Pogimdyminė Depresija: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pogimdyminė depresija pasireiškia maždaug 1 iš 5 moterų. Anot „Camelia“ vaistininkės Juditos Voverės, tikrasis pogimdyminės depresijos ar kitų psichikos iššūkių mastas gali būti gerokai didesnis, mat dėl visuomenėje vyraujančių stigmų ir informacijos stokos, nemaža dalis moterų neatpažįsta simptomų ir nesikreipia pagalbos.

Kas yra pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Tai yra vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą.

Su ja susidūrus patiriami sunkumai tiek dėl savo emocinės bei fizinės būklės, tiek ir dėl tikro ar menamo nesugebėjimo pasirūpinti kūdikiu, nemokėjimo megzti su juo ryšio ir/arba palaikyti santykių su kitais žmonėmis. Depresija gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku, atlikti kasdieninę veiklą.

Negydoma pogimdyvinė depresija sutrikdo visą moters bei šeimos funkcionavimą ir gali virsti nuolatiniu nuotaikos sutrikimu, ilgalaike depresija. Taip pat, mamai nesulaukus savalaikės pagalbos, vaikams didėja tikimybė ateityje susidurti su raidos, emocinėmis ir elgesio problemomis. Todėl šiuo pažeidžiamu laikotarpiu po vaikelio gimimo ypač svarbus kuo greitesnis ir tikslesnis sunkumų atpažinimas.

Pirmieji pogimdyminės depresijos požymiai

Vaistininkė paaiškina, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti dar besilaukiant kūdikio, tačiau įprastai pirmieji simptomai stebimi po gimdymo praėjus 4-12 savaičių. Tai - rimta ir sudėtinga sveikatos būklė, stipriai paveikianti ne tik mamos, bet ir visos šeimos, įskaitant kūdikio, kasdienybę.

Taip pat skaitykite: Pagalba mamoms, patiriančioms depresiją

Pogimdyminę depresiją iššaukti gali skirtingi fiziniai, socialiniai, emociniai ir hormoniniai veiksniai - tai nėra paprastas nuotaikų svyravimas dėl vykstančių pokyčių gyvenime.

Dažniausiai pasireiškiantys simptomai:

• Gilus liūdesys
• Beviltiškumo jausmas
• Įkyrios mintys
• Pyktis be aiškios priežasties
• Savigrauža
• Nerimas
• Gėdos ir kaltės jausmas
• Nuovargis
• Miego pokyčiai
• Sutrikęs apetitas
• Socialinė izoliacija
• Sumažėjęs gebėjimas jaustis maloniai, užsiimant mėgstamomis veiklomis

Depresija susirgusios mamos dažnai atlieka visas būtinas naujagimio priežiūros užduotis net ir jausdamos emocinį atšalimą, nerimą ar net išsekimą. Anot „Camelia“ vaistininkės, svarbu suprasti, kad depresija yra liga, o ne asmenybės pokyčiai.

Rūpinimasis vaikeliu pareikalauja didelio susitelkimo, emocinės ir fizinės ištvermės, o visa tai ne tik tampa naujo gyvenimo dalimi, bet ir kartais varginančia rutina. Ši būklė jokiu būdu nereiškia, jog moteris nemyli kūdikio arba prastai atlieka mamos pareigas.

„Kartais rūpestis kūdikiu būna ir perdėtas - bijoma kažką padaryti blogai, labai jaudinamasi dėl smulkmenų, grėsmės įžvelgiamos bene kiekviename žingsnyje. Tačiau net ir itin smulkmeniškai besirūpinant mažyliu, pogimdymine depresija susirgusios moterys vis tiek jaučiasi nepakankamos, per mažai žinančios ir darančios, nors, žinoma, tai nėra tiesa. Jei moteris supranta, kad papuolė į pogimdyminės depresijos spąstus, pagalbos sau ieškojimas taip pat yra rūpinimasis savo kūdikiu bei visa šeima“, - sako vaistininkė.

Pogimdyvinės depresijos simptomai:

Pogimdyvinė depresija pasireiškia ir kaip įprasta depresija - stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas, apetito bei miego pokyčiai, kaltės jausmas, atsitraukimas nuo artimųjų (ar partnerio), prarastas malonumas atliekant mėgstamas veiklas, problemos sutelkiant dėmesį, nerimas, fiziniai (galvos, skrandžio ir pan.) skausmai, mintys apie savižudybę ir t.t.

Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų

Tačiau ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir/arba vaikeliu. Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Šie simptomai gali paveikti tiek gimdančio asmens, tiek partnerio gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu, atlikti kasdieninę veiklą.

Kaip pogimdyvinės depresijos simptomai pasireiškia skirtingose grupėse (moterims, vyrams)?

Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“.

Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją.

Tuo tarpu moterys dažniau liūdi, tampa verksmingos, jaučia kaltę dėl buvimo nepakankamai gera mama, nerimą dėl pasikeitusio kūno ir gyvenimo ritmo, bejėgiškumą.

Pogimdyvinė depresija vyrams:

Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą dėl depresijos

Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Jie taip pat gali pernelyg įnikti į darbus, siekiant pabėgti nuo slogios emocinės savijautos.

Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą.

Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo. Neretai jie apsiima arba jiems yra primetamas emocinio “stipruolio” vaidmuo, kas dar labiau atitolina juos nuo dėmesio skyrimo savo emocinei gerovei.

Kas gali sukelti depresiją vyrams po gimdymo?

Priežastys gali būti įvairios. Vyrams, kaip ir moterims, po nėštumo gali keistis hormoninis fonas, ypač testosterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansiniai iššūkiai ir dideli gyvenimo pasikeitimai gali ūminti būklę. Bemiegės naktys, padidėję emocijų atlaikymo poreikiai šeimoje gali kelti iššūkius.

O depresijos ar kitų sutrikimų epizodai praeityje gali būti svarbus veiksnys depresijos atsinaujinimui arba pradžiai šiame tranzitiniame gyvenimo laikotarpyje. Poreikis visada būti “stipriu”, emocijų slopinimo tendencijos taip pat gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo.

Pogimdyvinės depresijos priežastys:

Pogimdyvinė depresija - tai sudėtingas reiškinys, kylantis iš daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Nors dažnai atrodo, kad ji „atsiranda iš niekur“, iš tiesų šią būseną lemia tiek biologiniai, tiek psichologiniai ir socialiniai aspektai.

• Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
• Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama.
• Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas.

Dargi, kai kurios moterys yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija. Moterims, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją didėja. O sudėtingo nėštumo bei gimdymo patirtis, trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters psichologinei būsenai ir didina rizika išsivystyti pogimdyvinei depresijai. Todėl susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.

Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:

• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
• Nuolatinis stresas ir įtampa
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
• Psichotropinių medžiagų vartojimas
• Partnerio smurtas
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Pogimdyvinė depresija ar melancholija?

Pogimdyvinė melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, kuri ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms. Manoma, kad jos pasireiškimą daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo. Taip pat prisideda ir nuovargis bei po gimdymo jaučiamas skausmas (ypač jei gimdymas buvo sunkus, ilgas ar komplikuotas).

Pogimdyvinė melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau - po 4-5 dienų. Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Nuo pogimdyvinės depresijos skiriasi tuo, jog pogimdyvinė melancholija yra trumpalaikis reiškinys, o simptomai ne tokie intensyvūs.

Tuo tarpu pogimdyvinė depresija įprastai užsitęsia kelis mėnesius ar net metus, jei yra negydoma, ir ilgainiui gali „peraugti“ į „paprastą“ depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.

Pogimdyvinės melancholijos požymiai:

• Staigūs nuotaikos pokyčiai
• Nerimas
• Liūdesys
• Irzlumas
• Verksmingumas
• Sunku susikaupti
• Keičiasi apetitas
• Gali laikinai sutrikti miegas

Melancholijos atveju moters nuotaikos svyruoja, ji jaučiasi tai linksma, tai apsipila ašaromis, tačiau jausmai nėra tokie kraštutiniai ir stiprūs, kaip pogimdyvinės depresijos atveju, kai euforiją keičia visiška apatija, galimos labai destruktyvios mintys (pavyzdžiui, mintys apie savižudybę ar kūdikio žalojimą), panikos atakos ir pan.

Pogimdyvinė psichozė

Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.

Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).

Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį).

Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyvinė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.

Pogimdyvinė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Gydoma vaistais, psichoterapija, sunki ir ilgai trunkanti pogimdyvinė psichozė - ligoninėje.

Kiek tęsiasi depresija?

Pogimdyminės depresijos epizodas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių metų, priklausomai nuo pačios moters organizmo, psichologinio atsparumo, simptomų sunkumo, artimųjų palaikymo ir sulaukiamos pagalbos.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

Pogimdyvine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų, tad vienas iš galimų pagalbos būdų - dalintis savo išgyvenimais su kitais tėvais, jų tarpe atrandant bendrumų. Taip pat svarbu neužsisklęsti nuo partnerio ir kalbėtis su juo apie savo išgyvenimus, puoselėti santykius.

Pakankamas kiekis miego, pasivaikščiojimų, sveikas maistas, tobulumo vengimas - taip pat svarbūs šios ligos įveikimo elementai. Be to, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos pas psichologus, psichoterapeutus ar net psichiatrus. Nepamiršti ir emocinės paramos linijų teikiamos pagalbos, jeigu jaučiate, kad artima aplinka nesuteikia norimo emocinio palaikymo, neišklauso ar negeba atliepti jūsų jausmų.

Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.

Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.

Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.

Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.

Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.

Gydymo galimybės

Tyrimai rodo, kad gydant pogimdyminę depresiją geriausiai veikia kombinuotas gydymas psichoterapija, vaistais ir artimųjų parama. Vis dėlto, kai kurios moterys, net ir sirgdamos sunkia depresijos forma, bijo pradėti gydymą medikamentais.

„Šiandien gydytojai gali skirti inovatyvius vaistus, saugius naudoti žindymo metu. Dažniausiai tai būna labai plačiai ištirti ir labai mažai šalutinių poveikių turintys selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, geriau žinomi kaip SSRI. Pastaruosius pagal individualią situaciją parenka gydytojas ar gydytojas specialistas“, - paaiškina vaistininkė J. Voverė.

Pogimdyvinės depresijos gydymas:

• Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos.
• Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.

Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.

Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu.

Kaip sustiprinti kūną ir mintis?

Vaistininkė priduria, kad svarbu, jog gydymosi metu ir po jo moteris nesijaustų vieniša, pakankamai ilsėtųsi, stiprintų organizmą ir nervų sistemą.

Magnio vaidmuo

Magnis ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą - jo galima rasti špinatuose, riešutuose bei sėklose.

B grupės vitaminų nauda

B grupės vitaminai, ypač folio rūgštis, B6 ir B12, padeda subalansuoti neurotransmiterių serotonino ir dopamino gamybą, tad prisideda prie nuotaikos reguliavimo, pakelia energijos lygį - jų galima rasti lapinėse daržovėse, ankštiniuose maisto produktuose, pilno grūdo produktuose.

Omega-3 riebiųjų rūgščių reikšmė

„Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirinktuose žuvų taukuose būtų pakankamas kiekis DHR ir EPR rūgščių - bent po 250 mg. Anot mokslininkų, sergant depresija, gydytojai gali padidinti omega-3 dozę net iki 2 g per dieną“, - pasakoja J.

Sveika gyvensena

Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.

Kur kreiptis pagalbos?

Nedelsiant kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.

• Poliklinikose Psichikos pagalbos centruose
• Moterų krizių centre
• Krizinio nėštumo centre
• Visuomenės sveikatos biuruose
• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.

Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:

tags: #depresija #nuo #motinystes