Pastaruoju metu socialiai atsakingas verslas tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis, jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo.
Konferencijos pradžioje darnaus vystymosi koncepciją ir žiedinės ekonomikos (Circular economy) principus pristatė „En-Vet“ projekto atstovai. Toks pradinis susipažinimas su populiarėjančia tendencija leido išsamiau nagrinėti ekspertės, pagrindinės konferencijos pranešėjos dr. Ritos Vilkės socialinės atsakomybės taikymo versle pavyzdžius. Dalyviai susipažino su esminiais socialinės atsakomybės taikymo principais, kurių nedera sieti išimtinai tik su labdaros akcijomis, kurias vykdo verslai.
Šiuo atveju, svarbiu kaip įmonė uždirba pelną, o ne kaip jį išleidžia. „Svarbu nepamiršti, kad amerikietiškoje terpėje gimusi socialinės atsakomybės banga po antrojo pasaulinio karo, kai suinteresuotų grupių judėjimai metė iššūkį vartotojiškam, vien į pelną orientuotam verslui keistis, situacija Europoje kitokia. Į senąjį žemyną socialinės atsakomybės banga atsirito formuojantis Europos Sąjungos institucijoms ir jų iniciatyva formavo „iš viršaus žemyn“ kuriamos praktikos atvejį“,- pastebi lektorė dr. R. Vilkė, akcentuodama išskiriantį požiūrį į socialiai atsakingo verslo plėtrą.
ES direktyvos ir iniciatyvos
Vasario 9 d. ES Taryboje turėjo vykti balsavimas dėl „Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos“ (angl. Corporate Sustainability Due Dilligence Directive), kuria skatinama tvari ir atsakinga įmonių elgsena. Dar 2022 m. vasario 23 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo. Šios direktyvos tikslas - skatinti tvarų ir atsakingą įmonių elgesį ir įtvirtinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektus bendrovių veikloje.
Įmonės turės imtis priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ar aplinkai, kurį daro jos pačios, jų dukterinės įmonės ir jų verslo partneriai. Didelės bendrovės taip pat turės užtikrinti, kad jų verslo modelis atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus - apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5°C. Be to, bus taikomos sankcijos ir civilinė atsakomybė už šių įsipareigojimų pažeidimą.
Taip pat skaitykite: Verslo liudijimo subsidijavimo sąlygos
Direktyva daugiausiai kritikuojama dėl to, jog ji verslui sukurs papildomą administracinę ar finansinę naštą. Tačiau žmogaus teisių ir aplinkosaugos taisyklių laikymasis yra ne našta, o pareiga, ypač kai dėl gamybos proceso nesaugumo kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar net gyvybei.
Ši direktyva padėtų kovoti su socialiniu ir aplinkosauginiu dempingu ir žmogaus teisių pažeidimais tiekimo grandinėse. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl jos reikia, yra siekis užkirsti kelią tokioms tragedijoms kaip 2013 m. „Rana Plaza“ gamykloje Bangladeše. Panašūs išnaudojimo atvejai vyksta nuolat: randasi pranešimų apie vaikus, kurių darbas išnaudojamas kakavos derliui nuimti, apie Europos prekybos centruose pasirodžiusius daiktus, pagamintus priverstiniu darbu Kinijoje.
Tarptautinės įmonės veikia sudėtingomis tarpvalstybinėmis subrangos ir tiekimo grandinėmis. Savanoriški įmonių įsipareigojimai pasirodė neveiksmingi, todėl visiems privalomos taisyklės yra vienintelis būdas užtikrinti, kad įmonės prisiimtų atsakomybę už darbuotojų gerovę ir savo poveikį aplinkai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje.
Ši direktyva apima šias įmonių grupes:
- 1 grupė. Daugiau nei 500 darbuotojų ir grynoji 150 mln.
- 2 grupė. Daugiau nei 250 darbuotojų ir grynoji 40 mln. eurų apyvarta visame pasaulyje. Įmonės, veikiančios apibrėžtuose didelio poveikio sektoriuose, pvz., tekstilės, žemės ūkio, naudingųjų iškasenų gavybos. Šiai grupei taisyklės pradedamos taikyti dvejais metais vėliau nei 1 grupei. (apie 3,4 tūkst.
- Ne ES bendrovės. Europos Sąjungoje veiklą vykdančios trečiųjų šalių bendrovės, kurių apyvarta atitinka 1 ir 2 grupių apyvartos ribą, susidarančią ES. (apie 4 tūkst.
„Rana Plaza“ gamyklos griūtis Bangladeše 2013 m.
Taip pat skaitykite: Išsamus Sodros įmokų kodas
Verslo socialinė atsakomybė Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos.
Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai.
Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas.
Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje. Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse.
Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo projektai
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Projekto uždaviniai:
- Gerinti įmonių ir visuomenės supratimą apie įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybėse veikiančioms įmonėms.
- Sukurti tęstinio nevyriausybinių organizacijų ir verslo tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas.
Projekto įgyvendinimo metu organizuojami mokymai, vykdomas konsultavimas, tyrimai ir vertinimai, visuomenės informavimas, įmonių socialinę atsakomybę skatinančios akcijos ir kt. Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama didinti įmonių socialinę atsakomybę už poveikį aplinkai ir visuomenei.
Bus skatinamas ĮSA diegimas, taip pat horizontalių atsakingo verslo principų diegimas (atsakingas išteklių naudojimas, socialiai atsakinga žmogiškųjų išteklių vadyba, darbuotojų sveikata ir sauga, moterų ir vyrų lygybė, nediskriminavimas dėl amžiaus, negalios ir kt.).
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis įgyvendins bandomuosius socialinės atsakomybės projektus - darbo santykių, aplinkosaugos, skaidrios veiklos, bendruomeniškumo, vartotojų teisių ir kitose srityse.
Šio projekto įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrinti Valstybės pažangos strategijoje nurodyto tikslo įgyvendinimą, verslo socialinę atsakomybę suvokiant kaip šiuolaikinę verslo praktiką.
Siekiant užtikrinti ĮSA rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir ĮSA duomenų prieinamumo gerinimą, bus sukurtas Lietuvoje verslo tvarumo ir atsakingumo indeksas, kuris padės objektyviai matuoti pažangą ĮSA srityje. Parengta verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodika ir įgyvendinti verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą metodiką bandomieji projektai 10-yje įmonių.
Bus organizuotos 2 tarptautinės konferencijos, 75 praktiniai seminarai įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams bei 279 mokymų įmonių atstovams socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi temomis. Konsultuojamos ne mažiau kaip 50 įmonių socialinės atsakomybės diegimo klausimais, mokomos kaip parengti socialinės atskaitomybės ataskaitas, po mokymų ir konsultacijų planuojama parengti ne mažiau kaip 46 ĮSA atskaitomybės ataskaitų. Mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 4340 asmenų.
Bus atliktos 2 ĮSA paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizės, vykdant įmonių vadovų ir darbuotojų apklausas. Taip pat numatyta patikslinti ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas gaires ir standartus, bus parengti ir atnaujinti 2 metodiniai leidiniai ĮSA tema.
Bus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis. Bus vykdoma ĮSA diegimo pažangos stebėsena pagal ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, įvertinant pažangą 2019-2021 m.
2023 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose ir spalio 12 d. Tauragėje vyko Socialinę atsakomybę skatinančios akcijos, už kurių rengimą buvo atsakingas Socialinės integracijos centras. Akcijos buvo finansuojamos projekto „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” lėšomis, kurį įgyvendina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais.
Akcijų metu buvo aptariamos įvairios temos tokios kaip: žmogaus teisės, darbo santykiai tarp įvairaus amžiaus, socialinio statuso asmenų. Vyko diskusijos apie lygias galimybes darbo santykiuose ir panašiai.
Labai didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos socialinės atsakomybės klausimais, kaip tai susiję su mūsų asmeninėmis savybėmis ir vertybėmis. Renginiuose dalyvavo įvairių sričių atstovai, nuo eilinių miesto gyventojų iki miesto merų, kadangi renginys buvo skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei.
Renginio dalyviai liko patenkinti lektoriaus diskusijomis, jiems buvo atsakyta į begale įvairių juos dominusių klausimų. Abiejuose renginiuose dalyvavo per 60 asmenų.
Įmonių socialinės atsakomybės privalumai
Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008). Be to, vienas iš kertinių įmonių listingavimo principų vertybinių popierių biržoje yra informacijos atskleidimas, į kurią įtraukta ir socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos ir priemonės (NASDAQ Baltic 2019a).
Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b). Pasaulinės tendencijos akivaizdžios: aplinkos, socialinio ir valdysenos faktoriais grįstos (tvarumu ir etiniais principais paremtos) investicijos 2018 m. siekė 20 trilijonų dolerių.
ES investicijos į tvarumą ir etiką
Socialinės atsakomybės svarba darbuotojams
E. Degutienė, neabejoja, tarnystė visuomenei visada buvo ir yra sunkiai apibrėžiamas, išmatuojamas ar įvertinamas dalykas. „Didžiausia vertė, kurią kuria žmonių įsitraukimas į socialinės atsakomybės programas, kad tai sujungia organizacijos vertybes su asmeninėmis darbuotojų vertybėmis. Tai neabejotinai yra tvirtas pagrindas kuriant abipusiai prasmingą santykį tarp darbuotojo ir organizacijos, - konstatuoja „OVC Consulting“ Tyrimų grupės konsultantė.
- Darbuotojų dalyvavimas socialinės atsakomybės iniciatyvose yra viena priežasčių, kodėl darbuotojai pasirenka dirbti įmonėse. Tai svarbu įmonėms, siekiančioms pritraukti aukštos kvalifikacijos ar svarbiausius įmonei darbuotojus.
Anot „TMD partners“ rinkodaros vadovės, Employee branding arba darbdavio įvaizdis tampa vienu iš lemiančių motyvų renkantis darbą konkrečiose bendrovėse. „Ar esate pastebėję, kaip dega žmonių akys, kai jie pasakoja apie savo organizacijos daromus realius darbus „vardan tos Lietuvos“? Ar norite turėti tikinčius savo įmone, lojalius ir vertę kuriančius žmones? Jei atsakymas taip, tai kelias į šį tikslą yra paprastas ir aiškus - būti socialiai atsakinga įmone“, - tvirtina E.
Socialinė atsakomybė padeda auginti ir kompanijos įvaizdį. Ilgalaikėje perspektyvoje stiprus įvaizdis padeda kompanijoms atlaikyti krizes, kurti didesnį vartotojų pasitenkinimą, turi įtakos palankesniam jų vertinimui, didesniam paslaugų ar produktų pirkimui.
Žemės ūkio sektoriaus indėlis
VDU ŽŪA gali pasigirti turinti dešimtis rėmėjų ir net 16 mecenatų, kurie investuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų į akademijos infrastruktūrą, skirtą studijoms ir moksliniams tyrimams, skiria stipendijas, remia studentų renginius ir kitaip palaiko ugdymo raidą.
„Kiekvieną savaitę Lietuvos žemės ūkio tarybos, vienijančios apie 80 proc. visų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių, vadovai domisi kokios pagalbos reikia mums, mokslininkams ir studentams, ją teikia, buria bendruomenę ir politikus Žemės ūkio akademijai kylančių klausimų sprendimui, vardan jaunimo ateities ir mokslo pažangos“, - teigia prof. dr. A. Miceikienė.
„Tiek smulkūs, tiek dideli žemės ūkio verslai prisideda prie vietos bendruomenių veiklų, remia jų socialines iniciatyvas. Be agro verslo neapsieina bendruomenių šventės, jie skiria finansinę paramą nepasiturintiems kaimo gyventojams. Drauge su šio sektoriaus įmonėmis teko įgyvendinti daug jautrių iniciatyvų, pradedant nuo kalėdinių dovanų socialiai remtinų regionuose gyvenančių šeimų vaikams iki studijų apmokėjimo nepasiturintiems studentams“, - dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.
Žemės ūkio verslo indėlis į kaimo bendruomenes
tags: #verslo #socialine #atsakomybe #europos #sajungoje #ir