno klinika ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras (VPPC), veiklos pavyzdžiais. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią informaciją, pradedant nuo bendrų psichikos sveikatos priežiūros principų ir baigiant konkrečiais pacientų teisėmis bei paslaugų prieinamumu.

Psichikos sveikatos priežiūros samprata ir lygmenys

Psichikos (psichologinės) sveikatos priežiūra apima prevencinius veiksmus, taip pat asmenų, turinčių psichologinių ar psichikos sutrikimų ar ligų, gydymą. Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūra užtikrinama trimis skirtingais lygmenimis, siekiant užtikrinti prieinamumą ir efektyvumą:

1. Pirminis lygmuo: Šeimos gydytojas atlieka svarbų vaidmenį įvertinant paciento būklę ir nustatant (preliminarią) diagnozę. Tai pirmasis kontaktas su sveikatos priežiūros sistema, kurio metu gali būti identifikuojami ankstyvieji psichikos sveikatos problemų požymiai.
2. Antrinis lygmuo: Specializuoti specialistai, tokie kaip klinikiniai ir sveikatos psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ir socialiniai darbuotojai, teikia psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Šiame lygmenyje asmenims prieinamos ambulatorinės konsultacijos ir planinės stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
3. Tretinis lygmuo: Tai labai specializuotas gydymas psichoneurologijos ligoninėse, skirtas pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, gydymui atsparia depresija, didelės savižudybės rizikos pacientams, gyvybei pavojingais valgymo sutrikimais ir kt.

Atkūrus nepriklausomybę LR psichikos sveikatos priežiūra buvo vykdoma gana fragmentiškai, neužtikrinant nei paslaugas teikiančių institucijų veiksmingumą, nei pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis, nuolat užregistruojami pacientų teisių pažeidimai. Iki šiol, nepaisant įvairiais lygiais vykdytų programų ir kitų priemonių, Lietuva yra tarp valstybių, pasižyminčių itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Šioms problemoms spręsti būtina surasti būdus, labiausiai atitinkančius susidariusią situaciją bei numatyti veiksmingiausias priemones atsiradusioms kliūtims pašalinti. Todėl šio darbo tikslas - įvertinus Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros politiką, identifikuoti pagrindines problemas ir numatyti jų eliminavimo kryptis.

Atlikus analizę, galime pateikti šiuos rezultatus: Psichikos sveikatos priežiūros politiką įgyvendinančios trijų lygių institucijos, esant ambicingai teisės aktų sistemai, užtikrina psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo - psichikos sveikatos priežiūros politikos dalyvio teisių bei vaidmens formalumą ir minimalumą psichikos sveikatos priežiūroje, dominuojant stacionarioms paslaugoms, vartototojų izoliavimui psichiatrinėse ligoninėse ir globos institucijose, esant tarpinstitucinio bendradarbiavimo, žmogiškųjų išteklių, psichologinės pagalbos operatyvumo bei specializuotos reabilitacijos stokai, bendrosios praktikos gydytojo vaidmens minimalumui, daugumos psichikos sveikatos centrų nesavarankiškumui, esant ES paramos paskirstymo netobulumams, ydingai psichiatrijos ligoninių paslaugų spektro plėtrai dienos stacionarų ir krizių centrų kontekste, neskatinant nevyriausybinių organizacijų veiklą, neteikiant optimizuojančių prognozių, vengiant inovacijų ir permainų, skatinant kokybišką sistemos funkcionalumo ignoravimą, sąlygojant paternalistinio paciento-gydytojo santykių modelio dominavimą.

Deja, dažnai realūs darbai neatitinka oficialių dokumentų teksto, pereinant nuo totalitarinės sistemos prie demokratijos.

Iki šiol tik vieną kartą, 2005-2007 metais, buvo rimtesnis sisteminių permainų bandymas. Seimas netgi 2007 metais patvirtino Psichikos sveikatos strategiją, kurioje buvo įtvirtinti visi šiuolaikiniai psichikos sveikatos strategijos principai. Deja, vėliau pritrūko politinės valios ir šio strateginio lygmens dokumento principai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinami.

Pasaulio sveikatos organizacija, nuo 2001 metų laikanti psichikos sveikatos stiprinimą naujuoju sveikatos politikos prioritetu, vis dažniau ragina valstybes ir vyriausybes investuoti į šiuolaikiniais žmogaus teisių ir mokslo žinių principais grįstas paslaugas, siūlydama prisijungti prie „QualityRights“ iniciatyvos ir ją įgyvendinti. Laikas šiuos svarbius principus, pasikartojančius svarbiuose tarptautinių organizacijų dokumentuose, pradėti ryžtingai ir nuosekliai įgyvendinti Lietuvoje. Tokiam proveržiui turime visas galimybes. Šių galimybių padaugėjo po 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, vienijanti 2014 metais susibūrusiomis proveržio siekiančias organizacijas ir ekspertus, yra pasirengusi talkinti valdžios institucijoms ir dalintis ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir gerosiomis praktikomis iš kitų valstybių.

Paguldymas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą

Asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu jis turi psichikos sutrikimą, dėl kurio tai būtina. Paguldymas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas informuotu asmens sutikimu. Tačiau tam tikrose situacijose asmuo gali būti ne savo noru paguldomas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą.

Pacientų teisės ir informavimas

Teisė gauti psichikos sveikatos priežiūrą yra jūsų teisės į sveikatą aspektas. Ši teisė taip pat yra susijusi su jūsų teise į gyvybę, teise į privatų gyvenimą ir netinkamo elgesio draudimu. Pacientai turi teisę į:

• Garbę ir orumą nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį.
• Mokslu pagrįstas nuskausminamąsias priemones, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
• Pasirinkimą sveikatos priežiūros specialistą ir įstaigą.
• Kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę.
• Gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti.
• Gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

Informacija pacientui neteikiama prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą pažymima gydymo stacionare ligos istorijoje.

Konkrečių įstaigų veiklos pavyzdžiai

Ąžuolyno klinikos veiklos pavyzdys

UAB “Socialiniai ir sveikatos projektai” valdoma Ąžuolyno klinika teikia stacionarines ir ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Klinika įsikūrusi Ąžuolyno g. Pacientai stacionariniam gydymui, sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai (psichiatro, priklausomybių psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo) registruojami darbo dienomis.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Paslaugų teikimo tvarka Ąžuolyno klinikoje

• Registracija: Dėl ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų registruojama Ąžuolyno klinikos registratūroje pacientams kreipiantis telefonu arba atvykus į įstaigą.
• Stacionarinis gydymas: Stacionariniam gydymui priimami pacientai, turintys psichikos sveikatos centrų ar pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichiatrų arba bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų siuntimus. Be siuntimo hospitalizuojami pacientai, esant būtinosios medicinos pagalbos indikacijoms.
• Pacientų lankymas: Tik pats į Ąžuolyno kliniką hospitalizuotas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, išskyrus įstatymuose ir šiose Taisyklėse nustatytais atvejais, turi teisę spręsti, kas jį gali lankyti ligoninėje (skyriuje).
• Paciento daiktai: Pacientui Ąžuolyno klinikoje neleidžiama su savimi turėti daiktų, kuriais galima padaryti žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, kuriuos naudojant galima daryti teisės pažeidimus, pakenkti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos būklei arba jo turtiniams ir kitiems teisėtiems interesams.
• Išrašymas: Pacientui apie jo išrašymą į namus ar perkeliant į kitą gydymo įstaigą, turi būti pranešta prieš 24 val.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (VPPC) veikla

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras (VPPC) užsiima veikla, nurodyta jos įstatuose. VPPC veiklos principai:

• Laiku atvykti į paskirtus vizitus.
• Informuoti gydytoją apie visas svarbias aplinkybes, susijusias su savo sveikata.
• Vykdyti gydytojo nurodymus.
• Gerbti kitus pacientus ir personalą.

Nuotolinės konsultacijos (NK) VPPC

VPPC teikia nuotolines konsultacijas įvairiomis ryšio priemonėmis. Paciento kreipimasis dėl NK paslaugos registruojamas telefonu arba el. būdu. NK suteikiama su pacientu suderintu laiku ir gavus paciento sutikimą gauti nuotolinės konsultacijos paslaugą.

Skundų nagrinėjimo tvarka

Pacientas arba jo atstovas turi teisę pateikti skundą dėl pažeistų teisių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Skundas turi būti pasirašytas, nurodytas vardas, pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti.

tags: #psichikos #sveikatos #prieziuros #sistema