Motinystės atostogos ir depresija: iššūkiai ir pagalba

Motinystė - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali būti kupinas iššūkių. Nors daugelis moterų džiaugiasi motinyste, kai kurios patiria emocinius sunkumus, tokius kaip depresija. Šiame straipsnyje aptarsime motinystės atostogas ir depresiją, įskaitant pogimdyminę depresiją, jos simptomus, priežastis ir galimus sprendimus.

Motinystės atostogos: privilegija ar iššūkis?

Lietuvos moterys turi ilgiausias motinystės atostogas civilizuotame pasaulyje. Regis, mums turėtų pavydėti visi. Tačiau buvimas namuose suvokiamas kaip privilegija, o mamos, kurios nuolat bando rasti balansą ir „plėšosi“ tarp darbo ir vaikų priežiūros, gali net pavydėti namuose nuolat esančioms mamoms.

Amerikiečių analizės ir konsultacijų įmonė „Gallup“ yra atlikusi apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 60 tūkst. moterų. Pačios nelaimingiausios mamos - tos, kurios nori, bet negali dirbti. Pagrindinės priežastys - šeimos ar kultūrinis spaudimas likti namuose, pareigos jausmas, per didelės vaikų priežiūros išlaidos (per brangu samdyti auklę) ir kt.

Namuose esančių mamų problema - ne tik kad reikia nuveikti visko tiek daug. Daug didesnė problema - rutina, kai dienos kartojasi, pirmadienis niekuo nesiskiria nuo trečiadienio, o trečiadienis - nuo penktadienio.

Kaip išvengti rutinos ir jaustis laimingesnei?

Ekspertai teigia, kad norint jaustis laimingesnėms būtina kažko laukti. Ir tai nebūtinai turi būti kažkoks svarbus įvykis (kaip, pavyzdžiui, kelionė ar atostogos su šeima). Tai gali būti tiesiog susitikimas su drauge išgerti puodelį kavos.

Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei

Štai keletas patarimų, kaip mamoms išvengti rutinos ir jaustis laimingesnėms:

• Planuokite net ir trumpus išėjimus iš namų. Jei visą laiką esate namuose su vaikais, bendraukite su kitomis mamomis, kad sąmoningai rastumėte laiko veiklai, kurioje vaikai nedalyvauja.
• Prisiminkite savo pomėgius. Skalbimas, maisto pirkimas, ruošimas, namų valymas, buteliukų plovimas - tai nesibaigiantys darbai, į kuriuos mamos tiesiog įklimpsta. Bet dar yra ir ta ankstesnioji jūs, kuri mėgo eiti į kiną, perskaitydavo galybę knygų ir nepraleisdavo nė mėgstamo atlikėjo koncerto. Suplanuokite laiką, kada laiko skirsite tik sau.
• Pavyzdžiui, labai naudinga lankyti užsiėmimus, pavyzdžiui, jei penktadieniais 18 val. einate į jogą, iškart tai pasižymėkite asmeninėje darbų planuotėje (kalendoriuje).
• Skirkite pasimatymus. Nors tai skamba labai stereotipiškai, bet skirti pasimatymus (bet kam - antrai pusei, draugei, mamai ir t.t.).
• Bendraukite su kitomis mamomis. Sukurti mamų bendruomenę - labai naudinga, nes galite ne tik dalytis patirtimi, bet ir papasakoti, kaip jaučiatės, kokių iššūkių jums kyla.
• Užsirašykite į kokius nors kursus (anglų kalbos, vairavimo, programavimo, kulinarijos ir t.t.).
• Pradėkite savanoriauti. Šiuo metu daugelis organizacijų ieško savanorių.
• Raskite su vaiku veiklų, kurios džiugintų ne tik jį, bet ir jus. Vaiką užrašykite į baseiną, muzikos mokyklėlę ar kitą būrelį.
• Galiausiai, socialinių tinklų naujienų nepriimkite „už gryną pinigą“. Nuomonės formuotojų socialiniuose tinkluose mamos mato nepriekaištingai sutvarkytas virtuves, išblizgintas svetaines ir išpuoštus laimingus vaikus. Šios vizualios žinutės perteikia mintį, kad visų šeimų namai turėtų būti nepriekaištingai švarūs, o mamos turi norėti su vaikais būti 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę.

Pogimdyminė depresija: kai motinystė tampa našta

„Atrodė iki pilnos laimės gyvenime trūksta tik vaikelio“, - pokalbį pradeda pogimdyminę depresiją išgyvenusi Diana Kuznecovienė (41 m.) Moteris nė svarstyti nesvarstė, kad taip laukto vaiko atėjimas gali sukelti stiprią apatiją. Diana išgyvenusi pogimdyminę depresiją prisipažįsta bijojusi būti palaikyta tiesiog išpaikinta mamyte.

Mat viešojoje erdvėje dažniausiai deklaruojamas tik šviesus ir pozityvus motinystės paveikslas, apie psichologinius sunkumus po gimdymo dėl staigių hormonų pokyčių kalbama retai. Pirmagimis Dianos šeimoje buvo lauktas ir išsvajotas. Sėkminga karjera, puikūs vedybiniai santykiai, o ir finansinė padėtis stabili. Kaip pati sako, prie gyvenimo idilės trūko tik vaikelio.

„Antrą parą po gimdymo pabudau naktį pajutusi didžiulį nerimą. Apsidairiau stengdamasi suprasti, kur aš. Suvokus, kad esu ligoninėje, o šalia manęs mažylis, jaučiau sunkiai paaiškinamą jausmą - mane tai slėgė, dusino. Kadangi viešojoje erdvėje buvo deklaruojamas tik pozityvus motinystės paveikslas, apie psichologinius sunkumus po gimdymo dėl staigių hormonų pokyčių ji nebuvo girdėjusi, o ir pasikalbėti, kaip jaučiasi, nebuvo su kuo. Ašaros, tuštuma galvoje, visiška apatija - taip pirmosiomis savaitėmis atrodė kankinama moters kasdienybė. „Nebejaučiau nei skonio, nei kvapų. Negalėjau nei valgyti, nei miegoti. Dėl nuolatinio nuovargio kasdien vis giliau grimzdau į psichologinę duobę.

Laimei, Dianos vyras medikas - jis pirmasis suprato, kas nutiko žmonai. Kartu jie ėmė ieškoti informacijos, kaip su depresija susidoroti, kreipėsi į psichologus. „Su emocijomis susitvarkyti padėjo biorezonanso terapija, kvėpavimo pratimai.

Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais

„Apie pogimdyminę depresiją niekas tada nekalbėjo. Dar dabar ligoninėje iš medikų tenka pajausti atsainų požiūrį - mamytės neva nežinia ko varo Dievą į medį. Vaikelis gimė sveikas, šeima lanko... Norėčiau, kad imtume pagaliau pogimdyminę depresiją vertinti rimtai. Jau gimdymo namuose moterims turėtų būti suteikta aiški informacija, kur jos gali kreiptis prislėgus blogoms emocijoms.

„Kai tokie jausmai užklumpa kaip iš giedro dangaus, moteris ima manyti, kad yra nenormali. Juk visi aplink džiaugiasi kūdikėliu, o ji vienintelė ne. Viskas, ko ji trokšta, - atsukti laiką atgal.

Su pogimdymine depresija susidoroti Dianai truko aštuonis mėnesius. Kadangi apatijos priežastis buvo užčiuopta iškart, problema neįsisenėjo.

- Depresija nėštumo metu ir pogimdyminė susijusios, tai vadinama perinataline depresija. Jei simptomai pasireiškė jau nėštumo metu, didelė tikimybė, kad pasireikš ir po gimdymo. O depresijos simptomai: užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti vaikui ar jį sužeisti.

- Yra išskiriami keli rizikos veiksniai: psichosocialiniai, socialiniai, biologiniai, taip pat ekonominis statusas. Didesnėje rizikoje atsiduria bedarbės, neturinčios pragyvenimui pakankamų pajamų, taip pat negaunančios psichologinės paramos iš aplinkos, neturi draugiškų santykių su partneriu, ypač jei po gimdymo lieka vienos.

Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas

- Mitas, kad motinystė yra tik šviesi ir palaiminga, prisideda prie depresijos. Mamos dažnai prisipažįsta jau pastojusios manė, kad skrajos padebesiais, bet aplanko įvairūs jausmai. Kad jaučia liūdesį, save ima kaltinti. Motinystė turi ypač daug spalvų.

- Žiniasklaidoje tenka skaityti skaudžias istorijas, pavyzdžiui, kaip mama naujagimį tualete paskandino.

- Nesprendžiamos problemos kaupiasi ir komplikuojasi. Tokie sukrečiantys atvejai gali rodyti, kad pavėluota suteikti pagalbą jau keliomis kartomis.

- Informacijos apie tai trūksta ne tik visuomenei, bet ir gimdyvėms. Temos apie moters psichologinę būklę nėštumo metu, prenatalines netektis, nėštumo nutraukimus, negyvagimius yra dar nepripažintos net ir tarp specialistų. Patyrusios persileidimą dažnai mini, kad jas iš ligoninės tiesiog taip ir paleido be jokios psichologinės pagalbos.

„Baby blues“: laikinas emocinis diskomfortas

Gimus vaikui, daugelis mamų patiria įvairias emocines ir fiziologines permainas. „Baby blues“ - tai terminas, kuris dažnai naudojamas apibūdinti emocinį diskomfortą, su kuriuo susiduria kai kurios moterys po gimdymo. Tai nėra rimtas psichikos sutrikimas, tačiau gali sukelti didelį stresą ir diskomfortą pirmosiomis savaitėmis po gimdymo.

Štai penki pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti apie šį reiškinį:

1. Tai yra laikinas reiškinys. „Baby blues“ dažniausiai prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Tai yra visiškai normalu ir netgi dažnai pasitaiko. Tuo tarpu, jei emociniai simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, gali prireikti kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta rimtesnių problemų, tokių kaip pogimdyvinė depresija.
2. Pagrindiniai simptomai. „Baby blues“ simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, liūdesį, nerimą, jausmą, kad esate pervargusi, arba net ašarų pyktį be aiškios priežasties. Mamos gali jausti nerimą dėl savo naujosios atsakomybės arba nusivylimą dėl fizinių ir emocinių pokyčių po gimdymo. Tai yra visiškai natūralus procesas, tačiau, jei simptomai stiprėja, svarbu pasitarti su gydytoju.
3. Hormonų svyravimai. Po gimdymo moters organizmas patiria drastiškus hormonų pokyčius, kurie gali turėti didelį poveikį emocijoms. Estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios atsiranda „baby blues“ simptomai. Taip pat didelis fizinis ir psichologinis nuovargis, ypač pirmosiomis dienomis po gimdymo, gali prisidėti prie šių emocinių pokyčių.
4. Kiekviena mama tai patiria skirtingai. Nors „baby blues“ yra dažnas reiškinys, ne visos mamos patiria tokius pačius simptomus. Kai kurios moterys jaučiasi labiau laimingos ir patenkintos po gimdymo, kitos gali patirti stiprų liūdesį ir emocinį nuovargį. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: socialinės paramos, bendros sveikatos būklės, miego kokybės ir net individualių asmenybės bruožų.
5. Parama ir poilsis - svarbūs komponentai. Labai svarbu, kad naujos mamos turėtų tinkamą paramą savo artimiesiems, draugams ar šeimos nariams. Psichologinė parama, pagalba namuose ir laiko skyrimas poilsiui gali ženkliai palengvinti emocinį diskomfortą.

Pogimdyminės depresijos simptomai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros vedėja doc. dr. G. Širvinskienė teigia, kad pogimdyminę depresiją išduoda:

• Bloga nuotaika, kuri tęsiasi daugiau nei dvi savaites.
• Energijos stoka, sumažėjęs aktyvumas.
• Tai, kas teikė džiaugsmą, nebedžiugina.
• Sumažėjusi dėmesio koncentracija.
• Nemiga, kiti miego sutrikimai, jaučiamas nuovargis.
• Dažnai pasireiškia kaltės, beviltiškumo jausmai.

Dr. G. Širvinskienės teigimu, pasireikšti gali ne visi požymiai, tik dalis jų. Pogimdyminė depresija skirstoma pagal sunkumo laipsnį: jeigu lengva depresija, gali pasireikšti tik keletas minėtų simptomų, jeigu vidutinio sunkumo - daugiau.

Psichologė priminė, jog pogimdyminės depresijos požymiai panašūs į dažną mamą užklumpančią būseną, kuri vadinama „motinystės liūdesiu“ (angl. „baby blues“). Ją patiria daug didesnė dalis moterų, kai kurie tyrimai rodo, jog maždaug pusė, kiti - kad net 80 proc. pagimdžiusių moterų. Esminis skirtumas, jog „motinystės liūdesys“ paprastai praeina savaime maždaug per porą savaičių po gimdymo.

Depresija savaime nepraeis. Pasak psichologės, pogimdyminė depresija gali užklupti ir iš karto po gimdymo, ir vėliau. Kartais - net praėjus pusmečiui ir daugiau nuo to laiko, kai į namus atkeliavo vaikas. Be to, ji vargina ne tik pirmakartes mamas, bet ir daugiau vaikų turinčias moteris. Amžius - taip pat nėra kriterijus: pogimdymine depresija serga tiek jauno amžiaus, tiek vyresnės mamos.

„Simptomus pajutusi moteris neturėtų kentėti ir galvoti, kad „išbūsiu“. Gana dažnai pasikeitusį moters elgesį, taigi, ir ligos požymius pirmieji pastebi moters artimieji.

Artimųjų pagalba ir palaikymas

Anot dr. G. Širvinskienės, svarbu:

• Kad moteris nesijaustų palikta viena su viskuo.
• Ji turi jausti socialinį palaikymą, turėti galimybę kalbėti apie tai, kaip jaučiasi, kuo gyvena.
• Svarbu abiem įvardinti emocijas, kurias jaučia.
• Konkreti pagalba. Nėštumas, gimdymas atima labai daug energijos iš moters. Tikrai nuovargis yra didžiulis.

Artimiesiems arba pačiai moteriai įtariant, jog gali sirgti pogimdymine depresija, pašnekovė pasiūlė išbandyti testą, sudarytą pagal visame pasaulyje pripažįstamą Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS). Šis testas parodo depresijos riziką. Socialinio projekto „Mama mums rūpi“ iniciatyva testą galima atlikti ir lietuvių kalba.

Anot dr. G. Širvinskienės, šiuo metu Lietuvoje siūloma nemažai nemokamos pagalbos pacientams, susiduriantiems su psichologinėmis ir psichinėmis problemomis. Rasti informacijos, kur teikiama pagalba (tiek mokama, tiek ir nemokama), galima viešai prieinamuose šaltiniuose.

„Pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą, galima ir su šeimos gydytoju. „Pogimdyminė depresija pas mus dažnai per vėlai pastebima. Laiku pastebėjus ir sulaukus pagalbos, moteris gana lengvai pasveiksta ir gali gyventi džiaugdamasi motinyste“, - apie tai, kodėl svarbu reaguoti pastebėjus jau pirmuosius ligos simptomus, sakė dr. G.

Laikotarpis po gimdymo yra pažeidžiama būsena. Sunkumų nuvertinimas, neprašyti patarimai, mokslu nepagrįsti įsitikinimai ir mitai bei neigiami palyginimai verčia žmogų jaustis, kad jis yra nesuprastas ir negirdimas, taip tik gilinami sunkumai.

„Buvimas šalia, apkabinimai, empatiška kūno kalba, rūpesčio ir palaikymo rodymas, dėmesingumas, atviro pobūdžio klausimai ir pagarba, praktinė pagalba yra palaikymas, kuris gydo esant sunkumams, kuria pasitikėjimą ir skatina atsiverti“, - pataria psichologė M.

Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės - kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau. Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru.

Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, - kalbėjo psichologė ir pridėjo, kad ne tik moterys, bet ir 4-7 proc. vyrų patiria pogimdyminę depresiją.

Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. „Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis.

Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai. Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nėštumo metu.

Dažniausiai pogimdyminė depresija išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo, tačiau, R. Mickevičienės teigimu, kartais gali pasireikšti ir vėliau.

Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu.

R. Mickevičienė pasakojo, kad pagalbos besikreipiančios moterys neretai pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“, „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“.

Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai laikydama rankose naujagimį negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti.

Pasak R. Mickevičienės, visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. „Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba pilnavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti?

Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. „Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, - kalbėjo Krizinio nėštumo centro specialistė R.

Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu, kreiptis galima el. paštu.

Tyrimai rodo, kad depresija po gimdymo užklumpa maždaug 10-20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Susirgti gali net ir tos mamos, kurios kūdikį planavo ir jo labai laukė.

Kokie simptomai išduoda, kad moteris gali sirgti depresija po gimdymo? Anot dr. G. Širvinskienės, tai bloga nuotaika, kuri tęsiasi daugiau nei dvi savaites, energijos stoka, sumažėjęs aktyvumas, tai, kas teikė džiaugsmą, nebedžiugina, sumažėjusi dėmesio koncentracija, nemiga, kiti miego sutrikimai, jaučiamas nuovargis, dažnai pasireiškia kaltės, beviltiškumo jausmai.

„Tai vėlgi, pogimdyminė depresija skirstoma pagal sunkumo laipsnį: jeigu lengva depresija, gali pasireikšti tik keletas minėtų simptomų, jeigu vidutinio sunkumo - daugiau. Esminis skirtumas, jog „motinystės liūdesys“ paprastai praeina savaime maždaug per porą savaičių po gimdymo“, - kalbėjo dr. G. Širvinskienė.

Gana dažnai pasikeitusį moters elgesį, taigi, ir ligos požymius pirmieji pastebi moters artimieji. Ji turi jausti socialinį palaikymą, turėti galimybę kalbėti apie tai, kaip jaučiasi, kuo gyvena. Tikrai nuovargis yra didžiulis.

Pagalbos kontaktai

Jei jaučiate emocinius sunkumus, kreipkitės į:

• Emocinės paramos tarnybas telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu.
• Krizinio nėštumo centrą konsultacijai gyvai arba nuotoliniu būdu.
• Šeimos gydytoją.
• Psichikos sveikatos centrą savo savivaldybėje.
• Mobilią krizių įveikimo komandą telefonu 1815.
• Mamos liniją.

Taip pat galite naudoti programėlę „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

Svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai jaučiatės prislėgti ir vieniši.

Pagalbos kontaktai

Organizacija	Kontaktinė informacija	Pagalbos tipas
Emocinės paramos tarnybos	Telefonas 1809, internetinis susirašinėjimas	Emocinė parama
Krizinio nėštumo centras	Konsultacijos gyvai arba nuotoliniu būdu	Konsultacijos
Mobilios krizių įveikimo komandos	Telefonas 1815	Konsultacinė pagalba telefonu
Mamos linija	Anoniminė emocinė parama el. paštu	Emocinė parama

tags: #motinystes #atostogos #ivare #depresija