Epilepsija - tai lėtinė daugiaetiologė galvos smegenų liga, pasireiškianti įvairių rūšių ir įvairios kilmės priepuoliais, prasidedančiais įvairaus amžiaus žmonėms ir iš dalies atspindinčiais smegenų brandumo laipsnį tuo amžiaus tarpsniu, todėl ligos formų gali būti labai įvairių.
Nuo ligos formos neretai priklauso gydymas, eiga ir prognozė. Kada nors gyvenime sirgusių ar sergančių epilepsija pasaulyje yra apie 1 proc. gyventojų. Epilepsija yra viena iš neurologinių ligų. Sergančių skaičius siekia apie 50 mln. žemės gyventojų.
Priepuoliai gali pasireikšti visada, bet kur ir bet kokie. Daugeliui sukelia nerimą ir nesaugumo jausmą. Epilepsija susijusi su didelėmis asmeninėmis ir visuomeninėmis lėšomis.
Nors epilepsija diagnozuojama vienam asmeniui, ji paveikia visą šeimą, keičia jos įprastą gyvenimą, santykius su giminaičiais ir draugais. Vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, susirgusiems epilepsija, išaiškinami klausimai apie ligos ir ateities prognozes.
Suaugusiems rūpi darbas, socialinis gyvenimas, vairavimas ir streso valdymas. Moterims reikia informacijos apie priepuolių ir paskirtų vaistų poveikį organizmui ir kūdikiui nėštumo metu, naujagimio priežiūrą ir maitinimą jam gimus. Vyresnio amžiaus pacientams kyla klausimų apie vaistų derinimą su medikamentais, skirtais gydyti kitoms ligoms.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Epilepsija, jos nenuspėjami priepuoliai ir juos lydinčios problemos kelia daugybę iššūkių. Laiku informuotas pacientas lengviau atgauna pasitikėjimą savimi, o ankstyvas mokymas turi įtakos ilgalaikiam būklės koregavimui. Tiek sergančiam, tiek jo šeimos nariams, tiek slaugančiam personalui tenka nuolat mokytis per visą ligos laikotarpį.
Sergančio vaiko gydymas, priežiūra ir ugdymas labai paveikia visą šeimą. Visos šeimos dalyvavimas gydyme yra būtinas, todėl terapinis epilepsija sergančiųjų bei jų tėvų mokymas yra neatsiejama pagalbos dalis.
Kaip padėti žmogui, kurį ištiko priepuolis (epilepsijos priepuolis) #PirmojiPagalba #GerumoGalia
Svarbiausiu veiksniu tampa slaugytojo gebėjimas pacientui ir jo šeimai perteikti turimas profesines žinias ir mokyti, kaip valdyti ligą. Geriau informuoti sergantieji ir jų šeimos nariai save suvokia kaip labiau kontroliuojančius ligos situaciją nei mažiau informuoti pacientai ir jų artimieji.
Pacientų artimųjų mokymas yra pagrindinė ligos kontrolės ir prevencijos priemonė.
Tyrimas parodė, kad daugiausiai žinojo kas yra epilepsija (94.5 proc.), kada ištinka priepuolis ir kokie būdingi priepuoliai žinojo (92.7 proc.). Apie epilepsijos priepuolį sukeliančius veiksnius daugiausiai respondentų žinojo (94.5 proc.). Taip pat tėvai žinojo daugiausiai, kada kviesti GMP (74.5 proc.), kada ir kokius pirmosios pagalbos medikamentus duoti vaikui priepuolio metu žinojo tik (58,5 proc.) respondentų.
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
94 proc. epilepsija sergantį vaiką auginančių tėvų žino, jog prieš epilepsinius vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas, reikia vartoti reguliariai, nekeičiant dozės, vartojimo laiko ir dažnumo.
Aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai geriau žino epilepsijos priepuolių kilmę ir kad jie gali praeiti savaime, o aukštesnįjį - geriau žino apie priepuolių tipą lyginant su kitokį išsilavinimą įgijusiais tėvais (p<0,05). Vidurinį/spec. vidurinį išsilavinimą turintys tėvai apie epilepsijos priepuolių kilmę, tipą ir galinčius sukelti veiksnius žino mažiausiai lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais tėvais (p<0,05).
Tėvai, auginantys epilepsiją sergantį vaiką, nepriklausomai nuo išsilavinimo gerai nežino, kada kreiptis į GMP ar gydytoją bei kada ir kokius medikamentus suleisti vaikui priepuolio metu (p<0,05). Po mokymų visi 100 proc. respondentų į klausimą apie teisingą prieš epilepsinių vaistų vartojimą atsakė teisingai (p>0,05).
Mokymai ženkliai pagerino tyrime dalyvavusių tėvų žinias apie ligą, priepuolių išraišką, veiksmus ir specialistų poreikį priepuolio metu bei pirmosios pagalbos algoritmą priepuoliui užsitęsus ilgiau nei 5 minutes (p<0,05).
Daugiausiai informacijos apie epilepsiją tėvai, auginantys šia liga sergantį vaiką, gauna iš gydytojo neurologo (89 proc.), iš slaugytojų tėvai pažymėjo tik (19 proc.). 94 proc. tyrime dalyvavusių tėvų, auginančių epilepsiją sergantį vaiką, teigia, jog mokymas apie epilepsiją jiems yra reikalingas ir visi 100 proc. respondentų norėtų daugiau žinių apie epilepsiją.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai slaugytojos karjeroje
Tyrimo rezultatai
Analizuojant tėvų, auginančių sergančius epilepsija vaikus, žinias apie ligos pobūdį, priepuolių kilmę bei tipą tyrimo rezultatai parodė, jog žinios apie epilepsiją skyrėsi priklausomai nuo išsilavinimo: aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai geriau žinojo apie ligą.
Apklausoje dalyvavo 100 tėvų kurių vaikas serga epilepsija. Tėvai kurių vaikas serga epilepsija buvo apklausti naudojant anketą prieš mokymą, po to buvo tėvams taikomas mokymas ir tėvai buvo pakartotinai apklausiami autorės sudaryta anketa po mokymo. Autorė sudarė individualią tėvams, kurių vaikas serga epilepsija, mokymo programą, kuri buvo patvirtinta skyriuje.
Tėvų žinios apie epilepsiją
Remiantis tyrimu, tėvų žinios apie epilepsiją skyrėsi priklausomai nuo jų išsilavinimo. Aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai geriau suprato ligos pobūdį, priepuolių kilmę ir tipą.
Vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys tėvai turėjo mažiausiai žinių apie epilepsijos priepuolių kilmę, tipą ir galinčius sukelti veiksnius, lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais tėvais.
Nepriklausomai nuo išsilavinimo, tėvai dažnai nežinojo, kada kreiptis į greitąją medicinos pagalbą (GMP) ar gydytoją, taip pat kada ir kokius medikamentus suleisti vaikui priepuolio metu.
Mokymo poveikis
Po mokymų 100% respondentų teisingai atsakė į klausimą apie teisingą priešepilepsinių vaistų vartojimą.
Mokymai ženkliai pagerino tyrime dalyvavusių tėvų žinias apie ligą, priepuolių išraišką, veiksmus ir specialistų poreikį priepuolio metu bei pirmosios pagalbos algoritmą priepuoliui užsitęsus ilgiau nei 5 minutes.
Informacijos šaltiniai
Daugiausia informacijos apie epilepsiją tėvai gauna iš gydytojo neurologo (89%), o iš slaugytojų tik (19%).
Didžioji dalis tėvų, kurių vaikas serga epilepsija, nori gilinti žinias apie ligą bei gydymo būdus. Daugiau nei pusei reikalingas mokymas grupėje.
Išvados
- Didžioji dalis tėvų, auginančių vaiką, sergantį epilepsija, žino apie ligą. Daugiausiai tėvai žinojo kas yra epilepsija, priepuolių kilmę ir jų tipą. Žinios apie epilepsijos priepuolius skiriasi priklausomai nuo išsilavinimo. Vidurinį/spec., vidurinį išsilavinimą turintys tėvai apie epilepsijos priepuolius žino mažiausiai. Dažniausiai tėvai nežino, kada kreiptis į GMP ar gydytoją, bei kada ir kokius medikamentus suleisti vaikui priepuolio metu.
- Mokymai ženkliai pagerino tyrime dalyvavusių tėvų žinias apie ligą, priepuolių išraišką, veiksmus ir specialistų poreikį priepuolio metu bei pirmosios pagalbos algoritmą priepuoliui užsitęsus ilgiau nei 5 minutes. Tėvų mokymas turėjo teigiamą reikšmę, tėvų žinios pagerėjo.
- Didžiajai daliai tėvų, kurių vaikas serga epilepsija, yra poreikis gilinti žinias apie ligą bei gydymo būdus, daugiau kaip pusei reikalingas mokymas grupėje. Daugiausiai informacijos apie epilepsiją tėvai gauna iš gydytojo neurologo, todėl slaugytojos turėtų daugiau dalyvauti mokant tėvus apie vaikų, sergančių epilepsija priežiūra, nes tėvai mažiausiai informacijos gavo iš slaugytojų.
tags: #slaugytojos #vaidmuo #padedant #pagerinti #gyvenimo #kokybe