Depresija yra rimta liga, kuri gali paveikti žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime, įskaitant darbą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sergant depresija galima gauti nedarbingumo pažymėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti, kokie simptomai rodo depresiją, kokios yra gydymo galimybės ir kokią socialinę paramą galima gauti.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarastas susidomėjimas ir džiaugsmas - tai simptomai, kurie gali signalizuoti apie depresiją. Vilniaus „Asmens sveikatos klinikoje“ veikiančio Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionaro vadovas gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Edgaras Čiūras primena, kad depresijai būdingi simptomai - liūdna nuotaika, sumažėjusi energija, aktyvumas. Sergantys depresija žmonės gali jausti mažesnį pasitenkinimą, jiems sunkiau susikaupti, nuolatos kamuoja nuovargis.
Kai atsiranda depresijos simptomų, žmogui gali sumažėti savivertė, pasitikėjimas savimi, dažnai gali kilti kaltės jausmas. E. Čiūras pastebi, kad depresija dažniau diagnozuojama moterims negu vyrams. Vyrai dažniau gali skųstis susierzinimu, pykčio protrūkiais, impulsyvumu. Taip pat jie, esant depresijai, dažniau gali piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Gali pasinerti į fizinę veiklą, darboholizmą.
Kartais žmogus, sergantis depresija, turi nusiskundimų dėl fizinės sveikatos, tokių kaip vidurių užkietėjimas, diskomfortas pilve, pilvo pūtimas, viduriavimas, taip pat galvos skausmai. Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, susirgus depresija, lėtinės ligos gali paūmėti, pasunkėti tų ligų kontrolė, gali paryškėti simptomai. Tokiu atveju tarsi patenkama į užburtą ratą, kai pablogėjusi fizinė žmogaus sveikata pablogina emocinę būseną.
Depresijos atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Psichiatro teigimu, šiuo metu ligos atsiradimas aiškinamas remiantis biopsichosocialiniu modeliu, kuris reiškia, kad ligą lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Išmokų gavimas
E. Gydytojas džiaugiasi, kad žmonės, jausdami depresijos simptomus, vis dažniau ir drąsiau kreipiasi į psichiatrus, psichoterapeutus ir psichologus. Todėl vyrai labiau linkę nesikreipti į specialistus dėl įsitikinimų, kad jausmus rodyti nevyriška“, - pastebi E. Kartais žmonės patiria simptomus, bet jaučia vidinę stigmą, vengia įsisąmoninti, kad reikia pagalbos. Gydytojo nuomone, tokiu atveju svarbu suprasti, kad jūs nesate liga.
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas
- Asmenybės bruožai
- Somatinės ligos
- Socialiniai veiksniai (stresas, žemos pajamos, netenkinantis darbas)
Ką reikia žinoti apie depresiją ir kodėl? Psichologė Inga Juodkūne ir dr. Julius Neverauskas
Kaip Gauti Nedarbingumo Pažymėjimą Sergant Depresija
Jei jaučiate depresijos simptomus, pirmiausia turėtumėte kreiptis į gydytoją. Gydytojas nustato diagnozę ir nusprendžia, ar žmogui reikia nedarbingumo pažymėjimo. Tą akcentuoja ir „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. „Sprendimą visais atvejais priima gydantis gydytojas, vadovaudamasis medicinos normomis ir galiojančia tvarka“, - akcentuoja M.
Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne tik už gydymosi laikotarpį ligoninėje, tačiau ir gydantis dienos stacionare ar tiesiog poliklinikoje.
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka
- Kreipkitės į gydytoją (šeimos gydytoją, psichiatrą ar psichoterapeutą).
- Gydytojas įvertins jūsų būklę ir nustatys diagnozę.
- Jei reikia, gydytojas išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Gydymo Galimybės
Depresijos gydymo strategijos priklauso nuo jos sunkumo. Dienos stacionaro vadovo gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Edgaro Čiūro teigimu, Suaugusiųjų dienos stacionare yra taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas, didelis dėmesys skiriamas psichoterapinei pagalbai: „Gydymo metu žmonės lanko grupinę ir individualią terapiją. Taip pat vyksta ir kiti užsiėmimai: šokio judesio terapija, meno terapija, relaksacijos, meditacijos, tamsiuoju metų laiku naudojame ir šviesos terapijos lempą. Esant poreikiui skiriamas ar koreguojamas ir medikamentinis gydymas.“ Užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 8 val. iki 14 val.
Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionare skiriamas didelis dėmesys psichoterapinių gydymo metodų derinimui su medikamentiniu gydymu. Stacionare yra taikoma grupinė psichoterapija, individuali psichoterapija, psichiatro konsultacijos. Taip pat vyksta kūno ir judesio terapijos. Fizinis aktyvumas padeda jaustis geriau, todėl čia galima pasimokyti vaikščiojimo šiaurietiškomis lazdomis. Rudens ir žiemos metu, kai lauke mažiau šviesos, dienos stacionare naudojama šviesos terapijos lempa, kuri ypač gali padėti esant sezoninei depresijai. Taip pat taikoma filmų terapija, audiovizualinė relaksacija, vyksta autogeninės treniruotės, įvairios užimtumo terapijos: piešimas, lipdymas, lankstymas, pynimas ir kt.
Gydymo metodai
- Psichoterapija (individuali ir grupinė)
- Medikamentinis gydymas (antidepresantai)
- Kūno ir judesio terapija
- Meno terapija
- Šviesos terapija
- Fizinis aktyvumas
Savaime suprantama, kad gydytojo pareiga išsakyti galiojančias rekomendacijas, bet sprendimą - gerti rekomenduotus vaistus ar ne - priimsite jūs.
Socialinė Parama
E. Čiūras primena, kad užsitęsusi ir negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių: „Dėl to gali kilti sunkumų darbe, santykiuose. Užsitęsusi ir negydyta depresija gali paskatinti piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Žmogus gali labiau izoliuotis, atsiriboti nuo aplinkinių. Nesigydant gali stiprėti nepasitikėjimo savimi jausmas, kritiškumas sau.
Už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Gyventojui taip pat reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Kiek trunka nedarbingumas po stuburo operacijos?
Taip pat reikia nepamiršti reguliaraus fizinio aktyvumo, kurio efektyvumas įrodytas daugelio tyrimų. Visi minėti faktoriai yra svarbūs ir po gydymo, kad depresijos epizodai nepasikartotų.
„Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) teikia nuotolines ir gyvas psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes.
Kur kreiptis pagalbos?
- Šeimos gydytojas
- Psichiatras
- Psichoterapeutas
- Psichologas
- „Asmens sveikatos klinika“ (Žalgirio g. 90, Vilnius)
Darbo Santykiai ir Depresija
Depresijos diagnozė nėra pagrindas atleisti iš darbo. Daugeliui darbų depresijos diagnozė netrukdo. Deja, sunkumų vis dar, kol nepakeisti galiojantys teisės aktai, gali kilti teisėjams, prokurorams, statutiniams pareigūnams.
Išrašai apie asmens sveikatą darbdaviams nesiunčiami - tai ypač jautri informacija. „Darbdaviui nėra pateikiama informacija, ar žmogui skauda pilvą, ar jam yra depresija. Sakyti, kad darbdaviai vienaip ar kitaip reaguoja į vienokius ar kitokius nedarbingumo pažymėjimus, jau iš esmės yra klaida. Jei jie gautų tokią informaciją, tai būtų asmens duomenų pažeidimas“, - pabrėžia A.
Vis dėlto, A. Černiausko tvirtinimu, Lietuvoje matyti ir gerosios praktikos. „Jose periodiškai atliekami darbuotojų streso lygio tyrimai, o iškilus problemoms organizuojami konfidencialūs pokalbiai su psichologu ar net siūlomos individualios konsultacijos.
Gydymui Atspari Depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė.
Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.
Gydymo atsparios depresijos gydymo būdai
- Maksimalios vaistų dozės
- Medikamentų deriniai
- Elektroimpulsinė terapija
- Transkranijinė magnetinė terapija
Savižudybės Rizika
Minčių apie savižudybę patiriame daugelis - kartais jos ateina kaip noras „nebūti“, „kad nutrenktų automobilis“ ir pan., bet sergant depresija jų tikimybė, ypač sunkių, vadinamų aktyviomis, t. y. imtis aktyvaus vaidmens užbaigti savo gyvenimą, padidėja.
Įtaręs artimojo savižudybės pavojų nepalikčiau jo vieno, kol nesusitiksiu su specialistu. Tai turėtų būti psichiatras.
Nedarbingumo Pažymėjimo Terminas
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
tags: #ar #isduodamas #nedarbingumo #pazymejimas #sergant #depresija