Visi žinome apie technologines inovacijas versle. Ekonomine prasme jos atliepia pasiūlą. Privalome taip pat kartu panagrinėti ir socialines inovacijas, kas labiau atliepia paklausą (gyventojų ir darbuotojų gerovę, gyventojų skaičių ir migraciją, taupymą ir vartotojų platformas, socialinius santykius ir naujus šių santykių solidaraus dalinimosi modelius ir kt.). Tecnologinė pažanga, galima sakyti, negalima be socialinės pažangos ir atvirkščiai.
Socialinės inovacijos - sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė.
„Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr.
Socialinės inovacijos: kas tai?
Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.
Pasak profesorės, socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva. Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus. Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
„Jos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių. Dar daugiau - socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės. Taigi, žinių, kaip kurti ir vystyti socialines inovacijas reikia tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek socialiniams antrepreneriams, tiek ir valstybės tarnautojams. Ypač reikia tokių specialistų Europos Sąjungos projektuose. O specialistų, kurie išmano socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą Lietuvoje tikrai nėra daug. Todėl nuo šių metų KTU siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, kuri skirta suprasti, kokia yra socialinių inovacijų vertė ir kaip socialinės inovacijos kuriamos ir vystomos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse“, - sako profesorė dr.
Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose.
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys.
Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA), pastaruoju metu Europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje.
„Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse. Projekto įgyvendinimo metu, keliant sau ambicingą tikslą pagerinti konkrečios srities ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą, jų veikimą kartu, pastebėta, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda tai padaryti, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą. Būtent galimybė jiems susitikti ir bendrauti ne įprastinėse jų darbinėse aplinkose, o kitoje aplinkoje, kuriant tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimo grandines neformaliai buvo sėkmės faktorius naujų iniciatyvų ir bendradarbiavimo atsiradimui”, - teigia I.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą“, - pastebi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos programą ESFA administruojančio skyriaus l.e.p.
„Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui. Tikime, kad šio projekto rėmuose užgimusios diskusijos bei idėjos bus gvildenamos ir ateityje. Įvykusių dirbtuvių diskusijos gali būti vertingos tiek kuriant naujas migrantų integracijos programas, tiek padedant geriau suprasti migrantų integracijos procesus bei iššūkius”, - pastebi A.
Programos „Europos horizontas“ finansuojamu projektu „Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions“ (CHESS) siekiama išnaudoti visą socialinių inovacijų (SI) potencialą, prisidedant prie jų praktinio taikymo gerinimo ir padedant socialiniams inovatoriams geriau sąveikauti platesnėse inovacijų ekosistemose. Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas: skirtumai
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sinonimai. Tačiau, pasak „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorės, „ChangeMakers‘ON“ įkūrėjos bei Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų instituto vadovės Simonos Šimulytės, tai labai skirtingi terminai, kurių painiojimas inovacijų ekosistemai daro didelę žalą.
Į šį klausimą atsakinėju jau 10 metų, tačiau sąvokos vis dar dažnai painiojamos. Esminis skirtumas - socialinis verslas yra verslo modelis. Socialinės inovacijos - pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Socialinės inovacijos yra bet koks sisteminis pokytis, kuriantis poveikį žmogui, visuomenei ar gamtai. Pavyzdžiui, jei švietimo sistema būtų pakeista 180 laipsnių, tai būtų didelė socialinė inovacija. Dar vienas pavyzdys - iš sėlenų gaminami suyrantys indai, iš rinkos stumiantys plastikinius indus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tuo tarpu socialinis verslas grąžina grąžą visuomenei ar gamtai - produktas gali būti net nesusijęs su socialiniais dalykais. Tarkime, aš gaminu batus, o klientui nupirkus vieną porą, kitą padovanoju socialiai remtinoms šeimoms. Ar gaminu ką nors iš atliekų, o dalį pajamų skiriu vandenynų valymui.
Nebūtinai, tačiau aš esu linkusi manyti, kad tai yra labai svarbus komponentas, sistemingai siekiant socialinio pokyčio. Technologijas, jų naują panaudojimo metodą, patobulinimą ar apjungimą galima patentuoti, tai suteikia tam tikrų garantijų. O nepatentuotas idėjas nukopijuoti labai lengva. Dirbdama startuolių ekosistemoje tas pačias idėjas ir siūlymus girdžiu nuolat, nebeaišku, kas pirmesnis. Reikėtų labai aiškaus sisteminio pokyčio sisteminiam pokyčiui.
Didžioji dalis tų sistemų, kurias reikėtų laužyti ir keisti, veikia valstybiniu lygmeniu, todėl čia atsiranda didysis iššūkis inovatoriams, kaip veikiant sistemoje keisti sistemą. Lengviausia tai būtų daryti, jei startuoliai būtų valdžioje. Dabar, veikiant sistemoje, sistemą keisti labai sunku. Visgi, kuo daugiau mažų sisteminių pokyčių vyksta, tuo atsiranda daugiau spaudimo iš visuomenės ir pamažu viskas keičiasi į gera. O kalbant apie konkrečias sritis, kurios šiandien aktualiausios, be abejonės, švietimas bei sveikata.
Socialinių inovacijų plėtra Lietuvoje
Kaip apibūdintumėte socialinių inovacijų plėtrą Lietuvoje? Lietuvoje labai nuvalkiotas socialinių inovacijų terminas. Daug kas skelbia, kad kuria socialines inovacijas, bet iki galo nesupranta, kas tai yra ir nekuria sisteminio pokyčio. Visgi, turime ir nuostabių socialinių inovacijų pavyzdžių. Pavyzdžiui, startuolis „Edukraftas“, perkeliantis ugdymo turinį į žaidimo „Minecraft“ žemėlapius, kad mokiniai su mokytojais mokytųsi įdomiai - žaisdami, o ne pildydami pratybų sąsiuvinius. Pavyzdys sveikatos srityje - startuolis „Mainletic“, kurio idėja gimė pandemijos pradžioje. Tai jau pilnai veikiantis įrankis, skirtas padėti darbdaviui pasirūpinti darbuotojų psichologine sveikata. Ekologijos srities inovacija Lietuvoje, bet ne pasaulyje - „CupCup“ daugkartinio naudojimo puodelių depozito sistema verslams ir renginiams.
Bendrąja prasme, pats didžiausias iššūkis įvairias inovacijas kuriantiems startuoliams šiandien yra stipri komanda ir bendras užsispyrimas išvystyti sprendimą iki galo. Labai dažnai nutinka, jog akys dega nevienodai, komanda subyra. Kita problema, kad komanda formuojama ne pagal kompetencijas, pasigendu bendros komandų ambicijos.
Kalbant būtent apie socialines inovacijas, užsispyrimo prireikia dar daugiau, juk dažnu atveju tai yra ėjimas prieš srovę. Ir kaip visa apimantį ir kertinį iššūkį įvardinčiau, negebėjimą prisiimti atsakomybės. Nėra žodžio „turėtų“. Viskas, kas yra daroma su jausmu „turėtų“, „nes apsimoka“, „nes patogu“, yra baigtinis procesas ir neveda į jokį sisteminį pokytį. Ambicija ir noras pasiūlyti kitokį sprendimą - veda pirmyn.
Tad neturime laukti, kol bus palankūs įstatymai, kol ateis investuotojas, kol galėsime sau leisti išeiti iš darbo ir pan. Visa tai yra tik pasiteisinimų ieškojimas. Aš linkusi nepermetinėti atsakomybių kitiems. Kai iš tiesų nori pakeisti situaciją ir rinkai pasiūlyti sprendimą, prisiimi asmeninę atsakomybę ir ambicingai judi pirmyn.
„TechHub“ projektas yra susikūręs kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platforma. Nesvarbu, ar ateini konsultuotis, ar patenki į pre-akceleratorių, gali būti tikras, kad gausi pagalbą iš visų sričių ekspertų. Rasi ir kas išmano socialines inovacijas, ir rinkodarą, ir pardavimus, ir technologinius produkto kūrimo aspektus. Jei esi mokslininkas, seniai sukūręs inovaciją, tačiau ją apleidęs, padėsime atrasti galimybes ją įvesti į rinką.
Primename, kad norinčius savo idėją paversti inovacija Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti jau ketvirtajame „TechHub“ pre-akceleratoriaus cikle - tris mėnesius trunkančiuose intensyviuose mokymuose startuoliams ar ketinantiems juos įkurti. Mokymų metu su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba startuoliai turės galimybę vystyti savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais, galės pasipildyti komandos nariais.
TechHub - tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis.
Socialinės inovacijos: bendruomenės mokyklų pavyzdys
Straipsnis parengtas remiantis lyginamuoju tarptautiniu bendruomenės mokyklų tyrimu, kurį finansavo programa Nordplus Adult 2021 įgyvendinant projektą „PASSWORD: Folk High School -The Future of Education” Nr. NPAD-2021/10138.
Inovacijos pastarąjį dešimtmetį yra plačiai aptariama tema, ypač daug kalbama apie technologines inovacijas, skaitmenizavimą, daiktų internetą, virtualią realybę ir kitus mūsų kasdienybę keičiančius aspektus. Visgi visuomenės gyvenime technologijos būtų bejėgės, jeigu jų nenaudotų žmonės. Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis. Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą. Profesionalus ir sėkmingas inovatyvių sprendimų įgyvendinimas užtikrina progresyvų augimą, galimybes, tobulėjimą bei tvarią plėtrą.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog socialinės inovacijos yra ganėtinai naujas dalykas, tačiau šią sąvoką galima kildinti iš dar penkioliktame amžiuje datuojamų religinių raštų: juose naudojamas inovacijų terminas atitiko palengvinančius išradimus. Iki pat devyniolikto amžiaus pabaigos socialinės inovacijos buvo siejamos su radikaliais pasikeitimais bei egzistuojančios tvarkos tobulinimu. Skirtingą požiūrį į socialinių inovacijų terminą galima sieti su poliarizacija tarp religinių ir nereliginių, revoliucinių ar laipsniškai į pokyčius orientuotų judėjimų.
Aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis pasižymėjo stipria urbanizacija, vietos bendruomenių plėtra, vėliau naujosios valdysenos (angl. new management) banga, paremta bendradarbiavimo tinklų bei pilietinių organizacijų svarbos augimu. Tad, dažnai socialinės inovacijos siejamos su naujais vadybos modeliai ir praktikomis, naujais socialiniai judėjimais, bendruomenių aktyvumu ir pan.
Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas). Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius.
Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra1. Visgi, tai nereiškia, jog kitos pramonės bei mokslo sritys - logistika, finansų valdymas, politika, gamyba ir pan. - yra visiškai atribojamos nuo socialinių inovacijų bei jų teikiamos naudos.
Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos (verčiant pažodžiui Folks school būtų liaudies mokykla, tačiau tikrą jų paskirtį labiau atspindi bendruomenės mokyklų terminas) yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid. Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei (Borsch, Skovdal and Jervelund, 2019; Lövgren, 2019).
Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose. Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis (Lövgren, 2019). Besimokantieji ne tik kartu leidžia laisvą laiką ir savaitgalius, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose, susijusiose su bendrosios tvarkos mokykloje ir jos teritorijoje palaikymu. Taigi Bendruomenės mokyklos sukuria mažas bendruomenes, grindžiamas abipusiškumo ir bendrų įsipareigojimų principais (Borsch, Skovdal ir Jervelund, 2019).
Taigi šiame ugdymo modelyje vien akademinį mokymąsi keičia mokymasis visą gyvenimą, mokymasis iš gyvenimiškos patirties (Borgen ir Borgen, 20162). Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būt laikomas socialines inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir t bendruomenės resursus, pvz. Bendruomenės mokyklose daug dėmesio skiriama įvairovei (angl. diversity) ir socialinei įtraukčiai.
Pavyzdžiui, Švedijoje liaudies mokyklos jau ilgą laiką siūlo socialinę įtrauktį skatinančių kursus, pritaikytus individualių mokymosi poreikių turinčioms visuomenės grupėms (Hedegaard ir Hugo, 2020). Tokioms grupėms įprastai priskiriami negalią turintys asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, ir visi, kuriems nesiseka mokytis ar siekti karjeros, pavyzdžiui, nedirbantis ir nesimokantis jaunimas (NEET) ar suaugę asmenys. Pavyzdžiui, specializuotus raštingumo kursus bendruomenės mokyklose lankę afazijos (kalbos) sutrikimų turintys suaugusieji teigė, kad šie kursai pasižymėjo emancipuojančiu poveikiu, nes suteikė galimybę atskleisti savo kompetencijas (Taubner, 2019).
Siekiant įvertinti bendruomenės mokyklų ugdymo modelio diegimo galimybes Lietuvoje buvo atliktas kokybinis tarptautinis lyginamasis tyrimas. Tyrimas buvo finansuotas programos Nordplus Adult 2021 lėšomis. Tyrime buvo analizuotos Švedijos Vaddo ir Islandijos Lýðskólinn á Flateyri bendruomenės mokyklos bei Lietuvos „Sodžiaus meistrų“ amatų mokykla. . Tyrime dalyvavo bendruomenės mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai ir kiti ekspertai. Tyrimas atskleidė, kad mokyklų modeliai yra gana skirtingi. Švedijos “Vaddo” atveju siūlomos ir formalaus ir neformalaus ugdymo programos, visais atvejais mokymasis yra finansuojamas valstybės lėšomis. Islandijos atveju mokykla siūlo tik neformalaus ugdymo programas, kurios orientuotos į tvarios asmenybės ugdymą (pvz. siūloma programa „Vandenynas, kalnai ir tu“). Mokslai yra mokamas.
Remiantis lyginamuoju tyrimu, kitame etape buvo atlikti Lietuvos ekspertų interviu, kurių tikslas buvo įvertinti šio modelio diegimo galimybes. Ekspertai (iš jaunimo reikalų, švietimo bei socialinių paslaugų sričių) pastebi, kad mūsų šalyje nėra vieningos tęstinės jaunimo karjeros orientavimo ir pasirengimo darbo rinkai sistemos bei pagalbos sistemos iš formaliojo švietimo sistemos iškritusiam jaunimui sugrįžti į mokyklą arba integruotis į darbo rinką.
Ekspertai pabrėžė, kad bendruomenės mokyklų ugdymo modelis turėtų potencialo spręsti socialines problemas, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti individualių ugdymo poreikių turinčių asmenų įtraukųjį ugdymą, akcentuojama modelio orientacija į socialinių įgūdžių ugdymą, dėmesys savęs pažinimui, darbo rinkoje svarbių įgūdžių lavinimui. Be to, šis modelis turi ir bendruomenių įgalinimo, suaktyvinimo potencialo, kuris Lietuvai ypač svarbus.
Pirmasis bandymas Lietuvoje įsteigti į bendruomenės mokyklą jau prasideda Antalieptės bendruomenėje, Zarasų rajone. Šio projekto ėmėsi Nacionalinis socialinės integracijos institutas, tad belieka laukti pirmųjų įspūdžių ir rezultatų.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai žymiai prisidėjo prie socialinių inovacijų tyrimų Lietuvoje plėtros, kai 2014 m. įsitraukė į ES 7-osios Bendrosios Programos mokslinį projektą „SI-DRIVE“ (Social Innovation - Driving Force of Social Change), kuriuo siekiama gilinti žinias apie socialines inovacijas.
Apie tai, kas yra socialinės inovacijos, jų naudą ir mokslinius tyrimus pasakoja sociologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytojas doc. dr.
- Mokslinėje literatūroje egzistuoja labai daug apibrėžimų. Tai yra naujos veiklos, požiūriai ir veikimo būdai, kurie prisideda prie socialinės kaitos ir siekia ne tik pelno, bet ir socialinės gerovės, teisingumo, įtraukties bei prisideda prie aplinkosaugos problemų sprendimų. Socialinės inovacijos kyla iš socialinių poreikių, kurių verslas dažniausiai negali patenkinti. Svarbi ir valstybės parama tokių idėjų įgyvendinimui. Vėliau, kai pavyksta idėją išplėtoti, suburti bendraminčių grupę ir perteikti ją kitiems žmonėms, galima vystyti socialinę inovaciją ir kaip verslą, t. y. Dažnas socialinių inovacijų bruožas - dalinimasis. Kartais terminai „dalinimosi ekonomika“ (angl.
Tradiciniam verslo modeliui socialinės inovacijos ne visuomet palankios. Tokia socialinė inovacija kaip „Airbnb“, leidžianti nuomoti ar nuomotis kambarį panašiu principu kaip viešbutyje, sudaro konkurenciją įprastiems viešbučiams. Pavyzdžiui, prieš „Uber“ kai kuriose šalyse vyko daugybė streikų. Ši inovacija keičia verslo organizavimo tvarką, griauna tradicinį taksi paslaugos suvokimą ir ekonomiką - šalia rinkos ekonomikos atsiranda dar viena - dalinimosi ekonomika, t. y. žmonės dalijasi savo turimais daiktais, pavyzdžiui, automobiliu ar gyvenamuoju plotu, ir iš to uždirba pinigus.
- Kuo socialinės inovacijos naudingos šaliai? - Socialinės inovacijos valstybei svarbios tuo, kad patenkina tam tikrų grupių ar asmenų socialinius poreikius. Automobiliai pritaikyti žmonėms, judantiems su vežimėliu, kad jie galėtų patogiai įsėsti į automobilį, nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą. Lietuvoje, manyčiau, socialinės inovacijos kol kas yra pradinėje, vadinamoje, užuominų stadijoje. Projektu taip pat siekiama sukurti teoriją, aiškinančią socialinių inovacijų veikimą. Mokslininkai intensyviai ieško atsakymų į šiuos klausimus.
- Socialinės inovacijos kaip tyrimų sritis. - Perspektyvos yra labai plačios. Metodologinis laukas, kaip tyrinėti socialines inovacijas, dar tik formuojasi.
- Kaip būtų galima paskatinti socialinių inovacijų atsiradimą? - Socialinių inovacijų atsiradimas pirmiausia sietinas su kūrybiškumu. Naujos idėjos gimsta jungiant ir perkuriant senas idėjas.
Pagrindiniai socialinių inovacijų bruožai
- Naujumas (kitoniškumas)
- Efektyvumas (veiksmingumas)
tags: #socialinis #inovaciju #turinys