Socialinė parama yra esminis žmogaus gerovės ir psichologinės sveikatos komponentas, apimantis įvairius aspektus, tokius kaip emocinė, informacinė, instrumentinė ir įvertinimo parama. Psichologiniai socialinės paramos modeliai siekia paaiškinti, kaip individai suvokia, gauna ir naudoja socialinę paramą, ir kaip tai veikia jų psichologinę būklę.
Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą svarbiausių psichologinių socialinės paramos modelių, įskaitant komunikacinį paramos šeimai modelį, ir aptarsime tyrimų, atliktų Lietuvoje, rezultatus, kurie atskleidžia socialinės paramos svarbą paauglių rizikingos elgsenos kontekste.
Socialinės Paramos Svarba Paaugliams
Paauglystė yra kritinis raidos etapas, kai jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip tapatybės formavimas, santykių kūrimas ir sprendimų priėmimas. Socialinė parama gali padėti paaugliams įveikti šiuos iššūkius ir sumažinti rizikingos elgsenos riziką.
Tyrimas Lietuvoje: Vaidmens Modelio ir Socialinės Paramos Sąsajos su Rizikinga Elgsena Paauglystėje
Golambiauskas (2024) atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo vaidmens modelio ir socialinės paramos sąsajas su rizikinga elgsena paauglystėje. Tyrimo duomenys buvo renkami Moksleivių gyvensenos ir elgsenos tyrimo (HBSC) metu 2022 m. balandžio-birželio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 6557 moksleiviai iš 5-11 klasių (51 proc. berniukai) iš 122 Lietuvos mokyklų.
Tyrimo Instrumentas
Tyrimo instrumentas - popierinė anketa, sudaryta iš:
Taip pat skaitykite: Bulotaitės analizė: priklausomybių psichologija
- Socialinių-demografinių klausimų.
- Suvokiamos socialinės šeimos ir draugų (Multidimensional Scale of Perceived Social Support, santr. MSPSS) bendraklasių ir mokytojų (bendraklasių ir mokytojų paramos subskalė) paramos klausimų.
- Rizikingos elgsenos (cigarečių, elektroninių ir vienkartinių elektroninių cigarečių rūkymo, alkoholio ir kanapių vartojimo, probleminio socialinių tinklų naudojimo) klausimų.
- Vaidmens modelio (vaidmens modelio lyties ir kategorijos) klausimų.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma moksleivių turėjo vaidmens modelį (71,2 proc.), dažniausiai rinkdamiesi lytimi sutampančius vaidmens modelius - šeimos narius, draugus, sportininkus, TV žvaigždes, socialinių tinklų įžymybes. Tačiau 4 iš 10 moksleivių juto nepakankamą socialinę paramą iš šeimos, bendraklasių ir draugų, o nepakankamą paramą iš mokytojų juto daugiau nei pusė (54,8 proc.) visų moksleivių.
Tyrimas atskleidė, kad nepakankama šeimos ir nepakankama mokytojų parama prognozavo didesnę visos rizikingos elgsenos raišką. Tik lytimi nesutampančio vaidmens modelio pasirinkimas prognozavo didesnę rizikingos elgsenos raišką: tarp berniukų - vertinant 7 rodiklius iš 8, tarp mergaičių - 1 rodiklį. Lytimi sutampančio vaidmens modelio pasirinkimas mergaitėms prognozavo mažesnę rizikingos elgsenos raišką vertinant 3 rodiklius iš 8 ir didesnę raišką vertinant 1 rodiklį; berniukams - didesnę 1 rizikingos elgsenos rodiklio raišką.
Mažesnę rizikingos elgsenos raišką prognozavo šių vaidmens modelių pasirinkimai: šeimos nario (3 rodikliai), menininko (3 rodikliai), sportininko (1 rodiklis), mokslininko (1 rodiklis), socialinių tinklų įžymybės (1 rodiklis).
Šio tyrimo išvados patvirtina, kad pakankama šeimos ir mokytojų parama veikia kaip apsauginis rizikingos elgsenos raiškos veiksnys.
Komunikacinis Paramos Šeimai Modelis
Komunikacinis paramos šeimai modelis yra vienas iš psichologinių socialinės paramos modelių, kuris akcentuoja komunikacijos svarbą šeimos narių tarpusavio santykiuose ir jos poveikį šeimos narių gerovei.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto analizė
GIMK Programa: Globėjų ir Įtėvių Mokymas
GIMK programa - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą.
Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais pareiškėjų asmeniniame gyvenime atėjus vaikui į šeimą. Trauma, gijimas. Savivertė. Pasiruošimas pokyčiams. Lytinio ugdymo klausimai.
Mokymų programa, pervadinta GIMK, tai - globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas. yra žinių ir pagalbos šaltinis. Jos tikslas yra dalytis svarbia Jūsų tobulėjimui informacija, kad galėtumėte tapti tinkamais globėjais ar įtėviais. Mokymo proceso metu bus norima kuo geriau pažinti Jus ir sužinoti Jūsų požiūrį į įvaikinimą ar globą. Tuomet kartu su specialistais nuspręsite, kas Jums tinka labiau: tapti globėjais ar įtėviais.
Atminkite, jog gali atsitikti taip, kad Jūs nuspręsite nesiimti nei globos, nei įvaikinimo. Galbūt Jūs nesate tikri, kad norite tapti vaiko globėjais ar įtėviais? Nieko bloga, jei dar tvirtai neapsisprendėte.
GIMK padeda įgyti tų pačių žinių globėjams ir įtėviams - žmonėms, kuriems keliamas toks pats uždavinys - atstoti tėvus vaikams, kuriuos pagimdė kiti. Tai nėra paprastas uždavinys, nes vaiko paėmimas įvaikinti ar globoti reiškia, jog turėjo iširti kita šeima.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų psichologinė pagalba
Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas.
Globėjų ir įtėvių rengimo programos įgyvendinimas neapsiriboja vien asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), teikti vaiko priežiūros paslaugas ar įvaikinti vaikus, rengimu. Vaiko globos sistema. Trauma, gijimas. Savivertė. Pasirengimas pokyčiams. Stresas globojant ar įvaikinus vaiką. Lytinio ugdymo klausimai.
Pagrindinė GIMK programa (10 dalių):
- Įvadas į mokymų programą GIMK
- Bendradarbiavimas. Vaiko globos sistema
- Atviras kalbėjimas su įvaikintu ar globojamu vaiku
- Prieraišumas
- Trauma, gijimas. Psichologinis atsparumas
- Netektis. Sielvartas
- Savivertė. Pastovių ryšių stiprinimas
- Pozityvus auklėjimas
- Pasiruošimas pokyčiams
Mokymų dalyviai:
- Asmenys, ketinantys įvaikinti vaiką
- Asmenys, ketinantys globoti (rūpinti) vaiką
- Asmenys, ketinantys tapti budinčiais globotojais, nuolatiniais globotojais
- Asmenys, siekiantys dirbti (dirbantys) šeiminiuose namuose
Psichologinės Paramos ir Konsultavimo Centro Patirtis
Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai jau dvidešimt metų dirba ir teikia psichologinę, psichoterapinę pagalbą šeimoms ir skirtingų raidos sutrikimų turintiems vaikams. Įgyvendindami įvairius paslaugų teikimo projektus (Europos struktūrinių fondų finansuojamą ,,Be tėvų globos likusių jaunuolių ugdymo ir praktinių mokymų programos ,,Gyvenimo įgūdžių mokykla“, „Kauno bendruomeniniai šeimos namai“, „KOPA“ ir k.t.) susidūrėme su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, pvz.: kada į mūsų specialistus kreipdavosi specifinių sunkumų turintys asmenys: aukšto suicidiškumo lygio, išgyvenantys ūmias emocines krizes, pogimdyvinę depresiją ar ilgalaikes sunkias būsenas. Taip pat kreipėsi šeimos, auginančios elgesio bei emocijų sutrikimų turinčius vaikus ir t.t.
Matėme su kokiais sunkumais susidūria tiek patys asmenys, tiek bandantys jiems padėti specialistai. Ir mums patiems tai kėlė nemažų iššūkių. Kartu su norvegais bei australais šeimos terapeutais vykdydami projektus Lietuvoje mokinomės naujų konsultacinio darbo būdų: adaptavome, išbandėme bei išleidome praktines-mokslines metodikas apie Naratyvinę terapiją, jos atskiras praktines priemones, „Į šeimą orientuotą“ sisteminį terapijos praktiką, kognityvinę ir elgesio terapiją, intensyvią pagalbą krizės metu. Visos šios terapinės kryptys yra paremtos naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais bei dera tarpusavyje.
Šiuos paslaugų teikimo modelius bei savo turimas žinias bei patirtį integravome į visumą ir sukūrėme naują konsultacinį pagalbos modelį, kurį pavadinome “Intensyvios pagalbos modeliu”, skirtą elgesio sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Taip pat rengėme specifines metodikas, skirtas tam tikroms problemoms (pvz.: pogimdyminei depresijai).
Etapai
Pirmas etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai 2011- 2013 metais įgyvendino Europos struktūrinių fondų finansuojamą projektą ,,Be tėvų globos likusių jaunuolių ugdymo ir praktinių mokymų programos ,,Gyvenimo įgūdžių mokykla“. Jo apimtyse intensyviai dirbome - teikėme konsultacinę psichloginę, socialinę pagalbą 100 vaikų ir jaunuolių, turinčių elgesio sunkumų globos sistemoje. Projekto metu vykdėme kokybinį tyrimą, analizavome šios tikslinės grupės psichologines bei socialines problemas, konsultacinį darbą su jais, šio darbo specifiškumą, pasiektus rezultatus ir gerinimo būdus. Taip pat išleidome darbo su elgesio sunkumų turinčiais vaikais/jaunuoliais metodiką: „Be tėvų globos likusių jaunuolių socializacijos ir integracijos programa“.
Antras etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (toliau PPKC) specialistai 2014- 2015 metais įgyvendino tarptautinį projektą „Nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų rizikos vaikams ir šeimoms plėtra, pasinaudojat norvegų patirtimi“. Projektą rėmė Europos Ekonominės Erdvės 2009-2014 m. finansinis mechanizmas: NVO Programa Lietuvoje. Projekto tikslas - Lietuvoje adaptuoti norvegų sisteminį šeimos konsultavimo modelį; sustiprinti regionų paslaugas rizikos grupės vaikams ir jaunimui teikiančių NVO socialinių bei jaunimo darbuotojų, psichologų gebėjimus teikti kvalifikuotas socialines paslaugas. Projekto metu PPKC specialistai vyko į Norvegiją, dalyvavo modelio mokymuose (vedė su atkryčio šeimomis dirbantys specialistai: klinikinis socialinis darbuotojas Lars Lund ir psichologas dr. Rolf Sundet). Norvegų šeimos konsultantai - terapeutai jau dešimt metų taiko „Į šeimą orientuotą“ sisteminį terapijos modelį. Metodas susideda iš žingsnių, skirtų padėti šeimai pačiai pamatyti savo stiprumus ir silpnybes bei gerinti tarpusavio bendravimą. Jo metu su šeima yra dirbama kaip su vienetu. Orientuojamasi į pozityvųjį asmenų priėmimą, ieškoma stiprių šeimos pusių. Praktinių užsiėmimų tikslas -padėti šeimai pamatyti savo sunkumų galimus sprendimo būdus. Modelis skirtas ieškoti paramos šaltinių socialinių santykių lygmenyje, todel nėra sudėtingas ir lengvai pritaikomas tiek socialinių darbuotojų, tiek psichologų darbe.
Projekto metu norvegų taikomas sisteminis šeimos konsultavimo modelis adaptuotas Lietuvos situacijai: vykdyta specialistų apklausa (apmokyti ir apklausti 150 Lietuvoje dirbančių konsultantų, psichologų, kurie klientų pokyčius, jiems taikant sisteminio šeimos konsultavimo metodus, įvertino kaip labai gerus), parengta lietuvių ekspertų komanda bei išleista metodinė knyga “Sisteminis šeimos konsultavimas “Į šeimą orientuota praktika”.
Trečias etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (toliau PPKC) specialistai 2015- 2017 metais įgyvendino tarptautinį projektą “Savivaldybių įstaigų specialistų gebėjimų dirbti su probleminėmis šeimomis stiprinimas, pasinaudojant norvegų patirtimi”. Projektą remia Europos Ekonominės Erdvės 2009-2014 m. finansinis mechanizmas: NVO Programa Lietuvoje. Projekto tikslas - Lietuvoje adaptuoti australų šeimos terapeutų taikomą naratyvinę terapiją bei jų parengtas praktines metodikas Lietuvai, stiprinant regionų paslaugas rizikos grupės vaikams ir jaunimui teikiančių NVO socialinių bei jaunimo darbuotojų, psichologų gebėjimus teikti kvalifikuotas socialines paslaugas. Projekto metu PPKC specialistai vyko į Australiją, dalyvavo Naratyvinės terapijos mokymuose. Projekto metu Lietuvoje adaptuotas bei pristatytas naratyvinės praktikos modelis (papildant norvegų sisteminio šeimos konsultavimo principais); išleista metodinė-praktinė knyga apie naratyvinę terapiją (Širvinskienė G.; Šidlauskaitė-Stripeikienė I.; Stripeikis O. Naratyvinė terapija. Mokomoji knyga. Projekte dalyvavo 130 konsultantų, kurie mokėsi ir savo darbe naudojo naratyvinės terapijos metodus ir juos įvertino kaip stipriai prisidedančius prie klientų terapinio pokyčio.
Ketvirtas etapas: Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (toliau PPKC) specialistai 2018-2019 m. įgyvendino Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą “Konsultacinę pagalbą teikiančių specialistų gebėjimų stiprinimas”. Jo metu parengė ir išleido tris metodikas: “Konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiai šeimai ir vaikams“ (pristatoma konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiam vaikui, paaugliui ir jo šeimai); “Krizė. Konsultacinė pagalba” (pristatoma konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiam suaugusiam asmeniui); „Kognityvinė elgesio terapija. Konsultacinė pagalba emocinėje krizėje“ (pristatomi ir aprašomi konkretūs kognityvinė ir elgesio psichoterapijos metodai).
Penktas etapas: Psichologinės paramos ir konsultavio centro specialistai - praktikai, teikdami paslaugas susiduriame su itin sudėtinga klientų grupė - elgesio ir emocijų sutrikimų/sunkumų turinčiais vaikais/paauglias ir jų šeimomis. Matėme, kad šiai grupei reikalingas išskirtinis - specializuotas konsultavimas. Todėl nusprendėme parengti specializuotą, būtent šitai tikslinei grupei skirtą modelį, jį pavadinome “Intensyvios integracijos modeliu”.
Intensyvios Integracijos Modelis
Šį modelį parengėme apjungdami mums pasitvirtinusias praktikoje metodikas: kartu su Norvegijos bei Australijos šeimos terapeutais vykdant projektus Lietuvoje adaptuotą ir išbandytą Naratyvinę terapiją, sisteminės šeimos modelį “Į šeima orientuota” praktiką bei kognityvinę ir elgesio terapiją skirtą krizėje esančiai šeimai. Visus šiuos atskirus modelius išbandėme, įvertinome, išleidome įvairias metodines priemones.
Iš visų šių modelių atrinkome esminius, pagrindinius metodus, kuriuos integravus į visumą - sukūrėme naują konsultacinį pagalbos modelį, kurį pavadinome “Intensyvios pagalbos modeliu”, skirtą elgesio sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Parengėme modelio vadovą, kuriame aprašėme jo struktūrą, naudojamus principus bei metodus.
Intensyvios integracijos modelis paremtas terapiniu darbu su vaiku, jo šeima bei aplinka: išplėstine šeima, mokymo įstaiga, vaiko socialiniu ratu bei vietos bendruomene. Šių paslaugų teikimas paremtas terapiniu darbu, kuriame integruoti naratyvinės terapijos, sisteminio šeimos konsultavimo bei kognityvinės ir elgesio terapijos metodai. Visų pirma apliekamas šeimos situacijos įvertinimas ir pagal jį atrenkami tinkamiausi terapiniai metodai, įrankiai.
Priklausomybės Įveikimo Modeliai
Vienas iš svarbiausių aspektų yra holistinis požiūris, apimantis fizinę, emocinę ir psichologinę gerovę. Šiuolaikiniai modeliai dažnai integruoja kognityvinę elgesio terapiją, grupinį gydymą, motyvacinį intervenciją ir socialinės paramos sistemas. Kita svarbi šiuolaikinių priklausomybės įveikimo modelių dalis yra bendruomenės įtraukimas. Socialiniai ryšiai ir parama yra esminiai elementai, padedantys asmenims atsigauti.
Taip pat, šiuolaikiniai modeliai akcentuoja prevenciją ir švietimą. Informacijos sklaida apie priklausomybės pavojus, sveiką gyvenimo būdą ir teigiamų pasirinkimų darymą yra svarbi, siekiant sumažinti priklausomybės atsiradimo riziką. Technologijų pažanga taip pat daro įtaką priklausomybės įveikimo modeliams. Internetinės terapijos, mobiliosios programėlės ir virtualūs palaikymo tinklai suteikia galimybę žmonėms gauti pagalbą ir informaciją bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
Visi šie aspektai rodo, kad priklausomybės įveikimo procesas yra kompleksiškas ir reikalauja integruoto požiūrio. Suvokimas, kad kiekvienas asmuo yra unikalus ir kad priklausomybės įveikimo kelias gali skirtis, pabrėžia individualizuoto gydymo svarbą.
Priklausomybės įveikimo modeliai yra struktūrizuoti požiūriai, kurie padeda asmenims ir bendruomenėms susidoroti su įvairiomis priklausomybėmis, tokiomis kaip alkoholizmas, narkomanija, lošimų priklausomybė ar net technologijų priklausomybė. Vienas iš populiariausių priklausomybės įveikimo modelių yra 12 žingsnių programa, kurią pirmą kartą sukūrė „Anoniminiai alkoholikai“. Ši programa remiasi bendruomenės palaikymu, kolektyvine atsakomybe ir asmeniniu augimu per savikritiką bei dvasinę transformaciją.
Kitas svarbus modelis yra kognityvinė-elgesio terapija (KET), kuri orientuojasi į problemų sprendimo įgūdžių ugdymą ir neigiamų minčių keitimą. KET padeda asmenims atpažinti ir pakeisti destruktyvius mąstymo modelius, kurie gali skatinti priklausomybę. Socialinių tinklų ir bendruomenių įsitraukimas taip pat yra esminis aspektas šiuolaikiniuose priklausomybės įveikimo modeliuose.
Pavyzdžiui, savipagalbos grupės, tokios kaip „Smart Recovery“, siūlo struktūrizuotą palaikymo sistemą, kuri leidžia dalyviams dalintis patirtimi ir rasti naujas strategijas, kaip susidoroti su priklausomybėmis. Taip pat svarbu paminėti, kad šiuolaikiniai modeliai vis dažniau remiasi moksliniais tyrimais ir neurologinėmis žiniomis apie priklausomybę. Pavyzdžiui, neurobiologiniai tyrimai atskleidžia, kaip priklausomybės formuojasi smegenyse, ir kaip tam tikri gydymo metodai gali padėti modifikuoti smegenų veiklą.
Pavyzdžiai šių modelių taikymo gali būti matomi įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose, kuriose siūlomos integruotos programos, apimančios tiek psichologinę, tiek medicininę pagalbą. Visuomenės švietimas apie priklausomybės problemas ir jų gydymo metodus taip pat yra labai svarbus. Informacijos sklaida, diskusijos apie priklausomybes ir jų prevenciją gali padėti sumažinti stigmatizaciją ir padidinti žmonių pasitikėjimą ieškoti pagalbos.
Socialinė Struktūra Lietuvoje
Lietuvos socialinė struktūra per šimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių, kuriuos lėmė įvairūs istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai. Pradėdami nuo viduramžių, galima pastebėti, kad Lietuva buvo feodalinė valstybė, kurioje dominavo bajorija. Ši socialinė klasė turėjo didelę įtaką tiek politiniams, tiek ekonominiams procesams, o valstiečiai, kaip žemės ūkio darbininkai, dažnai buvo priklausomi nuo savo feodalų.
XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje, Lietuvai patyrus įvairių užsienio valstybių okupacijų, socialinė struktūra tapo dar labiau fragmentuota. XX a. pradžioje, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, prasidėjo urbanizacijos procesas. Miestai tapo ekonominio ir kultūrinio gyvenimo centrais, o socialinė struktūra pradėjo keistis. Atsirado naujos klasės - vidurinė klasė, kurią sudarė prekybininkai, amatininkai ir intelektualai.
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuva tapo Sovietų Sąjungos dalimi, o tai dar labiau pakeitė socialinę struktūrą. Kolektyvizacija, pramonės plėtra ir centralizuota planinė ekonomika formavo naujas socialines hierarchijas. Šiuo laikotarpiu išaugo darbo klasė, o intelektualai ir menininkai dažnai buvo ribojami dėl politinių priežasčių.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m., socialinė struktūra vėl patyrė esminių pokyčių. Ekonominės reformos ir privatizacija skatino naujų verslų atsiradimą, o tai prisidėjo prie vidurinės klasės augimo. Šiandieninė Lietuvos socialinė struktūra vis dar yra dinamiška ir nuolat kintanti. Globalizacija, migracija ir technologiniai pokyčiai veikia socialinius santykius, o naujos socialinės grupės, tokios kaip migrantai ir skaitmeniniai nomadai, pradeda užimti vis svarbesnę vietą.
Priklausomybės Problemos Lietuvoje
Priklausomybės problemos Lietuvoje yra aktuali tema, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šis skaičius rodo, kad alkoholizmas vis dar yra viena iš didžiausių socialinių problemų, turinčių įtakos ne tik asmenims, bet ir jų šeimoms, bendruomenėms bei visai visuomenei.
Kalbant apie narkotines medžiagas, 2021 metų duomenimis, apie 4,5% Lietuvos gyventojų yra vartoję narkotikus bent kartą per savo gyvenimą. Tai rodo, kad narkotikų vartojimas taip pat išlieka problema, ypač tarp jaunimo. Tyrimai rodo, kad jauni žmonės, ypač paaugliai, yra labiausiai pažeidžiami ir labiau linkę eksperimentuoti su įvairiomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Vis dėlto, statistika neapsiriboja tik skaičiais. Ji taip pat atskleidžia socialines problemas, susijusias su priklausomybėmis. Dauguma priklausomų asmenų patiria socialinę atskirtį, nedarbą, šeimos problemas ir psichologines sveikatos problemas. Be to, priklausomybių problema turi įtakos ir ekonomikai. Tyrimai rodo, kad alkoholio ir narkotikų vartojimo kaštai Lietuvoje siekia daugiau nei 2% BVP.
Paskutiniu metu Lietuvoje pastebimas ir teigiamas pokytis - didėja dėmesys prevencijai ir gydymui. Valstybės ir nevyriausybinės organizacijos pradeda daugiau investuoti į švietimo programas, kurios skatina sveiką gyvenimo būdą ir informuoja apie priklausomybių rizikas.
| Metai | Kreipėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio | Narkotikus vartoję gyventojai (bent kartą gyvenime) |
|---|---|---|
| 2022 | >30,000 | N/A |
| 2021 | N/A | 4.5% |
tags: #psichologiniai #modeliai #suteikiant #socialinia #pagalba