Neįgaliųjų profesinė reabilitacija Lietuvoje: Specialistų reikalavimai ir įstatyminė bazė

Lietuvoje jau daugiau kaip 12 metų veikianti profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems sistema - viena iš priemonių užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Profesinės reabilitacijos priemonėmis siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją ir padėti sugrįžti į darbo rinką bei visavertį gyvenimą.

Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negali mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau nori ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei.

Šiame straipsnyje aptarsime profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančią įstatyminę bazę ir specialistų reikalavimus.

Esama profesinės reabilitacijos sistema

Esama profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo sistema buvo kuriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame „Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007-2012 metų strategijos įgyvendinimo 2007-2008 metų priemonių plane“ iškeltais tikslais, panaudojant Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką, buvo vykdoma regioninė profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų plėtra: statomi nauji neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrai, įsigyta specializuota įranga.

2017 metais Lietuvoje profesinės reabilitacijos programą baigė 835 neįgalieji, iš jų 594 (71 proc.) įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą, apie 50 proc. išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Profesinės reabilitacijos statistika

Diskusijos dėl įstatymų pakeitimų

Šių metų lapkričio 16 d. šešiolikos profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų ir jų filialų atstovai susirinko į apskrito stalo diskusiją “Nauji iššūkiai profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemoje“ aptarti planuojamus pakeitimus profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančioje įstatyminėje bazėje. Diskusija vyko VšĮ „Rastis“ Vilniaus profesinės reabilitacijos centre.

Diskusijos metu buvo aptartas šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektas (toliau - teisės akto projektas). Priėmus šių įstatymų pakeitimus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reguliavimas būtų perkeltas iš Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą.

Nors buvo planuota, kad Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektai bus pateikti Vyriausybei derinti 2018 metų IV ketvirtį, deja, teisės akto projektai dar nėra baigti rengti.

Diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai patvirtino, kad numatomi teisės aktų pakeitimai įneštų pokyčių ir į profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos dalimis - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šių paslaugų teikimą organizuotų Užimtumo tarnyba, viešųjų pirkimų būdu pasitelkdama atskirų paslaugų teikėjus.

Diskusija dėl įstatymų pakeitimų

Profesinės reabilitacijos metodinis centras

VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui nuo 2010 m. suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statutas. Metodinio centro tikslas - tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

Per 10 metodinio centro veiklos metų buvo atlikta daug tyrimų, parengta metodinės medžiagos, surengti mokymai, diskusijos ir konferencijos, kurios prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje.

Metodinio centro veiklos rezultatai:

  • Suorganizuota daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo mokymų, kurių metu kvalifikaciją patobulino daugiau nei 850 specialistų iš visų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje.
  • Buvo atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų motyvaciją dirbti, baigusių profesinę reabilitaciją neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje ir įdarbinimo efektyvumą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situaciją ir rezultatus.
  • 2011 - 2016 m. - nuolat analizuota užsienio šalių geroji patirtis, jų taikomi pažangiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodai.
  • 2018 m. - parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai apie profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems kokybės gerinimą ir sistemos tobulinimą, kurie buvo publikuoti nacionaliniuose leidiniuose, internete ir kt. masinės informacijos priemonėse bei parengtas ir išleistas 5000 vnt.

Profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjų atstovai diskusijos metu sutiko, kad dabar esamą profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemą reikia tobulinti, tačiau šiuo metu rengiamame teisės aktų pakeitimo projekte siūlomi profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemos pakeitimai ne tik neatneštų siekiamo rezultato bet ir neaišku, kaip atsilieptų neįgaliesiems teikiant jiems prieinamą ir kokybišką paslaugą.

Praplečiant paslaugų gavėjų ratą ir neskiriant tam papildomų lėšų, kyla rizika, kad neįgaliųjų integracijos į darbo rinką ir profesinės reabilitacijos poreikio tenkinimo situacija pablogės.

Atsižvelgdami į diskusijos metu pateiktą informaciją bei išsakytą atsakingų institucijų poziciją, diskusijoje dalyvavę profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai priėmė sprendimą bendrai kreiptis į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir Neįgaliųjų teisių komisiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikti savo nuomonę, argumentus ir siūlymus dėl teisės akto projekte numatomų profesinės reabilitacijos paslaugų sistemos pakeitimų.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

tags: #neigaliuju #profesine #reabilitacija #reikalavimai #specialistams #istatymas