Pastaruoju metu Lietuvoje iškilo nemažai klausimų dėl pensijų išnešiojimo sistemos, ypač po to, kai konkursus laimėjus privačioms bendrovėms kilo nesklandumų. Šiame straipsnyje aptarsime esamą situaciją, problemas ir galimus sprendimus.
Esama situacija
Beveik 200 tūkst. pensininkų Lietuvoje vis dar gauna pensijas į namus. Didesnė dalis, apie 600 tūkst. žmonių, jau gauna pensijas į banko korteles.
Šiuo metu pensijas šalyje nešioja kelios įmonės: Lietuvos paštas, „Bastaras“, „Godlija“, „Victum“, „Verpetynė“ ir „Rausidas“.
Problemos
- Nesklandumai su privačiomis bendrovėmis: Šių metų sausį kilę nesklandumai pristatant pensijas Kaune ir Vilniuje parodė, kad sistema nėra tobula. Naujosios įmonės ištęsė terminą iki 16 dienų ir vis tiek neišnešiojo.
- Paslaugos pirkimas: Jau daug metų ši paslauga yra perkama, tačiau kyla klausimas, ar ją reikia pirkti. Anksčiau paštas nešdavo laikraštį ar laišką ir nunešdavo pensiją, nereikėdavo du kartus eiti.
- Perėmimo problema: Jeigu būtų grįžtama vien prie Lietuvos pašto, perėmimo problema vis tiek egzistuos, o paštui reikės perimti ir adresus, ir susiklosčiusius asmenų santykius, ir ženklus tarp pensininkų ir atnešančių asmenų.
- Informacijos trūkumas: „Bastaras“ teigė, kad negalėjo numatyti, jog gaus tokią neparuoštą informaciją iš „Sodros“ skyriaus.
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Galimi sprendimai
- Sistemos adaptavimas ir modifikavimas: Reikėtų pakeisti sistemą ir ją kažkaip adaptuoti, modifikuoti, nes ne visiems gal tas poreikis yra išlikęs.
- Žmonių agitavimas ir mokymas naudotis kortelėmis: Reikia agituoti ir mokyti žmones naudotis kortelėmis, kad kiek galima daugiau jų keltųsi į elektroninę erdvę.
- Konkursų problemos sprendimas: Išspręsti tą problemą, kad dėl tų, kuriems reikia ir toliau išnešioti, tų konkursų nebereikėtų kas kelerius metus.
- Funkcijos perdavimas Lietuvos paštui: Vyriausybė teigia, kad ši funkcija perduodama Lietuvos paštui, nes kyla nesklandumų konkursus laimėjus privačioms bendrovėms.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomonė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Gintarė Deržanauskienė sako, kad uždariusi pensijų nešiojimo rinką privatiems subjektams, valstybė kuria labai blogą precedentą. Ji teigia, kad priežastis, dėl ko priimamas sprendimas uždaryti rinką ir sukurti valstybinį monopolį, yra visiškai neadekvatus problemos mastui.
Pasak jos, dabar svarbiau kalbėti apie tai, kad ar mes jau nebetikim konkurencija, keisime Konstituciją ir sakysime, kad Lietuvos ūkis nebėra patikimas privačios nuosavybės teisei ir iniciatyvai. Šioje vietoje klibinami mūsų esminiai prieš 30 metų pasirinkti ekonomikos krypties pamatai.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
G. Deržanauskienė mano, kad šiuo atveju nežinau, ar tai išgelbės Lietuvos paštą ir ar reikia jį tokiu būdu jį gelbėti, bet rinkos dalyvių atžvilgiu tai yra barbariška.
Darbo kodekso reikalavimai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinės atostogos
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse.
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Išlaidų atlyginimas už mokymus
Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbdavio apmokamose mokymų ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytų aukštesnio lygio žinias nei būtų reikalingos jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kurios suteiktų papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, jos būtų patirtos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, išskyrus atvejus, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas, tačiau neviršijantis trejų metų (DK 37 str. 3 d.), ir atlygintinos, tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 37 str. 1 d.).
Darbo užmokestis už viršvalandžius
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Darbo laiko režimo keitimas
Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Mokėjimas už nedarbingumo dienas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...