Susidūrimas su sunkia artimojo liga ar senatviniu silpnumu šeimai dažnai tampa dideliu iššūkiu ne tik emociškai, bet ir organizaciškai. Daugelis žmonių, slaugančių savo tėvus ar sutuoktinius namuose, net nežino, kad jiems priklauso platus valstybės finansuojamų paslaugų spektras. Dažnai manoma, kad profesionali medicininė priežiūra namuose yra brangi prabanga arba prieinama tik išskirtiniais atvejais, tačiau realybė yra kitokia.
Lietuvoje veikianti sistema užtikrina, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, slaugos paslaugos namuose būtų teikiamos nemokamai. Tai ne tik palengvina ligonio kančias, bet ir nuima didžiulę naštą nuo artimųjų pečių, leisdama jiems derinti darbą bei asmeninį gyvenimą su rūpesčiu dėl sergančiojo.
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientų artimieji - painioja slaugą ir socialinę globą. Nors abu šie procesai yra skirti padėti žmogui, jų finansavimo šaltiniai ir tikslai skiriasi. Socialinė globa (pavyzdžiui, pagalba buityje, maisto atnešimas, namų tvarkymas) yra organizuojama per savivaldybes ir socialinės paramos skyrius.
Kas gali gauti nemokamas ambulatorinės slaugos paslaugas namuose?
Nemokamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose priklauso ne visiems norintiems, o tiems, kurie atitinka nustatytus kriterijus. Pagrindinė sąlyga - pacientas turi būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu. ASPN paslaugas teikia ne vienas žmogus, o visa specialistų komanda. Svarbu suprasti, kad šios paslaugos skirtos ne tik tiems, kurie visiškai negali pakilti iš lovos.
Kaip gauti siuntimą ambulatorinei slaugai?
Procesas gali pasirodyti biurokratiškas, tačiau žinant tikslią eigą, jis tampa gana paprastas:
Taip pat skaitykite: Holistinė paliatyvioji slauga
- Viskas prasideda nuo jūsų šeimos gydytojo. Artimasis arba pats pacientas (jei gali) turi kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašęs. Šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę.
- Jei gydytojas nustato, kad ambulatorinė slauga yra būtina, jis išrašo siuntimą (forma 027/a) ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose gauti. Elektroninėje sveikatos sistemoje suformuojamas įrašas, kuris leidžia slaugos įstaigoms matyti paskyrimą.
- Tai yra vienas svarbiausių momentų, kurį daugelis praleidžia. Jūs neprivalote rinktis tos pačios poliklinikos, kurioje dirba šeimos gydytojas, slaugos komandos. Valstybinėse poliklinikose neretai susidaro eilės, o slaugytojų krūvis yra didžiulis. Privačios slaugos tarnybos, sudariusios sutartis su TLK, paslaugas teikia taip pat nemokamai (apmokama iš PSDF lėšų), tačiau dažnai gali pasiūlyti greitesnį reagavimą ar lankstesnį grafiką.
Gavus siuntimą ir susitarus su paslaugos teikėju, sudaromas lankymo grafikas. Svarbu suprasti, kad slaugytojas namuose nebudi visą parą. Tai yra vizitinė paslauga.
Slauga namuose neapsiriboja tik žmogaus darbu. Svarbu žinoti, kad turint gydytojo nustatytą šlapimo ar išmatų nelaikymą, pacientui priklauso kompensuojamos sauskelnės ar įklotai. Receptą šioms priemonėms išrašo šeimos gydytojas. Dėl techninių priemonių - funkcinės lovos, čiužinio nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlio, vaikštynės ar tualeto kėdės - reikia kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą. Tam taip pat reikalingas šeimos gydytojo išrašas (forma 027/a).
Ar galima gauti slaugą namuose po operacijos?
Taip, tam tikrais atvejais galima. Pavyzdžiui, po sunkių operacijų ar ūmių susirgimų, kai pacientui reikalinga laikina intensyvi priežiūra namuose. Jei privati slaugos tarnyba turi sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK), bazinės ambulatorinės slaugos paslaugos pacientui, turinčiam siuntimą, nekainuoja - jas apmoka ligonių kasos.
Valstybės finansuojama slauga namuose yra ribota (tai nėra 24 valandų priežiūra). Tai yra dažnas nesusipratimas. Slaugos komanda teikia medicinines ir higienos paslaugas. Maisto gaminimas, namų tvarkymas, mokesčių mokėjimas yra socialinio darbuotojo arba lankomosios priežiūros darbuotojo funkcijos. Specifiniais vaistais (kuriuos vartoja pacientas) turi pasirūpinti patys pacientai ar jų artimieji. Tačiau slaugytojas savo krepšyje turi pagrindines priemones procedūroms atlikti (švirkštai, pirštinės, dezinfekcinis skystis, paprasta tvarsliava).
Slaugytojų krūviai ir iššūkiai Lietuvoje
Vienas didžiausių barjerų gaunant kokybišką slaugą namuose yra ne biurokratija, o informacijos trūkumas ir artimųjų baimė ar gėda prašyti pagalbos. Neretai šeimos nariai bando viską atlikti patys, kol visiškai perdega fiziškai ir emociškai.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiems namuose
Bendradarbiavimas su slaugos komanda taip pat suteikia artimiesiems neįkainojamų žinių. Slaugytojai ir kineziterapeutai apmoko šeimos narius, kaip teisingai pakelti ligonį, kad nebūtų traumuojama nugara, kaip maitinti, kad ligonis neužspringtų, ir kaip atpažinti pirmuosius būklės blogėjimo požymius. Šios žinios suteikia ramybės ir pasitikėjimo slaugant artimąjį tomis valandomis, kai specialistų nėra šalia.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė, slaugytoja Vaiva Jankienė teigia: „Kol Lietuvoje neturėsime kokybiškos slaugos, tol gyvenimo trukmė neilgės, niekas, jokios reformos nepadės.“
Slaugytojai iš įvairių gydymo įstaigų kartoja tą patį - situacija šiandien tokia, kad prieš didžiulio specialistų trūkumo problemą tarsi užsimerkiama, o darbo krūviai toliau smarkiai didėja. Ir būtent tai, o ne vien per maži atlyginimai, jų manymu, gali tapti pagrindine priežastimi, kodėl greitai galime likti be dirbančiųjų slaugos sektoriuje.
LMS valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės tvirtinimu, iš šios situacijos sveikatos vadybininkai bando išsisukti sveiku protu nesuvokiamu būdu. „Jie oficialiai nori įteisinti didesnį darbo krūvį. Jei 2013 m. slaugytojui priklausė 7 paliatyvios terapijos pacientai, tai šiuo metu kalbama apie 20 pacientų, tai yra beveik 3 kartus daugiau. Bet tai yra sunkūs pacientai, kur galimai vienai slaugytojai užtektų pajėgų tik vieną prižiūrėti. Ką tada daryti kitiems 19-kai? Tai yra tokie kazusai, kuriuos, matyt, kuria žmonės, visiškai neturintys suvokimo, kaip vyksta tie darbai. Ir turime tokią situaciją, kad sistema darosi nebesaugi, paslaugos darosi nesaugios“, - portalui tv3.lt sakė ji.
V. Jankienės pastebėjimu, didžiausia problema yra ta, kad iki šiol krūviai buvo rekomendaciniai. „Kokie jie dabar bus ar kokius ketinama nustatyti, nėra iki galo aišku, kol kas dar nemačiau galutinių dokumentų, kaip viskas atrodys. Lyg tie rekomendaciniai krūviai turėtų tapti privalomais. Tačiau man iš esmės toks keistas dalykas, kad įmanoma štai taip imti ir nustatyti krūvius, kiek pacientų turi slaugyti vienas slaugytojas.
Taip pat skaitykite: Paliatyviosios pagalbos paslaugos Jonavoje
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė patvirtino, kad įstaigos išties nesilaiko tų rekomendacinių nurodymų, išskyrus tam tikras situacijas, pavyzdžiui, intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrius, kur darbą reglamentuoja atskiras teisės aktas.
V. Jankienės pastebėjimu, didelė bėda, kad darbo sistema Lietuvoje nėra lanksti ir nėra taip paprasta prireikus išsikviesti papildomų žmonių. Pašnekovė pabrėžė, kad didžiulė problema ne tik slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų trūkumas.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija. Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovės dr. Linos Urbietės teigimu, kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio.
„Tuomet stacionarinė slauga tampa tikru išsigelbėjimu. Slaugos ligoninėje komandą sudaro gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, o slauga teikiama visą parą, neišskiriant savaitgalių ar šventinių dienų“.
Remiantis LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos 2019-2020 m. palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose atliktu moksliniu tyrimu, apie 10 proc. pacientų iš slaugos ligoninės išvyko pagerėjus jų funkcinei būklei atliekant vieną ar kelias kasdienes veiklas.
Skausmo malšinimas paliatyvioje slaugoje
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui. Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose? Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus? Kas skausmą palengvina ar sustiprina?
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų.
Svarbu atsiminti:
- Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas.
- Tai, kad pradėjote vartoti morfiną, nereiškia, jog turėsite jį vartoti nuolat.
- Priprasti prie nuskausminamųjų, kai vaistai vartojami fiziniam skausmui mažinti neįmanoma.
Slaugytojų profesinis perdegimas
Slaugytojų, kurie dirba psichiatrijos, chirurgijos bei paliatyvios slaugos stacionaro skyriuose, profesinį perdegimą lemia didesnis darbo krūvis, dažnesni nemalonūs kontaktai su pacientais ir jų šeimų nariais, konfliktiški darbo kolektyvo santykiai. Tyrimai rodo, jog dėl profesinio perdegimo darbuotojai dažniau serga depresija, įvairiais nerimo sutrikimais, dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio.
„Tyrimas atskleidė, jog Vilniaus miesto psichiatrijos, chirurgijos ir paliatyvios slaugos stacionaro skyriuose dirbančių slaugytojų profesinį perdegimą lemia tokie psichosocialiniai veiksniai, kaip per didelis darbo krūvis, dažnesnės nemalonios sąveikos su pacientais ir jų šeimų nariais, konfliktiški darbo kolektyvo santykiai“, - teigia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus vadovė dr.