Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, paliečianti įvairius visuomenės segmentus. Tai esamo arba buvusio sutuoktinio ar partnerio, kito artimo asmens sisteminė prievarta, kuria siekiama įbauginti ir kontroliuoti. Dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys, neįgalieji, senjorai, vaikai. Dažnu atveju smurtas artimoje aplinkoje yra neigiamas ar pateisinamas, o jo žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą artimoje aplinkoje apibrėžia kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Fiziniu
- Psichologiniu
- Ekonominiu
- Seksualiniu smurtu
- Nepriežiūra
Smurto formos ir apraiškos
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas - tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš̌ asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Galimos fizinio smurto apraiškos: mušimas, spardymas, stumdymas, spjaudymas, tampymas už plaukų, dusinimas, smaugimas, apdeginimas, daiktų mėtymas, sužalojimas ginklu, laikymas užrakinus, trukdymas kreiptis į gydytojus.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - sąmoningas poveikis asmens psichikai, siekiant priversti jį paklusti tam tikriems reikalavimams. Galimos psichologinio smurto apraiškos: įžeidinėjimas privačioje ar viešoje aplinkoje, grasinimas sužaloti ar nužudyti, draudimas susitikti ar kitaip bendrauti su artimaisiais, grasinimas atimti vaikus, įžeidinėjimas ar grasinimas telefonu, įžeidžiančių ar grasinančių laiškų siuntinėjimas, įžeidžiančios informacijos internete skleidimas, bandymas kontroliuoti, su kuo bendraujama, kur lankomasi, kas veikiama, pavydo demonstravimas, siekis sukelti nuolatinį nerimą, baimę, kaltę.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kaip atpažinti psichologinį smurtą ir ragina ieškoti pagalbos, jeigu prieš jus smurtaujama. Psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Pavyzdžiui, nuolatiniai kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius - žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu ir atsiradęs nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai - savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
Psichologinis smurtas visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
Nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, net grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus - visa tai yra pačios įvairiausios psichologinio smurto formos.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas - kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir garbę, orumą bei laisvę. Galimos seksualinio smurto apraiškos: vertimas lytiškai santykiauti nepriimtinu laiku, nepriimtinoje vietoje ar nepriimtinais būdais, vertimas žiūrėti pornografinius filmus, vertimas naudoti nepriimtinas priemones lytinio akto metu, įtarinėjimas neištikimybe.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas - viena iš smurto rūšių, kuri sukuria asmens finansinę priklausomybę. Galimos ekonominio smurto apraiškos: visų finansinių išteklių kontroliavimas, draudimas naudotis turimais pinigais, draudimas dirbti ne namuose, draudimas ieškotis darbo ar mokytis, turto gadinimas, vengimas prisidėti prie vaikų išlaikymo ar bendrai patiriamų išlaidų.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Nepriežiūra
Nepriežiūra - nuolatinis būtinų asmens fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Galimos nepriežiūros apraiškos:
- Fizinė - asmuo neaprūpinamas tinkamu būstu, maistu ar drabužiais.
- Medicininė - nesirūpinama asmens sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė - vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Socialinė - asmeniui nesudaroma galimybė socializuotis, draudžiama bendrauti, neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka.
- Psichologinė-emocinė - asmens emocinių poreikių neatliepimas.
Sisteminis smurtas ir galios bei kontrolės ratas
Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai asmens atžvilgiu naudojamos įvairios galios ir kontrolės strategijos, siekiant suvaržyti jo laisvę, kuriant ir palaikant dominavimu grįstus santykius. Galios ir kontrolės strategijų kompleksas, kurį vienas asmuo naudoja kito asmens atžvilgiu, vadinamas Galios ir kontrolės ratu.
Sisteminį smurtą naudojantys asmenys dažnai:
- Pasitelkia grasinimus, bauginimus
- Naudoja emocinę prievartą
- Izoliuoja
- Neigia, menkina smurtinį elgesį
- Manipuliuoja vaikais
- Piktnaudžiauja tariamomis privilegijomis
- Naudoja ekonominį smurtą
Jei nukentėjęs asmuo stengiasi nutraukti psichologiniu smurtu pagrįstus santykius, smurtaujantis asmuo be psichologinio smurto pradeda naudoti ir fizinį bei seksualinį smurtą.
Dažnai sisteminis smurtas painiojamas su konfliktu, nors iš tikrųjų jie iš esmės skiriasi tiek dinamika, tiek ir pasekmėmis.
Taip pat skaitykite: Smurtas Lietuvoje
Skirtumai tarp konflikto ir sisteminio smurto
| Konfliktų požymiai | Sisteminio smurto požymiai |
|---|---|
| Nereguliarumas | Reguliarumas |
| Inicijuoti gali abu | Agresorius ir auka visada tie patys |
| Abu gali aptarti savo elgesį. Aptarimas keičia konfliktą inicijavusio asmens elgesį. | Smurtinis elgesys negali būti aptartas. Smurtavusio asmens elgesys nesikeičia. |
| Abu su laiku vienas kitą geriau pažįsta. Konflikto tikimybė mažėja. | Smurtinis elgesys su laiku intensyvėja. |
| Konfliktą inicijavęs asmuo jaučiasi atsakingas. | Smurtinį elgesį naudojantis asmuo atsakomybę perkelia nukentėjusiam asmeniui. |
| Konfliktą dažniausiai sąlygoja išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, liūdesys, nuovargis, baimė. | Sisteminį smurtą sąlygoja ekonominės, socialinės, fizinės galios disbalansas. |
| Konfliktas yra spontaniška kurio nors vieno asmens reakcija į kitą asmenį. | Smurtinis elgesys yra sąmoningas vieno asmens pasirinkimas kito asmens atžvilgiu. |
| Dažniausiai padaryta žala yra trumpalaikė ir kompensuojama. | Žala yra ilgalaikė ir sunkiai atlyginama arba apskritai neatlyginama. |
| Sprendimas susijęs su tarpusavio santykių gerinimu. | Sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorinę pagalbą. Nukentėjusiam asmeniui būdingas bejėgiškumas, baimė, savęs kaltinimas ir izoliacija. |
Pasikartojantis smurtinis elgesys vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai:
- Įtampos augimas
- Smurto proveržis
- Medaus mėnuo
Smurto ratas tęsiasi tol, kol nukentėjęs asmuo ryžtasi nutraukti smurtinius santykius.
Situacija Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
2024 m. policijos pareigūnai sulaukė 54 602 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 150 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. 2024 m. smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims skirti 21 022 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. 2024 m. užregistruota 15 tyčinių nužudymų artimoje aplinkoje (19,7 proc. nuo visų tyčinių nužudymų).
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per 2024 m. užregistravo 28 813 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių ar jo pavojų patiriančių asmenų. 76 proc. nukentėjusiųjų - moterys, 83 proc. smurtavusiųjų - vyrai. 94 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių ar jo pavojų patiriančių moterų nukentėjo nuo vyrų, 46 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių ar jo pavojų patiriančių vyrų taip pat nukentėjo nuo vyrų.
Europos lyčių lygybės institutas nustatė, kad smurto šeimoje prieš moteris nuostoliai Lietuvoje galėtų sudaryti 650 mln. eurų per metus, o smurtas lyties pagrindu - 1,54 mlrd. eurų per metus.
2020 m. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje. Remiantis šios apklausos duomenimis, Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų).
Kur kreiptis pagalbos?
Kai pagalbos reikia čia ir dabar, kreipkitės į policiją numeriu 112.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras nuo 2012 m. atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose. Kiekviename iš jų dirba konsultantai, psichologai ir teisininkai, kurie teikia emocinę paramą, informuoja ir konsultuoja smurtą artimoje aplinkoje patyrusius ar jo pavojų patiriančius asmenis jiems aktualiais klausimais, teikia psichologines ir teisines konsultacijas, padeda parengti reikalingus dokumentus, tarpininkauja dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam ar jo pavojų patiriančiam asmeniui reikalingų paslaugų teikimo kitose įstaigose.
Visa Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistų teikiama pagalba yra konfidenciali ir nemokama, teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų pagalba pasiekiama ne tik tiesioginiais kiekvieno centro kontaktais, bet ir bendrąja telefono linija +370 700 55516 bei tiesioginiais pokalbiais internetu www.specializuotospagalboscentras.lt.
Į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Smurto artimoje aplinkoje orderis
Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nustačius smurto artimoje aplinkoje pavojų, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kontaktai
J. K. Chodkevičiaus g. 10, 414 kab.
+370 445 78024