Daugeliui žmonių socialiniai tinklai yra kasdienybės dalis. Tai - puikus būdas pramogauti, bendrauti, skleisti tam tikrą informaciją, galiausiai - raštu arba video pagalba išsakyti savo mintis. Skirtingos socialinės medijos skiriasi savo populiarumu, funkcijomis bei formatu. Tačiau turbūt visi sutiktų, kad šiuolaikinis žmogus be medijų - kaip be rankų. Socialinės medijos labai skirtingos.
Socialiniai Tinklai Internete
Šiais laikais pasaulis labai skuba, tad norint prisitaikyti ir prie darbo rinkos, ir net prie laisvalaikio - būtina naudotis internetu. Taip, kadangi jis padeda sutaupyti labai daug laiko ir tikslingai gauti informaciją, kuri padeda tapti visuomenės dalimi. Ne veltui P. Bourdieu yra sakęs, kad šiais laikais turtingas turi ne pinigus, tačiau žinias, o bent jau didžiąją jų dalį galime gauti internete. Užtenka suvesti kelis raktinius žodžius paieškos sistemoje ir sužinosite ko reikia. Štai todėl taip greitai iškilo socialiniai tinklai. Jie taip pat veikia „momento“ principu.
Marketingas socialinius tinklus išnaudoja įvairiapusiškai. Tiesa, reikia žinoti galimus kelius ir pasirinkti tą, kuris padės pasiekti našiausius rezultatus. Patys socialiniai tinklai yra prieinami visiems, kurie nori jais naudotis. Bibliotekos laukia Jūsų, tad visi norintys išmokti turi tokią galimybę. Tuo pačiu socialiniai tinklai padeda tarsi pasislėpti, tačiau visiškai nenuasmenina žmogaus. Nors šiais laikais dažnai akcentuojama socialinių tinklų problematika ir hiperrealybė, visgi, saikingas medijų naudojimas gali padėti skleisti tam tikrą, pavyzdžiui, konkrečiam žmogui aktualią informaciją. Ne veltui medijose populiarūs tinklaraščiai bei nišiniai puslapiai. Žinoma, vertinama ir patogi komunikacija.
Virtualios Bendruomenės
Andrei Miroshnichenko: „Man as Media. Geriausias būdas pajausti, kokiu kosminiu greičiu viskas keičiasi internete - paskaityti prieš kokius aštuonerius metus išleistą knygą apie socialinius tinklus, internetinius dienoraščius ir „pilietinę žiniasklaidą“. Per nepilną dešimtmetį viskas taip apsisuko 180 laipsnių kampu, kad net nesitiki, jog galėjome būti tokie naivūs. Bet buvome: pamenu, jog mano paties požiūris į internetinius dienoraščius ir žiniasklaidą buvo labai panašus į autoriaus. Iš tiesų, internetinis bendravimas nuo to laiko pasikeitė neatpažįstamai. Kaip viskas tada buvo fainai: draugavom su nepažįstamais, keitėmės nuomonėmis, eidavom į mytus, nebuvo jokių trolių ir influencerių.
Jei kokiais 2010-aisiais kiekvienas per dieną vos ne kelis kartus dalindavosi įprasto gyvenimo vaizdais ar mintimis („šiandien taip pavargau“, „eisiu kepti pyragą“, „ar jum irgi patiko X serialo Y serija“?), dabar dažniausiai dalinamasi tik itin dideliais gyvenimo įvykiais: vestuvės, gimtadieniai, atostogos. Jokios buities, mažai smulkmenų.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas internete
Socialinių Tinklų Įtaka Lietuvoje
Socialinės platformos Lietuvoje nustojo augti. Tyrimo duomenimis, socialiniais tinklais Lietuvos gyventojai naudojasi vidutiniškai 4 valandas per savaitę. per socialinius tinklus nuolatinį ryšį Lietuvos internautai palaikė su 49 draugais, 2010 m. - su 42. „Socialiniams tinklams nustojus plėstis ėmė kilti jų vertė“, - įsitikinęs pašnekovas. „Drastiškai sumažėjo ir tinklaraščių naudojimas. Jų turinys persikėlė į socialinius tinklus“, - tyrimą komentuoja „Inspired UM“ vadovas. Lietuvoje tinklaraščiais pernai naudojosi 25% apklaustų gyventojų, 2010 m.
Susidomėjimas įmonių tinklalapiais Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, menksta, o saitai su socialiniais tinklais ypač stiprūs. Šiuo metu viena iš pagrindinių valiutų, kuri nurodo įmonės puslapio socialiniame tinkle sėkmę, - gerbėjų skaičius. Prie interneto Lietuvoje jungiamasi vidutiniškai per 2,3 skirtingo aparato (pasaulio vidurkis - 2,9). Išmanųjį telefoną turi kas trečias Lietuvos gyventojas, t. y. du kartus daugiau nei pernai. 80% jų jungiasi prie interneto.
Socialinių Tinklų Poveikis Mąstymui ir Kultūrai
Filosofas, studijų programos Medijų filosofija dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti neatsakingai, anonimiškai, savitiksliai - dėl paties kenkimo malonumo“. Kiekvienas, turintis socialinio tinklo paskyrą žino, jog ji leidžia susidurti su tokiu turiniu, kuris nebūtinai atitinka asmens turimus estetinius standartus ar interesus. N. „Naujosios medijos moko mus bendrauti vaizdais. Žinoma, ne visada čia galime aptikti aukšto meninio lygio kūrinius, bet kai kam tai gali būti pirmas žingsnis meninės kūrybos link. Prieš 50 metų nepasiturinčios šeimos vaikas apie tai galėjo tik pasvajoti“, - teigia N.
Socialiniai tinklai leidžia publikuoti savo mintis be redaktoriaus įsikišimo, t. y. suteikia neribotas galimybes tiražuoti savo kvailumą. - Socialiniai tinklai yra dažna mūsų seminarų tema. Visų pirma, klausimas: ar tikrai socialinės medijos suteikia realią galimybę tiražuoti savo mintis ir kūrybą neribotam kiekiui žmonių? Tai ne visada pavyksta net reklamos atstovams. Man kur kas didesnį rūpestį kelia ne kvailumo, o cinizmo, neapykantos, patyčių tiražavimas. Socialiniai tinklai ir apskritai nuotolinė komunikacija atvėrė kur kas didesnes galimybes sužeisti kitą. Be abejo, intensyvumu tai neprilygsta fiziniam ar balsiniam smurtui.
Daug kalbama apie tai, kad socialinės medijos pakeitė žmonių mąstymą - jis tampa fragmentuotas, žinutės trumpos, neišsamios, nesusikaupiama jas skaitant. - Taip, žinutės tampa vis trumpesnės, nenuoseklesnės, kurioms stinga išsamumo - tai greitėjančios komunikacijos pasekmė. Savaime trumpas pranešimas nėra blogai. Priešingai. Kartais greita ir taikli informacija (pvz. nelaimės atveju) yra tiesiog išganinga. Lakoniškumas irgi yra dorybė. Be to, nederėtų visos kaltės suversti socialiniams tinklams. Kita vertus, multimedijinė telekomunikacija plečia mūsų galimybes dar ir tuo, kad moko mus bendrauti vaizdais: nuotraukomis ir vaizdo siužetais. Žinoma, ne visada čia galime aptikti aukšto meninio lygio kūrinius, bet kai kam tai gali būti pirmas žingsnis meninės kūrybos link. Be to, niekas nekliudo naudoti socialinių tinklų kaip terpės elektroninei publicistikai. Čia taip pat galima talpinti pakankamos apimties išsamius ir nuoseklius tyrimus ar šiaip apmąstymus. Skaitytojų bus mažiau, bet jų bus. Tai, ką galima pasakyti trumpai, derėtų pasakyti trumpai. Tuo tarpu racionaliai argumentacijai ir visumos pojūčiui reikalingas lėtai skaitomas tekstas ar vaizdo siužetas.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo interneto?
Per socialinio tinklo paskyrą jos vartotoją pasiekia informacija, kuri nebūtinai atitinka jo išsilavinimą, estetinius poreikius ar interesus - ja tiesiog dalijasi „sekami“ žmonės. Kaip socialinės medijos keičia žmonių supratimą apie kūrybą? Meną? Kultūrą? - Kaip žinia, feisbukas suteikia galimybę „nebesekti“ netinkama informacija besidalijančio „draugo“. Filtrai, tiek techniniai išoriniai, tiek vidiniai psichologiniai, šiandien tapo būtini. Sutinku, kad socialinės medijos, internetas ir apskritai masinės medijos supaprastino meną ir kultūrą iki pigiai vartojamo pop meno ar pop kultūros. Kita vertus, būtent elektrinės reprodukuojančios medijos, pradedant fotografija ir kinu, pirmą kartą žmonijos istorijoje meną padarė prieinamą visiems, o ne tik elitui. Mes susiduriame ne su masinių medijų, o švietimo ir auklėjimo problema, sakyčiau net švietimo politikos problema. Publikavimosi socialiniuose tinkluose klausimas, mano manymu, yra ne estetinis, o moralinis.
Atsiranda ir internetinės erdvės „policininkų“, kurie traukia į viešumą viešų ir privačių asmenų kvailumą, tyčiojasi iš jo. - Štai ir palietėme medijų etikos klausimą. Aš asmeniškai esu prieš patyčias. Netikiu jų veiksmingumu. Tiesa pasakius, net nelabai tikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas. „Youtube“ kanalu galima pasiekti kur kas platesnį žiūrovų ratą, bet ir tai dar ne pasaulis. Beje, palietėte hiperatsakomybės klausimą, dėl kurio nesutaria medijų filosofai. Vieni džiaugiasi, kad su elektrinėmis masinėmis medijomis pasaulyje, tapusiame globaliu kaimu, radosi nauja globali sąžinė, kitaip sakant - žmogus, kuriam ne vis tiek, kas vyksta ne tik pašonėje, bet ir visame pasaulyje. Aš asmeniškai būčiau linkęs manyti, kad globaliai atsakinga visuomenė yra brandesnė už uždarą provincialią visuomenę.
Socialiniai Tinklai Verslui
24 pranešėjai, aštuoni mokymų kursai ir didžiausios socialinių tinklų naujovės bus atskleistos jau gegužės 30-31 d. didžiausiame jauno verslo forume #LAUNCH 2018. Šiemet renginys unikalus savo apimtimi ir kviestinių svečių autoritetingumu. Jau nebegalioja senosios prekybos taisyklės, paremtos principu „kas norės - sužinos, kam reikės - įsigis“. Perpildytoje rinkoje svarbu kalbėti apie save ir parodyti auditorijai savo išskirtinumą. Kadangi socialinius tinklus naudoja didžioji dauguma Lietuvos interneto vartotojų, tai tampa būtinybe ir verslui. Kita vertus, būti socialiniuose tinkluose neužtenka. Reikia keltis tikslus, pasiekti savo tikslinę auditoriją ir užsitikrinti, kad atliekami veiksmai teikia realios naudos“, - teigia A. Žakas.
Jam pritaria interneto platumas užkariavusios „Bored Panda“ verslo plėtros vadovas Aurimas Steponavičius, sakydamas, kad svarbiausia ne tik galimybė pasiekti kone kiekvieną, bet ir gebėjimas pritaikyti turinį kiekvienam segmentui.„Plačiąja prasme socialiniai tinklai verslui leidžia pasiekti savo auditoriją. Taip pat šios platformos leidžia segmentuoti vartotojus įvairiais pjūviais ir pasiekti kiekvieną segmentą su specialiai pritaikyta žinute. Kitaip tariant, socialiniai tinklai gali būti labai efektyvus rinkodaros įrankis, jei yra tinkamai išnaudojami“, - įsitikinęs pašnekovas.
Pasak A. Žako ir A. Steponavičiaus, tik tinkamai naudojami socialiniai tinklai gali veikti kokybiškai, todėl gyvybiškai svarbu skirti pakankamai dėmesio ir daryti tai profesionaliai. Tai iliustruoja jau pasiekta sėkmė - lietuvių auginama „BoredPanda“ sugebėjo pritraukti daugiau nei 30 mln. interakcijų per vieną mėnesį ir taip aplenkė net tokius milžinus kaip „Fox News“ ar „NY Times“.
Taip pat skaitykite: Naršyklės ir duomenų saugumas Sodrai
„Bored Panda“ įkūrėjas Tomas Banišauskas nuo pat pradžių rinkosi strategiją, kad kokybė yra svarbesnė nei kiekybė. Vaizdžiai kalbant, jis kūrė 10 kartų mažiau straipsnių, bet 10 kartų geriau nei konkurentai. Tai pamažu persidavė ir visai rašytojų komandai. „Ilgainiui ši strategija mums leido suburti ne tik didelį skaitytojų ratą, bet ir užtikrino didesnį nei konkurentų prekių ženklo žinomumą“, - atskleidžia pašnekovas.
A. Žakas norintiesiems kokybiško socialinių tinklų valdymo rekomenduoja aklai nepulti prie kiekvienos naujovės. „Socialiuose tinkluose naujovių yra tiek daug, kad jas galima būtų vardyti kelias valandas. Tačiau didžiausia problema - žmonės nori padaryti kažką nauja, nors dar nėra iki galo susitvarkę su tuo, kas yra sena. Mano nuomone, kiekvienas komunikacijos kanalas turi atnešti realiai apčiuopiamos naudos ir vien tik naujovių išbandymas to neužtikrins. Privalome siekti savo tikslų ir tai visai nebūtinai susiję su naujovėmis“, - įsitikinęs socialinių tinklų guru.
Pirmo ir vienintelio lietuviško „YouTube“ kanalų tinklo www.videostars.lt ir internetinio vaizdo turinio ekspertų www.digitaltalents.lt vadovas ir įkūrėjas Rokas Kondratas, konferencijoje vesiantis mokymus apie „YouTube“ naudojimą versle, teigia, kad į Lietuvą jau skverbiasi užsienio mados, tačiau vis dar gana vangiai. Mūsų šalyje populiariausi vaizdo tinklaraščiai, o pavienės įmonės dar tik bando suvokti, kad vaizdo turinys nėra tiesiog reklamos nupirkimas.
„Verslininkus, svarstančius apie galimybę kurti vaizdo turinį, aš pasveikinčiau ir padrąsinčiau, nes jie bus vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie suteiks žiūrovams tai, ko jie nori, - tikro turinio. Rekomenduočiau duoti realios vertės žiūrovui. Žiniomis, pramogomis, bet kuo, kas tinka konkrečiai auditorijai, o tik paskui demonstruoti savo produktą, nors geriausiu atveju jo apskritai nereikėtų demonstruoti. Svarbu suvokti, jei pradėsi dirbti su vaizdo turiniu, tai bus ilgas kelias, turi suvokti kad tai nebus baigtinis procesas. Sukurti 2-5 vaizdo vienetai neturės ilgalaikės įtakos“, - įsitikinęs pašnekovas.
R. Tačiau rezultatai atitinkamai didesni: įsitraukimas ir pabuvimas su jumis bus dešimteriopai ilgesnis. Vis dėlto nesuvokdami, koks turinys, formatas, manieros yra naudojamos „YouTube“, galite būti išjuokti viešai. Nuomonės lyderių įtaka ir sklaida yra didelė. Manau, grėsmė gali būti tuomet, kai tradicinės televizijos reklamos suvokimą turintys žmonės bandys kurti vaizdo turinį „YouTube“ platformoje. Bet kuriuo atveju skatinu kurti vaizdo turinį internetui, pasitarti su žinovais, nuomonės lyderiais, stebėti, kas vyksta kitur. Auditorija jau ten ir ji laukia, ką jūs jai pasiūlysite.“
Jau trečius metus renginį organizuojanti „BZN start“ vadovė ir jauno verslo forumo iniciatorė Živilė Baubonienė pastebi, kad LAUNCH kasmet auga ir žengia koja kojon su jauno verslo tendencijomis.
„Vienos karščiausių ir skaitomiausių yra temos, susijusios su socialiniais tinklais. Tad šiemet nutarėme konferenciją pakreipti būtent į socialinę žiniasklaidą ir pateikti renginio dalyviams dar daugiau galimybių su įvairiomis socialinių tinklų galimybėmis. Tai, ką šiandien darom ir žinom, nereiškia, kad darom gerai. Šis dviejų dienų renginys, vyksiantis moderniose SMK erdvėse, leis gerokai atsinaujinti ir peržiūrėti savo verslo komunikaciją, reklamą ir veiksmus, kad verslas dar stipriau judėtų ir augtų“, - atvirauja Ž. Baubonienė.
Renginys negalėtų įvykti be gausaus būrio partnerių, kurie jau ne pirmus metus bendradarbiauja su „BZN start“. 2020 m. Dirbdami ir mokydamiesi nuotoliniu būdu, gan daug bendravimo perkeliame į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Populiarūs socialiniai tinklai dažnai kritikuojami dėl priklausomybę skatinančio poveikio ar šališkos informacijos gausos naujienų sraute, kalbama apie jų daromą žalą ir „skaitmeninės detoksikacijos“ poreikį. Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Taigi šiuo laikotarpiu labiau pastebime ir teigiamą bendravimo virtualioje erdvėje poveikį mūsų gyvenimui.
Siekiant produktyvumo ir augimo nuolat skatinama bendrauti, dalytis informacija ir patirtimi. Socialiniai tinklai yra puiki erdvė keistis informacija - galima paskelbti viešas žinutes, susirašinėti, bendrauti naudojant garso ir vaizdo skambučius, diskutuoti privačiose grupėse. Virtualioje erdvėje gali būti paprasčiau atsiskleisti ir įsitraukti į diskusijas - viešai dėstydami nuomonę, turime laiko pagalvoti ir aiškiai sudėlioti mintis, paskelbti informacijos šaltinius ir, žinoma, sumažinti scenos baimę. Socialiniuose tinkluose galime sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti aktualiausias naujienas. Tai tik keletas pavyzdžių, kuo socialiniai tinklai išties naudingi. Tinkamai panaudodami teigiamas jų galimybes galime daryti tiesioginę įtaką mus pasiekiančiai informacijai. Ne paslaptis, kad specialūs algoritmai generuoja turinį pagal mūsų veiksmus virtualioje erdvėje - nustačius pomėgius, stengiamasi pateikti informaciją būtent mums aktualiomis temomis. Taip sukuriamas „informacijos burbulas“.
Naršant po socialinius tinklus būtina kritiškai pažvelgti į juose aptinkamą informaciją. Duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose rasite daug naudingų mokslinių žinių apie socialinius tinklus, jų poveikį ir galimybes. Jos padės virtualią erdvę pasitelkti ne tik pramogai, bet ir efektyviam darbui ir mokslams. Pavyzdžiui, Irshado Hussaino, Ozlem Cakir, Ümmügülsüm Candeğer tyrime („Social Media as a Learning Technology for University Students“, 2018; „Ebsco ERIC“) pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams. Antino Kimo, Alano R. Denniso tyrime („Says Who? The Effects of Presentation Format and Source Rating on Fake News in Social Media“, 2019; „Ebsco Business Source Complete“) atlikti du eksperimentai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai.
Socialiniai tinklai nuolat keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų įpročiai. Akivaizdu, kad jie turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Kaip tai padaryti, sužinosite naršydami Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose.
| Metai | Lietuvos internautų draugų skaičius socialiniuose tinkluose |
|---|---|
| 2010 | 42 |
| Dabartis | 49 |
,,Rinkodaros guru'': Pamoka #3. Kaip parengti socialinių tinklų strategiją (1dalis)
tags: #interneto #tinklarasciai #bendravimas #socialiniuose #tinkluose