Balandžio 2-oji - Pasaulinė autizmo supratimo diena, minima visame pasaulyje. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į iššūkius, su kuriais kasdien susiduria šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimo turinčius vaikus, skatinti žmonių sąmoningumą, toleranciją.
Šių metų šūkis - "Kartu griaukime kliūtis vardan žmonių, turinčių autizmą. Kurkime atvirą visuomenę." Svarbu suprasti, jog autistiški vaikai yra lygiai tokie pat mūsų Valstybės piliečiai. Jiems turi būti skiriamas toks pat dėmesys, meilė ir rūpestis. Kiekvienas asmuo, turintis autizmo spektro sutrikimą, gali mokytis, pasiekti pažangos ir patirti buvimo bendruomenėje džiaugsmą.
Autizmo spektro sutrikimai: kas tai?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės komunikacijos ir sąveikos sunkumais, taip pat ribotais ir pasikartojančiais elgesio modeliais, interesais ar veiklomis. Žmonės, turintys ASS, gali skirtis savo gebėjimais, poreikiais ir iššūkiais.
Vieniems reikia nuolatinės priežiūros, kiti puikiai funkcionuoja savarankiškai ir pasižymi aukštu intelektu bei išskirtiniais gebėjimais tam tikrose srityse. Būtent dėl šios įvairovės autizmas ir vadinamas „spektru”.
Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Jie mėgsta jiems įprastą rutiną.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, savitai išreiškia save ir savo santykį su supančia aplinka. Vaikams būdingas konkretus, nelankstus mąstymas ir loginės išvados, o abstraktesnės idėjos bei metaforos jiems yra sunkiai suvokiamos. Taip pat vaikai dažnai jaučiasi susaistyti taisyklių.
Juos nuolat lydi neigiama socialinė patirtis ir žema savigarba, dėl to kyla daug socialinių problemų, nesusipratimų bei konfliktų, didinančių streso lygį ir sukeliančių nerimą.
Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus?
Pasak MRU profesorės Vidos Gudžinskienės, autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims yra itin sudėtinga išsakyti savo nuomonę ir užmegzti kontaktą, dėl to aplinkiniams net paprasčiausiose socialinėse situacijose sunku suprasti jų mintis, jausmus ir elgesį.
Dažnai autizmo spektro sutrikimą turinys vaikai perdėtai reaguoja ir patiria stresą susidūrę su naujovėmis ir neįprastomis situacijomis, jie jaučiasi emociškai nestabilūs. Taip susiformuoja savita socialinė sąveika ir skurdūs socialiniai įgūdžiai, didėja streso lygis, dėl kurių augančiam vaikui darosi vis sunkiau orientuotis socialinėje aplinkoje.
Susidūrę su problema, kurios sprendimo iš anksto nežino, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, tampa bejėgiais ir tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus ir sunkumus, pavyzdžiui, agresiją, pykčio protrūkius, vaikas gali pradėti žaloti save ar rodyti besikartojantį elgesį.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Tad, įvairios kasdieninės probleminės situacijos gali turėti didelį poveikį vaiko gyvenimo kokybei, nes dažnai tai riboja galimybę mokytis integruotoje aplinkoje, dalyvauti papildomose neformaliojo ugdymo veiklose.
Vienas iš ryškesnių autizmo spektro sutrikimų bruožų yra neįprastas prisirišimas ir santykiai su tėvais, kurie varijuoja nuo vieno kraštutinumo iki kito, kuomet vaikai laikosi įsikibę savo tėvų ir isteriškai verkia, kai yra paliekami arba beveik nėra linkę pripažinti savo tėvų ir mielai išeitų su nepažįstamuoju.
Neretai vaikai lyg ir atrodo prisirišę prie tėvų, tačiau gali juos netikėtai užsipulti, tampyti už plaukų ir šūkauti, jei yra neleidžiama elgtis taip, kaip jie norėtų. Aplinkiniams gali būti sunku nesikišti, todėl svarbu tai, kad patys tėvai mokėtų tinkamai reaguoti ir ištvertų vaiko ašaras tais momentais.
Dažnai pernelyg guosdami vaiką, tėvai iš tikrųjų jį patikina, kad situacija yra potencialiai pavojinga. Taip formuojami netinkami įpročiai, o vaikai tampa įpročių įkaitais.
Kitas ryškus bruožas - socialinių įgūdžių stoka. Anot, MRU profesorės Vidos Gudžinskienės, „dauguma vaikų nori būti savarankiški, jie didžiuojasi savo pasiekimais ir nori būti panašūs į suaugusiuosius. Tačiau vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, nesidomi pokyčiais, jie nenori būti panašūs į kitus, dėl to jų tėvams būna sunku juos suvaldyti ir ramybės dėlei tėvai linkę nusileisti.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
O tai yra viena dažniausių tėvų klaidų, nes autizmo spektro sutrikimai neužkerta kelio fizinei vaiko raidai - toks vaikas sugeba viską, ką gali padaryti jo bendraamžiai. Tiesiog reikia kantriai jį mokyti ir suteikti pagalbą, pastiprinimą.
Socialinių pedagogų ir mokytojų užduotis - įtikinti tėvus, kad jų vaikai šioje srityje nėra neįgalūs, tiesiog vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, išsiskiria kitoniškumu socialinėje plotmėje ir tai galiausiai sumažina jų savigarbą. Kuo ilgiau bus vilkinamas vaiko mokymas, tuo sunkiau bus įveikti nusistovėjusius įpročius.
Svarbu nepraleisti 3-5 metų vaiko raidos laikotarpio, kuomet formuojasi kalbiniai įgūdžiai, o turinčių autizmo spektro sutrikimų vaikų raida yra žymiai lėtesnė.
Rekomendacijos dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais:
- pradėkite nuo akių kontakto palaikymo ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo kontakto prasideda bendravimas ir socialinė sąveika.
- pratinkite užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais.
- rekomenduotina pažymėti atskiras zonas nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks susieti jas su tam tikru daiktu ar veikla.
- skatinkite, motyvuokite vaiką, padėkite jam matyti veiklos tikslą.
- jei aplinkoje triukšminga, ar daugiau vaikų šalia, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto, nukreipkite autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko dėmesį į kitą veiklą.
- Be to, esant sunkumams - nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar net nutraukite veiklą, kol vaikas nurims.
- mokytojai dažnai linkę per pamokas kalbėti daug, manydami, kad visi mokiniai sugeba sekti jų mintį ir supranta jų žodžius. ASS sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius, tad naudokite paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį. Jums pakaks tik atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę ir jis pats imsis kitos veiklos.
- paaugliams - padėkite atpažinti savo emocijas, įskaitant ir kompleksines emocijas (pvz., pavydas, pasididžiavimas ir t. valdykite ir nukreipkite savo jausmus taip, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, tam pasitelkdami emocinį intelektą. Demonstruodami savivoką ir savitvardą savo pavyzdžiu parodykime, kaip mums sekasi suvokti savo emocijas ir valdyti save.
Autizmo paplitimas ir diagnostika
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai vienas iš 100 vaikų pasaulyje turi autizmo spektro sutrikimą. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2021 metais autizmo paplitimas buvo dar didesnis - 1 iš 36 vaikų (2,8%).
Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, autizmo paplitimas taip pat auga, nors oficialūs skaičiai išlieka mažesni nei pasauliniai vidurkiai - apie 0,5% mokyklinio amžiaus vaikų. Per pastaruosius metus stebima tendencija, kad autizmo atvejų skaičius auga visame pasaulyje.
Tai siejama ne tik su geresne diagnostika ir didesniu visuomenės sąmoningumu, bet ir galimais aplinkos veiksniais.
Diagnostikos metodai per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai tobulėjo. Šiuo metu autizmas diagnozuojamas remiantis elgesio stebėjimais, specialiais klausimynais ir testais, kuriuos atlieka specialistų komanda - psichiatrai, psichologai, neurologai, kalbos terapeutai.
Maždaug 75 proc. D. Rudytė-Šeškevičienė pasakoja, kad dažnai vaikams specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi, kai patys tėvai atkreipia dėmesį į tam tikrus signalus. Pasak jos, būna, kad vaikai ateina į ugdymo įstaigą ir mokytojai ar kiti švietimo pagalbos specialistai atkreipia dėmesį į tam tikras problemas.
Pavyzdžiui, mokytojas, pastebėjęs, kad mokinys nuolat patiria sunkumų mokydamasis, elgiasi neįprastai, nespėja su bendraamžiais, informuoja vaiko tėvus ir mokyklos Vaiko gerovės komisiją, kurios nariai stebi vaiką, vertina jo pažangą, organizuoja pagalbą mokykloje.
„Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje dirba specialistai: logopedai, psichologai, specialieji pedagogai, kurie ne tik atlieka vertinimus, bet ir konsultuoja. Be to, šalyje veikia ir Regioniniai ugdymo centrai, kurių specialistai taip pat teikia psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę ir metodinę pagalbą priskirto regiono mokyklų mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo bendruomenėms“, - galimybes vardija D.
Pašnekovė teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su bendraamžiais, jei tik tai įmanoma, t. y. pagalba vaikui teikiama bendrojo ugdymo mokykloje, o ne vaikas siunčiamas „į specialią mokyklą“.
I. „Į mokyklas ateina vaikai iš įvairių šeimų - ir turinčių emocinių sunkumų, ir tokių, kur tėvai turi priklausomybių. Visi jie susiduria su skirtingais iššūkiais, tačiau visi jie turi teisę būti priimti. Mokytojo misija ir pašaukimas - padėti kiekvienam.
Anot pašnekovės, įtraukusis ugdymas yra visos visuomenės požiūrio klausimas į kiekvieną. Tai reiškia, kad ne vaikas turi taikytis prie sistemos, o sistema - prie jo poreikių.
„Mano vaikas niekada nesijautė prastesnis. Jo mąstymas kitoks, bet tai nėra blogai. Ji sako pastebinti, kad visuomenės požiūris po truputį keičiasi į gerąją pusę - mokyklose steigiamos specialiosios klasės, atsiranda daugiau specialistų, o supratimas ateina per praktiką.
Rubrika „Patarimai“: „Kodėl jų akimis mes esame kitokie?”, – B. Suisse ir I. Bakanienė
Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimas pasaulyje ir Lietuvoje
Pasaulinė autizmo supratimo diena yra kasmet balandžio 2 dieną minima tarptautinė diena, skirta didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro sutrikimus. Šios dienos minėjimo tikslas - ne tik informuoti visuomenę apie autizmo spektro sutrikimus, bet ir skatinti pagarbą, priėmimą bei supratimą.
Ryškiausia Pasaulinės autizmo supratimo dienos iniciatyva tapo #LightItUpBlue kampanija, kurios metu mėlyna šviesa nušviečiami žymūs pasaulio statiniai ir paminklai. Pasaulyje vyksta įvairūs renginiai - konferencijos, diskusijos, parodos, specialūs kino seansai bei sporto renginiai.
Lietuvoje taip pat organizuojamos įvairios iniciatyvos, skirtos Pasaulinei autizmo supratimo dienai paminėti. Tai apima:
- Pastatų apšvietimas mėlyna spalva: Prisijungiant prie pasaulinės #LightItUpBlue kampanijos, Lietuvoje taip pat nušviečiami žymūs pastatai mėlyna spalva, siekiant atkreipti dėmesį į autizmo problemą.
- Informaciniai seminarai ir konferencijos: Rengiami seminarai ir konferencijos, skirti specialistams ir visuomenei, kurių metu dalijamasi naujausia informacija apie autizmą, diagnostiką, terapijos metodus ir socialinę integraciją.
- Specialūs kino seansai: Organizuojami specialūs kino seansai „Neįprasta kino popietė”, skirti autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms, siekiant sukurti jiems palankią ir suprantančią aplinką.
- Švietimo įstaigų iniciatyvos: Mokyklose ir darželiuose vyksta įvairios veiklos, skirtos ugdyti vaikų supratimą ir toleranciją autistiškiems bendraamžiams.
Pavyzdžiui, Balsių pagrindinės mokyklos bendruomenė, kurios šūkis yra „Svarbus kiekvienas“, kiekvienais metais prisijungia prie Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimo, siekdama auginti sąmoningumą, mokyti suprasti ir palaikyti žmones, turinčius autizmo sutrikimą, bei jų šeimas.
Ruklos J. Stanislausko mokykloje - daugiafunkciame centre vyko Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimas, skirtas didinti žinias apie autizmą ir kurti empatijos atmosferą. Minėjimo metu mokiniai vaidino istoriją sukurta mūsų mokyklos ugdytinės.
Istorija pasakoja apie patyčias ir išgyvenimus, kuriuos mergaitė patyrė dėl savo religinių įsitikinimų. Nors pasakojimas buvo liūdnas, jis baigėsi laimingai, nes su iškilusiomis problemomis padėjo susidoroti draugių ir mamos parama. Antra renginio užduotis buvo kūrybinė veikla, kurios metu mokiniai grupelėmis gamino „Lašelių sapnų gaudykles“.
Šios gaudykles simbolizavo, kad, kaip ir žmonės, jos yra visos, individualios ir nuostabios.
Iššūkiai ir parama autistiškiems žmonėms Lietuvoje
Autistiški žmonės kasdien susiduria su daugybe iššūkių. Jiems gali būti sunku suprasti socialines taisykles, „perskaityti” neverbalinio bendravimo signalus, valdyti sensorinius dirgiklius. Švietimo sistema dažnai nėra pakankamai pritaikyta autistiškų vaikų poreikiams.
Nors Lietuvoje įtraukusis ugdymas tampa norma, mokyklose vis dar trūksta specialistų, mokytojų padėjėjų ir metodinių priemonių. Socialinės integracijos klausimai išlieka opūs - autistiški žmonės dažnai patiria vienišumą, patyčias ir diskriminaciją. Jiems sunku rasti draugų, o vėliau - įsidarbinti ir savarankiškai gyventi.
Lietuvoje veikia nemažai paramos grupių ir organizacijų, teikiančių pagalbą autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms - „Lietaus vaikai”, „Autizmo centras”, „Kitoks vaikas” ir kt. Valstybės teikiama parama apima ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, neįgalumo išmokas, asmeninio asistento paslaugas. Lietuvoje taikoma delfinų terapija, kognityvinė elgesio terapija, su vaikais dirba kalbos terapeutai, darbo terapeutai, kineziterapeutai.
Neurodiversumo koncepcija teigia, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip autizmas, yra natūrali žmogaus smegenų raidos variacija, o ne sutrikimas ar liga. Svarbu pripažinti ir vertinti šiuos skirtumus, o ne bandyti juos „išgydyti”. Įtraukties kultūros skatinimas darbo vietose, mokyklose ir viešosiose erdvėse yra būtinas, siekiant sukurti palankesnę aplinką autistiškiems žmonėms.
Įtraukusis ugdymas: sistemos prisitaikymas prie mokinio
Įtraukusis ugdymas - tai švietimo principas ir praktika, kai visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, sveikatos būklės, kalbos, kultūros, socialinės padėties ar kitų skirtumų, mokosi kartu toje pačioje ugdymo aplinkoje. Ji pabrėžia, kad įtraukiojo ugdymo esmė yra ne vaiko prisitaikymas prie sistemos, bet sistemos prisitaikymas prie mokinio.
Tai reiškia, kad ugdymo įstaiga turi spręsti iššūkius, kurie atsiranda įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Šiuo metu, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šalyje ugdomi apie 50 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Apie 90 proc. jų mokosi kartu su bendraamžiais įprastose klasėse, 3 proc. - specialiosiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, o 7 proc. - specialiosiose mokyklose.
Štai Ilonos sūnus Aleksandras, kuriam buvo treji, jam buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Netrukus šeimai teko susidurti su vis dar dažna situacija - ne visi darželiai ir mokyklos yra pasirengę priimti tokį vaiką.
Tačiau Aleksandro istorija parodė, kad ir situacija, ir pats vaikas gali keistis. I. Plavska augina vienturtį sūnų Aleksandrą, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Diagnozę šeima išgirdo, kai berniukui buvo treji.
„Kai Aleksandrui buvo dveji su puse, jis pradėjo lankyti darželį. Auklėtojos pastebėjo vaiko kitoniškumą, man pačiai tokia mintis net nebuvo atėjusi. Jos pasiūlė kreiptis į specialistus. Taip ir padarėme. Ji pasakoja, kad netrukus vaikas buvo gražiai „išprašytas“ iš to darželio, motyvuojant tuo, kad šioje ugdymo įstaigoje nėra galimybių suteikti reikiamą pagalbą.
„Aš dėjau daug pastangų, kad vaikas ten liktų - siūliau mokymus, bendravau su specialistais. „Ten grupėje buvo ugdoma ne daugiau kaip dešimt vaikų. Su mažyliais dirbo mokytoja, jos padėjėja ir šeimininkutė. Kiekviena grupė turi ir logopedą, kuris su Aleksandru dirbo tris kartus per savaitę, o vieną kartą per savaitę sūnus turėjo užsiėmimą su spec.
„Jau po pirmojo mėnesio šiame darželyje, jis atbėgo manęs pasitikti su šypsena ir džiaugsmu, pasigyrė, kad žaidė su vaikais. Šiemet Aleksandras pradėjo lankyti mokyklą. Mamos nuomone, pirmokui adaptuotis specialiojoje klasėje yra lengviau.
„Todėl sėkmingam įtraukiajam ugdymui reikia labai aiškaus komandinio darbo: tėvų, pedagogų, specialistų bendradarbiavimo. „Pernai, kai darželyje su juo dirbo apmokyti specialistai, per visus metus jam buvo įvykę vos pora pykčio pliūpsnių. Vadinasi, su mano vaiku įmanoma dirbti ir susikalbėti.
Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centro Įtraukiojo ugdymo konsultavimo komandos vadovė D.
Ji sako pastebinti, kad visuomenės požiūris po truputį keičiasi į gerąją pusę - mokyklose steigiamos specialiosios klasės, atsiranda daugiau specialistų, o supratimas ateina per praktiką.