Smurtas artimoje aplinkoje yra opi visuomenės problema, kurios sprendimui būtinas nuolatinis dėmesys ir pastangos. Siekiant įvertinti situaciją ir pokyčius, atliekami visuomenės nuomonės tyrimai. Šiame straipsnyje apžvelgiama visuomenės nuomonė apie smurtą šeimoje Lietuvoje, remiantis tyrimų duomenimis.
Doc. Dr. 2019 -2022 m. buvo įgyvendinamas projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“. Čia pateikiami paskutiniojo, 2022 m. atlikto tyrimo rezultatai, juos lyginant su ankstesniais, 2019 ir 2020 m. tyrimų rezultatais. Be to, dauguma rezultatų lyginami su ankstesniais SADM užsakymu atliktų tokių apklausų 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. rezultatais.
Jos buvo atliktos, panaudojant tokį patį klausimyną, kasmet šiek tiek jį patobulinant. Rezultatų palyginamumui ir 2019 - 2022 m. Ilgalaikė rezultatų dinamika labai prasminga, tuomet gerai matosi kitimo tendencijos, o neatitinkančius bendrų tendencijų rezultatus galima arba atmesti, arba paaiškinti tuo metu įvykusiais ekstremaliais įvykiais. Visuomenės nuomonė kinta lėtai, nebent įvyktų koks nors nepaprastai svarbus įvykis, todėl trumpo laikotarpio rezultatų kitimas neturėtų būti labai greitas, rezultatai greičiausiai turėtų nuosekliai nežymiai kisti arba svyruoti paklaidų ribose.
Šių apklausų rezultatų paklaidų ribos turėtų būti apie 3%. Atsakymai apie smurto patyrimą per visą gyvenimą turėtų mažai skirtis, nes per 5 metus taikaus gyvenimo didelio smurto protrūkių ar sumažėjimo neturėtų būti. Teoriškai būtų galima prognozuoti, kad pasisakiusių apie tai, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje turėtų šiek tiek didėti, nes pastaraisiais metais visuomenėje daug daugiau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, ir žmonės turėtų mažiau slėpti savo smurto patirtį. Ankstyviausias panašus visuomenės nuomonės tyrimas, kiek man žinoma, buvo atliktas 1997 m. Klausimynas skyrėsi nuo aukščiau minėtų dabartinių, bet kai kurie klausimai buvo beveik tokie patys, tik 1997 m. buvo vartojamas išsireiškimas „smurtas šeimoje“, o dabartiniuose klausimynuose - „smurtas artimoje aplinkoje“.
Pagrindiniai 2022 m. tyrimo rezultatai
- 77% apklaustųjų patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, kreiptis į policiją, 15% - į moterų NVO.
- Didėja pasitikėjimas policija, per 4 m.
- Kaip ir tikėtasi, 2019, 2020 ir 2022 m. pagrindiniai tyrimų rezultatai, kurie apima viso gyvenimo respondentų patyrimą, skyrėsi tik paklaidų ribose. Ir tas patvirtina tyrimo atlikimo korektiškumą.
Pokyčiai 2019 - 2020 - 2022 m. laikotarpiu
- Padidėjo nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje: 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nepateisino 79% gyventojų, 2020 m. - 89%, o 2022 m.
- Padidėjo pasitikėjimas policija (nors nepakankamai): 2019 m. kad kreipėsi į policiją pasisakė 14% nukentėjusių, 2020 - 15%, 2022 - 17%;
- Padidėjo SPC (dabar SKPC) žinomumas: 2019 m.
Rezultatų palyginimas patvirtina, kad viešajai nuomonei didelę įtaką turi viešinimo žiniasklaidoje kampanijos. Projekto metu daug dėmesio buvo skiriama smurto artimoje netoleravimo skatinimui žiniasklaidoje, taip pat buvo viešinami projekto rezultatai bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SPC, vėliau - SKPC) veikla. Be to, 2020 m.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Respondentų atsakymų apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje dinamika nuo 2014 m. Nagrinėjant pateiktus rezultatus, galima daryti prielaidą, kad 2016-2017 m. tyrimai nebuvo atlikti korektiškai, nes tokių didelių pokyčių, ypač lyginant 2016 ir 2017 m. rezultatus, būti negali. Galima padaryti išvadą, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių dalis yra apie 17-20%. Tiesa, šie skaičiai taip pat gali būti sumažinti ir neatspindėti tikrosios padėties, nes daugelis žmonių tokį patyrimą laiko gėdingu, ir viešai jo nepripažįsta.
Kaip kito ši dalis, geriausiai atspindi 2022 m. rezultatų palyginimas su 1997 m. apklausos rezultatais (Purvaneckienė, 1999a). Tuomet kad turi asmeninę smurto šeimoje patirtį pasisakė 10 % respondentų, 12% moterų ir 7% vyrų. Lyginant su 1997 m., 2022 m. kada nors patyrusių smurtą artimoje aplinkoje padidėjo dvigubai, moterų ir vyrų - panašiai. Tam padidėjimui, matyt, pagrindinę įtaką turėjo baimės viešinti smurto patyrimą mažėjimas, o ne toks žymus smurto artimoje aplinkoje padidėjimas.
Tą patvirtina ir atsakymų į klausimą, ar žino apie giminių, draugų, pažįstamų patirtą smurtą, atsakymų lyginimas su 1997 m. Prieš 25 metus apie tokią patirtį žinojo 20% respondentų, o 2022 m. Pastarieji tyrimai išryškino moterų ir vyrų patirties, elgesio bei nuomonių skirtumus. Moterų ir vyrų patirties, elgesio bei nuomonių skirtumai pagal 2022 m.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. apklausos klausimyne tarp smurtautojų buvo išskirtos tėvų ir vaikų grupės. Tėvų grupės išskyrimas išryškino labai svarbų faktą - vyrai šeimoje dažniausiai nukenčia nuo tėvų. Yra galimybė palyginti, kiek moterų kreipėsi pagalbos, su 1997 m. atlikto kito (viktimologinio) tyrimo rezultatais. Tiesa, tik moterų, nes tai buvo moterų viktimologinis tyrimas (Purvaneckienė, 1999b).
1997 m. į policiją buvo kreipusios 10,6% nukentėjusių moterų, o 2022 m. - 21% (2019 ir 2020 - 18%). Taigi, per 25 m. besikreipiančių į policiją nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų dalis padvigubėjo. Didėjantį pasitikėjimą policija rodo ir atsakymai į klausimą, į ką respondentai patartų kreiptis, patyrus smurtą artimoje aplinkoje. 2019 m. 70% respondentų teigė, kad patartų kreiptis į policiją, o 2022 m. - 77%. Patyrusių ir nepatyrusių smurtą respondentų nuomonės skyrėsi ir kitais klausimais. 55,8 % patyrusių žinojo pagalbą teikiančias įstaigas ir organizacijas, o nepatyrusių - 42,6%.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Per 25 metus taip pat pasikeitė žmonių nuomonė apie tai, kas labiausiai nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. 2019 m. Lietuvos gyventojai manė, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys (74%) ir vaikai (54%). 1997 m. gyventojai manė, kad dažniausiai smurtą patiria vaikai (52%) ir moterys (22%).
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Taip bendraujant prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tartum stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Neretai žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, jį atpažįsta ne iš karto. Kartais jį suvokia tik tada, kai visiškai išvargęs ir pasimetęs kokiame nors informacijos šaltinyje perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba apie tai, kokius simptomus jaučia smurto auka.
Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs. Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų. Štai čia pasitvirtina pasakos apie Mėlynbarzdį motyvas - jaunėlė sesė, tekėdama už Mėlynbarzdžio, netikėjo, kad ją ištiks toks pats likimas, kaip ir kitas jo moteris. Net ir įtardama, kad su jaunikiu kažkas negerai, ji naiviai tikėjosi, kad jai taip nenutiks ir kartojo: „O ta Mėlynbarzdžio barzda ne tokia jau ir mėlyna…“.
Dar vienas psichologinio smurto aspektas, klaidinantis psichologinį smurtą patiriančias moteris, - smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei. Smurtautojas dažniausiai sako „Aš tai darau dėl tavęs, noriu tave apsaugoti, juk matai, kaip tie žmonės tave skaudina.“ Dažnai uždraudžia bendrauti su draugėmis, ypač tomis, kurios gali atverti akis ir parodyti, kad moters santykiai destruktyvūs. Laikui bėgant atsiranda vis daugiau manipuliacijų, nepagarbių komentarų apie moters išvaizdą, intelektą, įvairius negebėjimus. Nuolat girdimos frazės: „Tau niekas nesiseka, kaip visada“, „Tu nieko nemoki padaryti gerai“, „Tau nepavyks“, „Kam tau to reikia“, Tai ne tau“ ir pan. Neturėdama su kuo pasikalbėti ir papasakoti, kaip jaučiasi, moteris ir pati pradeda nebesuprasti savo slogios savijautos. Jai sunku rasti priežastį, dėl ko ji taip jaučiasi, kas kelia įtampą, nesupranta, kokiose pinklėse atsidūrė. Nugalinta ir nuolat kalta besijaučianti moteris pradeda manyti, kad ji ir yra konfliktų priežastis, o ilgainiui tuo įtiki. Partneris visada randa, kuo apkaltinti moterį, o savo kaltės niekada nepripažįsta ir neatsiprašo.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Jei jūs patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Visą parą veikianti emocinės paramos tarnyba „Pagalbos moterims linija“ šiuo metu daugiausia skambučių sulaukia dėl tarpusavio santykių. Dažna problema - konfliktai šeimoje.Kasdien prie telefonų dirba daugiau nei dešimt specialiai apmokytų savanorių, į kuriuos nemaža dalis skambinančiųjų kreipiasi ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau, anot specialistų, svarbu atskirti, kur yra konfliktas, o kur jau smurtas ir šių dviejų reiškinių nereikėtų gretinti ir maišyti.
Konfliktai šeimoje karantino metu
Kodėl konfliktai šeimoje yra dažnesni, kai visa šeima būna ilgesnį laiką kartu? Būnant karantino sąlygomis vienoje erdvėje, ypač jei ta erdvė nedidelė, natūraliai kyla įtampa. Kiekvienas šeimos narys turi savo individualių poreikių ir veiklų, kurios šiuo metu persikėlė į namus. Reikia išmokti persiorientuoti dirbti ir mokytis kitaip, kyla daug neaiškumų dėl neįprastos situacijos, kuri trunka ilgiau nei, galbūt, buvo tikėtasi. Reikia iš naujo prisitaikyti ir naujai pertvarkyti erdvę, darbotvarkes, o tuo pačiu ir santykius.
Dėl skirtingų, o šiuo metu dar ir dalinai sunkiai patenkinamų, kiekvieno šeimos nario, tiek tėvų, tiek ir vaikų, poreikių natūraliai kyla įtampos ir konfliktai šeimoje. Prie to prisideda ir, galbūt, neturėjimas žinių bei įgūdžių, kaip spręsti konfliktus ir derinti skirtingus interesus. Be to, į šeimos erdvę persikėlė ir įvairūs draudimai, apribojimai būti viešoje erdvėje, kontaktuoti su kitais. Vaikams negalima matytis su seneliais, kurie anksčiau galbūt padėdavo ir tėvai galėjo daugiau laiko skirti sau. Taip pat vaikai nebegali gyvai bendrauti su bendraamžiais, su kuriais galėdavo išsikrauti užsiimdami sportiniais žaidimais ar kita aktyvia veikla. Sporto salės uždarytos, aktyvaus laisvalaikio būrelių lankymas draudžiamas, tad nėra kur išlieti susikaupusios energijos ir tuo pačiu natūraliai kylančio pykčio.
Svarbu suprasti, kad esant įtemptai situacijai tiek suaugusieji, tiek vaikai patiria nerimą. Tėvai nerimauja dėl pragyvenimo lėšų, apsirūpinimo apsaugos priemonėmis, savo ir artimųjų sveikatos bei gyvenimo būdo pokyčių, kurie atsirado dėl būtinos saviizoliacijos. Vaikai nerimauja dėl pritaikytų apribojimų, įprastinės veiklos ir bendravimo trūkumo. Tai gali kelti daug neigiamų jausmų: pasimetimą, pyktį, nuobodulį, įtampą ir kt.
Taip pat nereikia pamiršti, jog nemaža dalis gyventojų jaučia baimę užsikrėsti virusu, sunkiai susirgti, būti izoliuotais ar apkrėsti artimuosius, ypač jei priklauso rizikos grupei ar turi sveikatos sutrikimų. Tokiems žmonėms atsiranda padidintas saugumo poreikis, kuris, jeigu nėra patenkinamas, gali kelti dar daugiau rūpesčių, lydimų pykčio, nerimo, streso ir kitų negatyvių emocijų. Šeimos nariai gali tapti dirglesni, impulsyvesni ir emociškai išbalansuoti.
Negalime užsimerkti ir prieš faktą, jog žmonės, turintys problemų dėl priklausomybės alkoholiui ir kitiems kvaišalams, taip pat niekur nedingsta, ir karantino sąlygomis kartu su jais gyvenantys namiškiai tampa tarsi įkaitais, dėl ko gali kilti dar daugiau konfliktų.
Konfliktų šeimoje priežastys
Kodėl kyla konfliktai šeimoje? Kokios yra konfliktų tarpusavio santykiuose priežastys? Tikriausiai natūralu, kad santykiuose kyla konfliktai, nes kiekvienas žmogus yra individualus ir tuo pačiu skirtingas, su tik jam/jai būdingais poreikiais, norais, lūkesčiais, ir pan. Konfliktai šeimoje kyla ir tuomet, kai tų norų, lūkesčių ar poreikių skirtumai išryškėja tarp dviejų ar daugiau žmonių.
To priežastys gali būti įvairios: saviems poreikiams ar norams taikomas prioritetas, kito atžvilgiu keliami neretai perdėti, neadekvatūs lūkesčiai, bendraujant remiamasi tik sava patirtimi ir savo asmeniniu suvokimu, sunkiai sekasi ar nepajėgiama įsiklausyti į kitą, o kartais net ir nebandoma to daryti. Todėl tokioje poroje žmonės jaučiasi neišgirsti, nesuprasti, nepriimti.
Taip pat nemažai suaugusiųjų neturi buvimo kartu su kitu įgūdžių ar jie yra gana skurdūs. Daugiau konfliktų šeimoje taip pat gali kilti ir dėl to, jog distancija, erdvė tarp žmonių, būnančių kartu ilgesnį laiką, yra nekintanti, daugiau mažiau pastovi, santykinai nedidelė. Žmogui pradeda trūkti erdvės, norisi didesnio atstumo nuo kito, nes esant kartu ilgesnį laiką, greičiau pavargstama, mažiau lieka dėmesio sau.
Kita vertus, klausimas, kiek žmonės turi suvoktos patirties kurti santykius su kitais, o galbūt jie apskritai linkę daugiau koncentruotis į save, o ne į buvimą su kitais, į mokymąsi gyventi darniai. Skirtingiems žmonėms gali būti skirtingos konfliktų priežastys, tačiau svarbu suvokti, kas kelia įtampas.
Smurtas šeimoje
Kodėl šiuo metu padidėjo smurto šeimoje atvejų? Tai matome ir iš užsienio šalių, ir iš Lietuvos patirčių. Smurtas šeimoje kyla tose šeimose, kur yra ypač išreikšti galios ir kontrolės santykiai. Dažniausiai tai būna kažkurio vieno šeimos nario vaidmuo. Karantino sąlygomis įtampos dar daugiau nei įprastai, ir kontroliuojantis asmuo, norėdamas suvaldyti situaciją, pratrūksta agresija. Smurtas tai nėra įprastas konfliktas, kai konfliktuoja abi pusės ir kiekviena turi teisę išsisakyti, ginti savo nuomonę, prieiti bendro sprendimo ir/arba likti prie savo nuomonės.
Noriu atkreipti dėmesį ir į žmonių sveikatos problemas, dėl kurių gali kilti „kontrolės ir galios“ scenarijus. Jeigu remtis faktais, kad smurto atvejų daugiausia įvyksta tuomet, kai vienas iš partnerių yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, tai karantino sąlygomis, kai nėra galimybės pasitraukti iš nesaugios gyvenamosios aplinkos, natūralu, kad tokių atvejų bus daugiau.
Esant gana uždaroje erdvėje smurtas gali prasidėti ir dėl psichozinėmis ligomis sergančių asmenų elgesio. Nenatūraliai padidėjus nerimo lygiui smurtinis elgesys gali pasireikšti emociškai nestabiliems, jautresniems, miego, valgymo sutrikimų turintiems asmenims.
Kaip elgtis iškilus smurto grėsmei
Ką pasiūlytumėte, kaip moteriai elgtis konflikto šeimoje metu ar iškilus smurto grėsmei? Iš mus pasiekiančių skambučių matome, jog kiekviena situacija labai individuali. Tačiau, jei moteris gyvena smurtiniuose santykiuose, tikėtina, kad karantino metu smurtas gali tapti dažnesnis, todėl itin svarbu ieškoti galimybių kaip nors, kad ir trumpam, pasitraukti iš smurtinių santykių ir taip padėti sau susitvarkyti su kylančiais intensyviais jausmais.
Būtina ieškoti pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, kad ir paskambinti į „Pagalbos moterims liniją“. Nuoširdus pokalbis padėtų moteriai nusiraminti ir kitomis akimis pažiūrėti į savo situaciją. Jei padėtis ypač grėsminga, reikia skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviesti policiją. Karantino metu pagalbą galima išsikviesti ne tik paskambinus, bet ir parašius SMS žinutę.
Noriu pabrėžti, jog pirmiausiai, ką verta atsiminti smurtą patiriančiam žmogui - tai nekaltinti savęs dėl to, kas įvyko. Niekas neturi teisės skaudinti kito žmogaus ar naudoti jėgą jo atžvilgiu, tam nėra pateisinamų priežasčių. Nuo smurto kenčiantis žmogus turi teisę rinktis - nutraukti smurtinius ryšius ar susitaikyti su esama situacija ir likti joje, kuri, neabejotinai, kartosis, kiekvieną kartą stipriau žeisdama.
Smurtą patiriantis žmogus turi ieškoti savyje kantrybės ir jėgų pradėti viską iš naujo, pergalvoti savo problemas, ieškoti pagalbos, nebausti savęs už taip vadinamas „klaidas“ ar nesėkmes, o priešingai, pasidžiaugti, kad ir maža pergale, pasiekimu ir pan. Ryžtis kalbėti apie tai su kitais, patikimais ir galinčiais išklausyti, kas vyksta kenčiančio žmogaus gyvenime.
Nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija
2023 m. kovo 15 d. Seime priimta nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Už įstatymo projektą balsavo 99, prieš buvo du parlamentarai, 17 Seimo narių susilaikė. Priimtos pataisos įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos. Po balsavimo žurnalistams premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kai kurių Seimo narių argumentai primena Vladimiro Putino argumentus.
Taip galime teigti, kad žengtas žingsnis į priekį. Atsiranda naujas institutas - apsaugos nuo smurto orderis skiriamas policijos pareigūno, kuriuo pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiu įpareigojamas nesiartinti, nebendrauti su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu. Tai reiškia, kad galimai daugiau asmenų nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje kreipsis į policiją dėl patiriamo smurto, t.y. padidės pasitikėjimas institucijomis. Specializuota kompleksinė pagalba bus prieinama daug didesniam nukentėjusiųjų skaičiui.
T.y. Kiekviena institucija taip pat turi atlikti savo funkcijas. Į smurto artimoje aplinkoje problemos spendimą privalo įsijungti įvairios ministerijos, kurių įsitraukimas iki šiol buvo nepakankamas. Bus plečiami instituciniai mechanizmai. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos steigiama taryba teikianti pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos politikos įgyvendinimo, prevencijos ir pagalbos organizavimo. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma smurto artimoje aplinkoje komisija nagrinėjanti smurto artimoje aplinkoje klausimus savivaldos lygmeniu.
Procedūriškai policijos darbas labai esmingai nesikeis. Priimtame įstatyme atsiranda papildoma apsaugos priemonė smurto riziką patiriantiems asmenims. Tai reiškia, jog į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje policija reaguos kaip ir iki šiol. Įvykio vietoje neįžvelgęs nusikaltimo sudėties, policijos pareigūnas privalės atlikti pavojaus rizikos vertinimą ir identifikavęs, jog rizika pakankama, jog smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas skirs apsaugos nuo smurto orderį.
Paskyrus orderį policijos pareigūnai privalės kontroliuoti ar smurto riziką keliantis asmuo laikosi orderyje numatytų įpareigojimų. Taip pat (ne)paskyrus apsaugos nuo smurto orderį tikėtini skundai, kuriuos pirmu etapu vertins policijos pareigūnai, o po policijos pareigūnų sprendimų į procesą įsijungs ir teismai. Jeigu kalbėti ne tiek apie procedūras, kiek apie platesnį pokyčių spektrą tai be abejo pirmiausiai pareigūnams teks mokytis taikyti naujas įstatymo nuostatas, tinkamai fiksuoti smurto riziką patiriančių žmonių teikiamą informaciją ir teisingai vertinti duomenų pakankamumą skiriant apsaugos nuo smurto orderį.
Ikiteisminio tyrimo atvejais pagalbos nukentėjusiems spektras niekaip nesikeis. Ženklesnis pasikeitimas bus smurto riziką patiriančių asmenų atžvilgiu. Iki šiol policijos pareigūnams įvykio vietoje nenustačius nusikaltimo požymių, tik policijos iniciatyva trijų dienų laikotarpyje po iškvietimo dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo vykdomi pakartotiniai apsilankymai įvykio vietose. Apsilankymų metu pareigūnai turi išsiaiškinti ar nebuvo pakartotinio įvykio ar galima auka pateikė visą galimą informaciją pirmiesiems atvykusiems pareigūnams. Tačiau taikoma praktika buvo tik prevencinė ir nekurianti jokių įpareigojimų smurto riziką keliantiems (ar galimiems smurtautojams).
Visų pirma galima tikėtis, kad pagaliau apsauga bus užtikrinta ne tik toms nukentėjusiosioms, kurios patiria akivaizdų fizinį smurtą, kurio žymių pakanka pradėti ikiteisminiam tyrimui, bet ir toms, kurios kasdien kenčia nuo smurto, nepaliekančio plika akimi matomų žymių. Labai viliuosi, kad apsaugos orderio dėka gerokai padidės nukentėjusiųjų pasitikėjimas apsaugą ir pagalbą teikiančiomis institucijomis, kad pagaliau sugebėsime įgyvendinti prieš dešimtmetį valstybės prisiimtą įsipareigojimą - nedelsiant suteikti apsaugą smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims, kuri yra pati svarbiausia prielaida suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Nė vienas įstatymas neveikia savaime, todėl kitas žingsnis turėtų būti tinkamos praktikos kūrimas. Privalome sutelkti SKPC ir teisėsaugos institucijų pastangas tam, kad maksimaliai išnaudotume įstatymo teikiamas galimybes ir užtikrintume gyvybiškai svarbią apsaugą nuo įvairių rūšių smurto kenčiančioms moterims.
| Metai | Patyrusių smurtą (%) | Patartų kreiptis į policiją (%) |
|---|---|---|
| 1997 | 10 | - |
| 2019 | - | 70 |
| 2022 | 20 | 77 |