Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. pasaulio gyventojų turi psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. praktiškai kas ketvirtoje šeimoje yra tokių žmonių. Nerimą kelia ne tik sergamumo mastai. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali tapti lėtine, nuvesti į savižudybę. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti.
Kaip situaciją keisti? Kaip mažinti sergamumą?
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9. Problemos aktualumą rodo tai, kad sergančiųjų skaičius didėja. Pagal psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informaciją, sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. buvo 2 710,9 atvejų, o 2010 m. jau didesnis.
Psichikos Ligos: Faktai ir Skaičiai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis. Psichikos sutrikimai yra viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje.2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad „1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų“. Kaip paaiškina PSO, psichikos sutrikimai yra „viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje“. Dabartiniais duomenimis, net maždaug 20 % pasaulio vaikų ir paauglių susiduria su psichikos ligomis. Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimus taip pat patiria gan didelis kiekis žmonių, pvz., 2017 metais iš 1000 gyventojų daugiau nei 35 gyventojams buvo nustatyti kokie nors sutrikimai.
Vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija, kuri 2017 m. paveikė daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje, o dabar tokių yra jau apie 280 milijonų. Tuo tarpu savižudybė yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl miršta asmenys tarp 15-29 metų amžiaus. Naujame tyrime daroma išvada, kad pandemijos metu suaugusiųjų, sergančių depresija, skaičius išaugo netgi trigubai.
Taip pat skaitykite: Efektyvi socialinė reklama
Kitas įprastas psichikos sutrikimas - generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS), kuris veikia maždaug 6,8 milijono suaugusiųjų JAV, tai yra daugiau nei 3 žmones iš 100. ES šalyse šis sutrikimas irgi pasitaiko ypač dažnai ir yra antroje vietoje, nusileisdamas tik depresijai.
Priežastys ir Požymiai
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, onkologinių. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan. Tokios gyvenimiškos situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką.Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Neturėtų likti nepastebėta, kad žmogų kankina kaltės, beviltiškumo jausmas, kad jam sunku susikaupti.
Nemiga - būsimos depresijos pranašas. Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, ir nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos. Miego sutrikimų išnykimas laikomas sėkmingu depresijos gydymo požymiu.
Nevaisingumas dėl depresijos, ar depresija dėl nevaisingumo? Tyrimai nustatė, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti ir diagnozė, ir ligos gydymas. Yra nustatyta, kad moterys, kurioms nevaisingumas diagnozuotas du ir daugiau metų, serga depresija, kurios lygis yra toks pat, kaip moterų, sergančių onkologinėmis ligomis ar AIDS. Depresijos ir nerimo simptomai stebimi 3 proc. vaisingų ir 28 proc. nevaisingų moterų, t.y. kone dešimt kartų dažniau. Beje, depresija vargina ne tik nevaisingas moteris, bet ir nevaisingus vyrus.
Šviesos trūkumas sukelia depresiją. Nustatyta, kad apie 10-20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Tad be kitų aplinkos veiksnių, depresiją gali paskatinti ir nepakankamas šviesos kiekis, dėl kurio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas, gyvybingumas.
Taip pat skaitykite: Statistiniai duomenys apie vyresnių žmonių socialinių tinklų naudojimą
Kas atsiranda pirmiau - skausmas ar depresija? Vienareikšmiškai teigti, kuris iš sindromų - skausminis ar depresinis - yra vienas kito priežastis ar pasekmė, sunku. Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tarp lėtinį skausmą kenčiančių pacientų 22-78 proc. serga depresija, ir 40 proc. iš jų nustatyta, kad pirmiau atsirado skausmas, tik vėliau -depresija, o 10 proc. pirma pasireiškė depresija, po to skausmas.
Kokie yra psichikos sveikatos sutrikimų požymiai?
- Emocijų simptomai: Staigūs nuotaikos svyravimai, verksmingumas, irzlumas, baimė, nerimas, įtampa, neadekvatus elgesys ir kt.
- Mąstymo simptomai: Sutrikusi orientacija aplinkoje, laike, sunkumas susikaupti, dėmesio koncentracijos stoka, atminties problemos, nerišlus mąstymas, kliedesiai, haliucinacijos ir kt.
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, apetito stoka, energijos stoka, vidurių užkietėjimas, galvos skausmai, nugaros skausmai, seksualinės funkcijos sutrikimai ir kt.
- Elgesio simptomai: Agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir kt.
7 įspėjamieji ženklai, kad jums reikia psichinės sveikatos patikrinimo
Dažniausi Mitai Apie Psichikos Ligas
Vis dar gausu daug pasenusių prielaidų ir senamadiško mąstymo, nepaisant kaip stipriai yra pažengusi medicina ir gebėjimas padėti psichikos problemų turintiems asmenims. Ne taip seniai žmonės apskritai vengė asmenų, sergančių psichinėmis ligomis. Ir nors dabar padėtis jau kiek geresnė, tačiau vis tiek verta labiau įsigilinti į šią problemą ir paneigti visus dažniausius mitus. Tai ypač svarbu dabar, kai dėl itin sudėtingos situacijos pasaulyje, kurią sukėlė COVID-19 pandemija ir priemonės kovojant prieš ją, dar labiau pagilėjo psichinės bėdos ir padaugėjo žmonių, kurie susiduria su tokiomis problemomis.
1 mitas: Psichikos ligos yra užkrečiamos
Sunku patikėti, tačiau daugelis žmonių vis dar tiki, jog psichologiniai sutrikimai patenka į užkrečiamų ligų sąrašus. Tarytum ilgą laiką būnant su depresija kamuojamu ligoniu, susirgti galima ir pačiam. Mokslininkai įsitikinę - nors emocijos, ypač neigiamos, yra užkrečiamos, tačiau psichinės ligos - ne. Šis mitas ypač žalingas, nes padidina psichikos ligų kamuojamų žmonių socialinę izoliaciją.2 mitas: Psichiniai sutrikimai iššaukia agresijos priepuolius
Vyrauja nuomonė, jog psichikos ligos gali paskatinti agresiją bei iššaukti norą smurtauti. Tačiau šis mitas gerokai prasilenkia su realybe: 2014 metais atliktas tyrimas parodė, jog psichikos ligoniai kur kas dažniau tampa ne smurtautojais, o smurto aukomis. Iš tiesų, net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai. Smurtas pritraukia dėmesį žiniasklaidoje, tačiau psichikos ligomis sergantys žmonės daug dažniau tampa smurto aukomis, o ne smurtautojais.3 mitas: Psichikos ligos - retenybė
Netiesa. Maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus.4 mitas: Psichikos ligos priklauso nuo žmogaus požiūrio
Visuomenė vis dar tiki, jog psichikos sutrikimai tėra žmogaus negebėjimas susidoroti su jį užklupusiomis bėdomis. Neva nuolatinę įtampą jaučiančiam žmogui tereikia prisiversti atsipalaiduoti, o sergančiam depresija - nustoti sielotis. Tačiau net ir psichologinės ligos turi fizinių simptomų. Depresiją kenčiantis asmuo gali pastebėti padažnėjusį galvos skausmą, virškinimo problemas ir net nenorą valgyti. Nerimą ir įtampą jaučiantys žmonės - susilpnėjusią imuninę sistemą, širdies darbo sutrikimus. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Iš tikrųjų teiginys, jog psichikos problemos yra silpnų žmonių bėda, yra taip toli nuo tiesos, kaip tik begalima nueiti. Suvokimas, jog tau reikalinga pagalba, anaiptol nereiškia, jog esi silpnas žmogus.5 mitas: Nuo psichologinių ligų neįmanoma išsigyti
„Depresija yra išgydoma liga“, - sako Niujorko psichinių sutrikimų centro vadovas Lloydas Sedereris. „Kaip ir gydant bet kokią kitą ligą yra pasitelkiami moksliškai patvirtinti metodai: skirtingos terapijos ir medicininiai preparatai. Jie padeda efektyviai kovoti su psichikos sutrikimais, tačiau tam reikia laiko ir kantrybės.“ Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga. Kai kurie žmonės gali patirti epizodų, tarp kurių jie grįžta prie „normalios“ savo versijos. Kiti gali rasti gydymo būdų - vaistų ar kalbėjimo terapijos -, kurie atstato jų gyvenimo pusiausvyrą. Kai kurie žmonės gali nesijausti taip, lyg būtų pilnai pasveikę po psichinės ligos, o kai kuriems simptomai gali pablogėti. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad „atsigavimas“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Kai kurie atsigavimą gali vertinti kaip sugrįžimą prie to, kaip jautėsi prieš prasidedant simptomams.6 mitas: Psichologinės ligos - traumatiškos vaikystės padarinys
Gyvenime patirti sunkumai ir tragedijos tikrai gali prisidėti prie depresijos išsivystymo, tačiau tai nebūtinai yra pagrindinė priežastis. Psichinius sutrikimus kenčia ir nuostabią vaikystę patyrę žmonės. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, psichinės sveikatos problemų sukelia ne tik blogi genai ar biologinis cheminis disbalansas.7 mitas: Psichikos ligoniui padėti neįmanoma
Artimųjų ir draugų parama bei meilė yra svarbūs veiksniai gydant psichologinius sutrikimus. Vis dar sklando mitas, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir jiems suteikiama per didelė laisvė. Žmonės bijo agresyviai ar neadekvačiai besielgiančių žmonių, vengia ir nemoka jiems padėti. Tačiau klaidinga galvoti, kad sunkų nusikaltimą įvykdęs žmogus, būtinai bus psichikos ligonis. Nors ir jų nestinga, net ir vasarą. Psichologai atsikvėpti neturi laiko - jų pagalbos ieško vis daugiau žmonių. Ir ne tik tie, kurie nuolat gyvena šalia ir dėl sunkių gyvenimo sąlygų, nedarbo, nepriteklių susirgo depresija ar ėmė vargus skandinti taurelėje ir susirgo alkoholizmu, bet ir grįžusieji atostogų iš darbų svetur. Artimųjų ir visuomenės palaikymas yra labai svarbus psichikos sveikatos sunkumus patiriančiam asmeniui. „Svarbiausia - empatiškai išklausyti, parodyti supratimą, palaikyti, esant poreikiui, pasiūlyti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, padėti susiorientuoti pagalbos sistemoje arba skatinti sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. Net nedidelė pagalba gali labai padėti atsigavimo procese ir suteikti žmogui saugumo jausmą“, - pataria specialistai.8 mitas: Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti
Senas, bet niekaip iš visuomenės lūpų nedingstantis mitas yra tas, kad žmonės, turintys psichikos problemų, negali išsilaikyti darbe ar būti naudingi kolektyvo nariai. Tai yra visiškai klaidinga. Tiesa, kad žmogus, sergantis ypač sunkia psichine liga, gali nesugebėti reguliariai dirbti. Tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų. 2014 metais paskelbtame JAV tyrime buvo tiriama užimtumo būklė pagal psichikos ligos sunkumą.9 mitas: Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų
Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais. Abu šie dalykai gali padėti psichikos ligomis sergantiems žmonėms skirtingais būdais, tačiau apmokytas terapeutas gali spręsti problemas konstruktyviai ir taip, kaip net geriausi draugai jam neprilygs. Be to, ne visi gali pilnai atsiverti prieš sau artimiausius žmones. Terapija yra konfidenciali, objektyvi ir visiškai orientuota į asmenį, o tokių pokalbių paprastai neįmanoma turėti su draugais.10 mitas: Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę
Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą. Tačiau, kai Eugenas Bleuleris 1908 m. Remiantis PSO, šizofrenijai „būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų, kalbos, savęs jausmo ir elgesio iškraipymai“. Šie iškraipymai gali apimti haliucinacijas ir kliedesius. Be to, svarbu paminėti, kad šizofrenija sergantys žmonės sulaukia ir kitų klaidingų, visuomenėje itin dažnų teiginių. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad neįmanoma gydyti šizofrenijos arba ja sergantys asmenys yra nekontroliuojami ir nuolatos pavojingi. Tačiau T. Šią ligą reikia nuolat gydyti. Dažniausia gydymas apima kompleksą vaistų ir bendravimo. Naujų vaistų dėka sergantys žmonės dabar gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime dažniau ir kokybiškiau. Šie vaistai sutvarko cheminių medžiagų disbalansą smegenyse. Vaistai sergančiam šizofrenija taip pat svarbūs kaip ir insulinas diabetikui. Jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. Dauguma sergančių yra nepavojingi. Kai kurie gali pasidaryti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio.11 mitas: Valgymo sutrikimai kankina tik moteris
Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga. Tačiau su tuo gali susidurti bet kas. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame buvo tiriama valgymo sutrikimų demografija per 10 metų, parodė, kad statistika keičiasi. Labiausiai valgymo sutrikimų paplitimas padidėjo tarp vyrų, asmenų iš mažesnes pajamas uždirbančių šeimų ir 45 metų ar vyresnių žmonių. Su valgymo sutrikimais susiduria ne tik jaunos moterys ir paauglės, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.12 mitas: Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas
Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi. Pasitaikė tokių atvejų, kurie nuskambėjo ir per žiniasklaidą. Pavyzdžiui, 2006 metais mirė vos 21 metų Brazilijos modelis Ana Carolina Reston. Ji nuolat ribojo suvalgomą maistą iki tokio lygio, kad svėrė vos 40 kilogramų, nors jos ūgis buvo 172 cm.Stigmos Mažinimas ir Visuomenės Švietimas
Klaidingus įsitikinimus ir stigmą mažinti galima skatinant viešąsias diskusijas apie psichikos sveikatą ir įgyvendinant edukacines iniciatyvas. Svarbu organizuoti mokymus, kurie padėtų atskleisti psichikos sutrikimų realybę ir paneigti mitus. Taip pat reikėtų palaikyti, remti ir duoti erdvę psichikos sveikatos ambasadoriams ir asmenims, kurie drąsiai kalba apie savo patirtis.Artimųjų ir visuomenės palaikymas yra labai svarbus psichikos sveikatos sunkumus patiriančiam asmeniui. „Svarbiausia - empatiškai išklausyti, parodyti supratimą, palaikyti, esant poreikiui, pasiūlyti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, padėti susiorientuoti pagalbos sistemoje arba skatinti sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. Net nedidelė pagalba gali labai padėti atsigavimo procese ir suteikti žmogui saugumo jausmą“, - pataria specialistai.
Kaip gali padėti artimieji?
Šeima ir draugai turi skatinti, kad sergantis žmogus būtų gydomas kuo anksčiau. Tai padeda ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Šeimos parama yra pati svarbiausia. Šeima turi parodyti supratimą ir būti visada pasirengusi padėti. Tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų Kai žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, išgyvena vidinę krizę - nepalikime jo vieno. Parodykime nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz. „Aš matau, kad tau sunku ir man tai tikrai rūpi”. Paskatinkime jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok, kas tave slegia”. Kuo atidžiau jį išklausykime, nepertraukime ir nekritikuokime. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis išgyvena, apie slegiančius jausmus. Kad būtų lengviau suprasti kitą, galite prisiminti, kaip jautėtės, kai jums patiems buvo sunku (kas tada padėjo, ko norėjosi iš kitų žmonių?). Jeigu reikia, padėkite rasti reikiamus specialistus.
Kaip gali padėti bendruomenė?
Pirmiausia, su sergančiaisiais psichikos ligomis reiktų elgtis kaip su visais žmonėmis, rodyti paramą ir supratimą. Nekaltinti žmogaus dėl jo ligos ar sutrikimo. Be to, didelį nerimą kelia stiprėjanti visuomenės nuostata, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir kad jiems suteikiama per didelė laisvė. Taigi jei pilietis elgiasi taip, kad jo poelgiai trikdo visuomenės rimtį ir yra pavojingi aplinkiniams, reikia kreiptis į policiją. Bet jei pilietis elgiasi keistai, tačiau visai nepavojingai, mums tai kelia nemalonių jausmų, tai pageidavimas izoliuoti tokį pilietį jau gali būti mūsų, „normaliųjų“, problema. Taip pat svarbu inicijuoti savitarpio pagalbos grupių steigimąsi bendruomenėje, palaikyti psichikos ligomis sergančių asmenų šeimos narius bei paskatinti juos burtis į bendrijas, padėti kurti ligoniams klubus, užimtumo centrus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
Yra žinoma, kad daugelis genialių ir išmintingų žmonių sirgo psichikos liga, tačiau, nepaisant to, jie tapo garsūs ir sukūrė daug žinomų darbų. Štai keletas žinomų žmonių: tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincentas van Gogas, Vinstonas Čerčilis, Levas Tolstojus.
| Mitas | Faktas |
|---|---|
| Psichikos ligos yra užkrečiamos | Emocijos gali būti užkrečiamos, bet ne pačios ligos |
| Psichikos ligoniai yra linkę į agresiją | Dažniau psichikos ligoniai tampa smurto aukomis |
| Psichikos ligų neįmanoma išgydyti | Daugeliui žmonių tinkamas gydymas padeda pasveikti |