Psichologinis smurtas darbe vis dažniau tampa kasdieniu reiškiniu, turinčiu didelę įtaką fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai, taip pat ir socialiniam-ekonominiam gyvenimui.
Sprendžiant šią, specialaus dėmesio reikalaujančią, problemą, labai svarbu mokslinių tyrimų pagrindu išsiaiškinti, kas tai yra psichologinis smurtas Lietuvoje, atlikti priežasčių ir veiksmų analizę, paskatinti visuomenę susimąstyti apie galimas pasekmes ir imtis prevencinių veiksmų, padėsiančių situaciją keisti, pasiremiant efektyvios praktikos pavyzdžiais. Šiame straipsnyje autorės siekia atskleisti psichologinio smurto darbe sampratą, priežastis ir požymius bei išanalizuoti galimas ne tik psichologines, bet ir teisines priemones šio reiškinio prevencijai.
Įvadas
Psichologinis smurtas darbe - tai reiškinys, kuris vis labiau plinta ir tampa opia problema ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Tai aktuali tema, nes psichologinis smurtas darbe, kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose apraiška bei depresijos ir kitų darbuotojų sveikatos sutrikimų padarinys, yra pakankamai naujas ir Lietuvoje išsamiai netirtas institutas.
Psichologinis smurtas yra subtili, tačiau destruktyvi jėga, veikianti asmens psichinę sveikatą ir gerovę. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologinio smurto esmę, jo atpažinimo būdus, teisinius aspektus ir galimus pagalbos būdus. Aptarsime atsakomybę, tenkančią tiek smurtautojams, tiek aplinkiniams, ir prevencines priemones, kurios gali padėti sukurti saugesnę aplinką.
Psichologinio smurto samprata ir požymiai
Mokslinėje literatūroje psichologinis smurtas darbe dažnai apibūdinamas kaip "plačiai paplitęs" neigiamas socialinis reiškinys. Tačiau, nei akademinėje bendruomenėje, nei įstatymų leidėjų tarpe nėra vieningos šio reiškinio sampratos. Įvairių šalių mokslininkai pateikia skirtingas psichologinio smurto darbe definicijas, o pati terminologija nėra unifikuota.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis jo protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę. Emocinis smurtas, dažnai lydintis psichologinį, pasireiškia elgesiu, kuris ilgainiui verčia asmenį jausti negatyvias emocijas: gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu.
Psichologinis ir emocinis smurtas dažnai egzistuoja kartu, sistemingai griaudami aukos savivertę, sukeldami frustraciją, atimdami gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus ir atitolindami nuo socialinės aplinkos.
Psichologinio smurto apraiškos
Psichologinis smurtas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Nuolatinę kritiką ir menkinimą.
- Izoliavimą nuo kitų darbuotojų.
- Šmeižtą ir apkalbas.
- Nepagrįstus kaltinimus ir grasinimus.
- Per didelius arba neįmanomus reikalavimus.
- Nuolatinį darbo rezultatų sabotavimą.
- Asmeninį įžeidinėjimą ir patyčias.
- Nepagarbų elgesį, agresiją, įžeidinėjimą.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos. Taip pat, psichologinis smurtas gali būti sąmoningai naudojamas kaip priemonė atsikratyti darbuotoju be finansinių nuostolių darbdaviui.
Kaip pasireiškia psichologinis emocinis smurtas?
- Įžeidinėjimai ir žeminimas: Smurtaujantis asmuo nuolat įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
- Kaltinimas: Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
- Izoliavimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
- Manipuliavimas: Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais (angl. gaslighting).
- Nenuoseklumas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
- Viešas žeminimas: Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
- Kaltės jausmo sukėlimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Pyktis ir kontrolės stoka: Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
- Empatijos stoka: Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Kaip atpažinti psichologinį smurtą ir mobingą: skirtumai ir panašumai
Psichologinis smurtas ir mobingas (darbe) yra du skirtingi, bet susiję reiškiniai.
- Mobingas: Tai sistemingas, pasikartojantis psichologinis smurtas darbe, kurį vykdo vienas ar keli asmenys prieš vieną darbuotoją. Mobingas gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuolatinė kritika, ignoravimas, apkalbos, užduočių sabotavimas ir kt.
- Psichologinis smurtas: Tai platesnė sąvoka, apimanti bet kokį elgesį, kuris kenkia asmens psichinei sveikatai. Psichologinis smurtas gali vykti ne tik darbe, bet ir šeimoje, santykiuose ar kitose socialinėse situacijose.
Kokie žmonės patiria didesnę grėsmę tapti psichologinio smurto aukomis?
Nors bet kuris asmuo gali tapti psichologinio smurto auka, yra tam tikrų veiksnių, kurie gali padidinti riziką:
- Žema savivertė: Žmonės, kurie nepasitiki savimi, gali būti lengviau paveikiami smurtautojų manipuliacijų.
- Socialinė izoliacija: Asmenys, neturintys stipraus socialinio palaikymo, gali jaustis bejėgiais ir neturėti kur kreiptis pagalbos.
- Priklausomybė: Finansinė ar emocinė priklausomybė nuo smurtautojo gali apsunkinti situacijos nutraukimą.
- Itin jautrūs asmenys (IJA): Dėl savo empatijos ir stipraus emocinio reagavimo, itin jautrūs asmenys gali būti lengviau pažeidžiami psichologinio smurto.
Psichologinės pagalbos sau ir kitam aspektai
Pagalba sau ir kitam, patiriančiam psichologinį smurtą, yra labai svarbi. Štai keletas patarimų:
Pagalba sau:
- Atpažinkite smurtą: Pirmas žingsnis - suprasti, kad patiriate psichologinį smurtą.
- Dokumentuokite įvykius: Užrašykite smurto atvejus, datas, laiką, aplinkybes. Tai gali būti naudinga renkant įrodymus.
- Kreipkitės pagalbos: Pasikalbėkite su patikimu draugu, šeimos nariu, psichologu ar psichoterapeutu.
- Nustatykite ribas: Aiškiai apibrėžkite, koks elgesys yra nepriimtinas, ir laikykitės savo nustatytų ribų.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko sau, užsiimkite mėgstama veikla, ilsėkitės.
- Stiprinkite savivertę: Ugdykite pasitikėjimą savimi, pripažinkite savo stipriąsias puses.
Pagalba kitam:
- Būkite palaikantys: Išklausykite, patvirtinkite aukos jausmus, parodykite, kad ja tikite.
- Neteiskite: Venkite kaltinti auką dėl patiriamo smurto.
- Pasiūlykite pagalbą: Padėkite aukai susisiekti su specialistais, ieškoti informacijos apie teisinę pagalbą.
- Būkite kantrūs: Išėjimas iš smurto rato gali užtrukti. Būkite šalia ir palaikykite auką visą laiką.
- Informuokite: Suteikite informacijos apie psichologinį smurtą, jo formas ir galimas pasekmes.
Jūs nesate vieni: Daugelis žmonių patiria panašias situacijas.
Tai ne jūsų kaltė: Smurtautojas atsakingas už savo elgesį.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Jūs turite teisę į pagalbą: Kreipkitės į specialistus, draugus, šeimos narius.
Jūsų jausmai yra svarbūs: Nebandykite sumenkinti savo emocijų.
Jūs galite išeiti iš šios situacijos: Tikėkite savimi ir savo jėgomis.
Darbuotojų teisės, susijusios su psichologiniu smurtu
Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai gina darbuotojų teises į saugią ir sveiką darbo aplinką.
Darbo kodekso 30 straipsniu reguliuojamas psichologinis smurtas ir priekabiavimas, nustatoma prevencija, įrodinėjimas, sąvokos ir veiksmai, kurių turi imtis organizacijos. Tačiau dažnai psichologinio smurto sąvoka netinkamai suprantama, ja pradedama manipuliuoti, taikyti ten, kur ji neturi būti taikoma. Taip sugaištama daug laiko, kyla nereikalingų ginčų, manipuliuojama savo teisėmis.
Dažnai darbuotojai psichologinio smurto ir priekabiavimo sąvoką interpretuoja netinkamai, pavyzdžiui, įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą ar kritiką dėl netinkamo darbo funkcijų atlikimo vadindami priekabiavimu ar psichologiniu smurtu. Darbdavio darbuotojo atžvilgiu išsakoma kritika, pastabos negali būti laikomos psichologiniu smurtu ar priekabiavimu, jei jos išsakomos korektiškai, pagarbiai ir etiškai. Darbdavys tokiomis pastabomis ir kritika nesiekia nieko įžeisti ar pažeminti.
Iš darbo santykių esmės kyla tai, kad darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo tinkamo darbo pareigų atlikimo. Darbdavys turi teisę vertinti, kaip atliekamos darbinės užduotys.
Svarbu pabrėžti, kad darbdavio veiksmai, kurie detaliai aprašyti Darbo kodekse, taip pat neturi būti laikomi psichologiniu smurtu ir priekabiavimu. Pavyzdžiui, darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą, darbdavys privalo leisti darbuotojui pasiaiškinti. Lygiai taip pat nelaikomas priekabiavimu ir darbdavio siūlymas darbuotojui sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, siūlymas keisti darbo sutartį, pareigas, darbo užmokestį ir pan.
Teisinis reglamentavimas
Situacija teisės aktų srityje yra tokia, kad tarptautinė bendruomenė nei ES neturi specialių įstatymų, reguliuojančių psichologinio smurto prevenciją, kontrolę ir adekvatų sankcijų taikymą. Tačiau, tarptautinė bendruomenė pradėjo diskusiją, kad darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos mechanizmas turi apimti veiksmus, orientuotus ne tik į fizines darbo sąlygas, bet ir į psichologinius veiksnius, kurie, paveikti, gali sukelti rimtą poveikį sveikatai.
ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe.
Tarptautinis reguliavimas
Prieš daugiau nei dešimtmetį tarptautinė bendruomenė atkreipė dėmesį į saugios ir saugios fizinės aplinkos kūrimo svarbą darbo vietoje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad psichologiniai veiksniai, egzistuojantys darbo santykiuose, yra ne mažiau svarbūs ir gali turėti ne mažiau žalingų pasekmių darbuotojų sveikatai nei patiriami fiziniai sužalojimai ar netinkamos darbo priemonės ir instrumentai.
Europos Sąjungos reguliavimas
ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe. Vis dėlto, šios gairės, kurių valstybės narės turi laikytis nacionaliniu lygiu, yra labai svarbios priemonės, reguliuojančios mobingą.
Užsienio šalių patirtis
Daugelis valstybių yra priėmusios specialų antimobingo reguliavimą, kuris turi daug versijų: specialūs įstatymai, netiesioginis reguliavimas per darbuotojų sveikatos ir saugos institutą, teismų praktika, kolektyvinės sutartys ir kiti dokumentai (procedūros, gairės, gerosios praktikos kodeksai).
Teisinis reguliavimas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos teisės sistema neturi prevencinių priemonių ir sankcijų už mobingą ir nepateikia jokio psichologinio smurto darbe apibrėžimo.
LR DK 30 str. 3 d. numato mokymus darbuotojams, kurie apima:
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo reglamentavimą darbo santykiuose.
- Praktikos apžvalgą.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo pavojus.
- Informaciją darbuotojams ir darbdaviui.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones.
- Ikiteisminių institucijų ir teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl psichologinio smurto ir priekabiavimo.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejų nustatymo būdus.
- Kada tai yra psichologinis smurtas ir priekabiavimas, o kada tik kritika.
- Darbuotojų teises ir pareigas pasireiškus psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejams.
- Įrodinėjimo klausimus: kokių materialių įrodymų rinkti.
Šie mokymai yra svarbūs siekiant informuoti darbuotojus apie psichologinio smurto darbe pavojus ir suteikti jiems priemonių, kaip apsisaugoti nuo šio reiškinio.
Psichologinio smurto prevencija
Psichologinio smurto prevencija darbe yra kompleksinis procesas, reikalaujantis tiek organizacijos, tiek darbuotojų pastangų.
Organizacinės priemonės
Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad užkirstų kelią psichologiniam smurtui darbe, įskaitant:
- Sukurti aiškią ir griežtą politiką, draudžiančią psichologinį smurtą.
- Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apmokyti apie psichologinio smurto pavojus ir prevencijos priemones.
- Sukurti saugią ir konfidencialią sistemą, kurioje darbuotojai galėtų pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Tirti visus pranešimus apie psichologinį smurtą ir imtis atitinkamų veiksmų.
- Skatinti pozityvią ir pagarbią darbo kultūrą.
- Įdiegti konfliktų sprendimo mechanizmus.
- Vykdyti reguliarius darbuotojų apklausas, siekiant nustatyti psichologinio smurto rizikos veiksnius.
Darbuotojų priemonės
Darbuotojai taip pat gali imtis veiksmų, kad apsisaugotų nuo psichologinio smurto darbe, įskaitant:
- Žinoti savo teises ir pareigas.
- Būti informuotiems apie psichologinio smurto požymius.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Dokumentuoti psichologinio smurto atvejus.
- Kreiptis pagalbos į kolegas, profesines sąjungas ar kitas organizacijas.
- Rūpintis savo psichologine ir fizine sveikata.
- Elgesio, mastysenos ir emocinės būsenos sureguliavimas.
- Pasitikėjimo savimi palaikymas ir stiprinimas.
- Atjauta sau, savęs priėmimas.
- Įsipareigojimas sau.
Elgesio, emocinio santykio į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius įsisąmoninimas. Empatija nėra lygu atjauta (supratimas ir geranoriškumas).
Svarbu suprasti, kaip elgtis tuomet, jei kas nors su jumis elgiasi nepagarbiai, agresyviai, įžeidžiančiai (psichologinio smurto atveju).
Kaip nustatomi psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejai? Kada tai yra psichologinis smurtas ir priekabiavimas, o kada tik kritika?
Nustatant psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejus, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
- Sistemiškumas ir pasikartojamumas: Psichologinis smurtas nėra vienkartinis įvykis, tai yra nuolatinis ir pasikartojantis elgesys.
- Intencija: Psichologinis smurtas yra skirtas pažeminti, įbauginti ar izoliuoti darbuotoją.
- Poveikis: Psichologinis smurtas turi neigiamą poveikį darbuotojo psichologinei ir fizinei sveikatai.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos. Konstruktyvi kritika yra skirta padėti darbuotojui tobulėti, o psichologinis smurtas yra skirtas pažeminti ir įskaudinti.
Ką daryti, jei matote psichologinio smurto arba mobingo atvejį greta savęs
Jei pastebėjote psichologinio smurto arba mobingo atvejį, svarbu:
- Įsisąmoninti elgesį, emocinį santykį į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius.
- Būti empatišku, bet ne atjaučiančiu (supratimas ir geranoriškumas).
- Pasiūlyti pagalbą aukai.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejį vadovybei arba personalo skyriui.
- Palaikyti auką ir padėti jai jaustis mažiau izoliuotai.
Ką daryti, jei jus įvardijo kaip psichologinį smurtą arba mobingą taikantį asmenį (jei jums neatrodo, kad sąmoningai tai suplanavote)
Jei jus apkaltino psichologiniu smurtu arba mobingu, svarbu:
- Išanalizuoti savo elgesį ir išsiaiškinti, ar jis galėjo būti interpretuotas kaip psichologinis smurtas.
- Atsiprašyti, jei jūsų elgesys įžeidė ar įskaudino kitą asmenį.
- Pasistengti pakeisti savo elgesį ateityje.
- Kreiptis pagalbos į psichologą arba konsultantą, jei jums sunku suprasti savo elgesį arba pakeisti jį.
Psichologinis smurtas ir mobingas: kuo skiriasi?
Nors terminai "psichologinis smurtas" ir "mobingas" dažnai naudojami sinonimiškai, tarp jų yra skirtumų. Mobingas yra psichologinio smurto forma, kuri pasireiškia sistemingu ir ilgalaikiu persekiojimu, bauginimu ar žeminimu darbe. Psichologinis smurtas gali apimti ir kitas elgesio formas, kurios nėra tokios intensyvios ar ilgalaikės kaip mobingas.
Psichologiniai agresyvaus elgesio aspektai
Psichologinis smurtas yra susijęs su emocijomis ir mąstymu. Agresyvus elgesys dažnai kyla iš neigiamų emocijų, tokių kaip pyktis, baimė ar pavydas. Taip pat, agresyvus elgesys gali būti susijęs su tam tikromis mąstymo schemomis, tokiomis kaip įsitikinimas, kad reikia kontroliuoti kitus arba kad reikia būti pranašesniam už kitus.
Kultūriniai, moraliniai, teisės ir vadybiniai aspektai
Svarbu įsivardinti kultūrinius, moralinius, teisės ir vadybinius aspektus greta psichologinių aspektų. Psichologinis smurtas yra ne tik psichologinė problema, bet ir kultūrinė, moralinė, teisinė ir vadybinė problema.
Pavyzdžiai, kaip organizacijose kovojame su psichologiniu smurtu darbovietėje
Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad kovotų su psichologiniu smurtu darbovietėje:
- Sukurti politiką prieš mobingą: Aiškiai apibrėžti, koks elgesys yra nepriimtinas, ir nustatyti procedūras, kaip pranešti apie mobingą.
- Organizuoti mokymus: Mokyti darbuotojus atpažinti mobingo požymius, reaguoti į juos ir teikti pagalbą aukoms.
- Užtikrinti anonimiškumą: Garantuoti, kad darbuotojai galėtų anonimiškai pranešti apie mobingą, nebijodami atsakomųjų veiksmų.
- Tirti pranešimus: Kruopščiai tirti visus pranešimus apie mobingą ir imtis atitinkamų priemonių.
- Teikti pagalbą aukoms: Suteikti psichologinę pagalbą aukoms, padėti joms atgauti pasitikėjimą savimi ir grįžti į darbą.
"Nusiteikimų" privalumai ir grėsmės
"Nusiteikimai" (angl. mindsets) yra įsitikinimai apie save ir savo sugebėjimus. Jie gali būti dviejų tipų:
- Fiksuotas nusiteikimas: Tikėjimas, kad mūsų sugebėjimai yra įgimti ir nekintantys.
- Augimo nusiteikimas: Tikėjimas, kad mūsų sugebėjimai gali būti ugdomi per pastangas ir mokymąsi.
Augimo nusiteikimas yra naudingas, nes skatina mokytis, tobulėti ir nebijoti iššūkių. Fiksuotas nusiteikimas gali būti žalingas, nes skatina vengti iššūkių, bijoti klaidų ir jaustis nevisavertiškai.
Funkcinės (t.y. padedančios) ir disfunkcinės (t.y. apsunkinančios) minčių schemos
Mąstymo schemos yra būdai, kuriais mes interpretuojame pasaulį ir save.
- Funkcinės mąstymo schemos: Realistiškos, lanksčios, padedančios spręsti problemas ir pasiekti tikslus.
- Disfunkcinės mąstymo schemos: Nerealistiškos, rigidiškos, trukdančios spręsti problemas ir pasiekti tikslus.
Pavyzdžiui, perfekcionizmas yra disfunkcinė mąstymo schema, nes skatina siekti neįmanomų standartų ir nuolat jaustis nepatenkintam.
Patyčios: atpažinimas ir prevencija
Patyčios - tai agresyvus elgesys tarp bendraamžių ar kolegų, kuriame jaučiamas galios disbalansas. Patyčios gali apimti:
- Fizinį smurtą: Fizinis veiksmas, siekiant sukelti skausmą ar žalą.
- Verbalinį smurtą: Verbalinės patyčios įtraukia žodinius išpuolius ir grasinimus.
- Socialinį smurtą: Socialinis smurtas yra veiksmai, kuriais siekiama izoliuoti, atstumti ar pažeminti asmenį socialinėje grupėje. Tai gali apimti apkalbas, ignoravimą, užgauliojimą, viešą kritiką, reputacijos gadinimą ar kitus panašius veiksmus.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra patyčių vykdytojas ir kas yra auka.
Patyčių tipai:
- Individualios patyčios: kai vienas asmuo tyčiojasi arba smurtauja prieš kitą asmenį.
- Grupinės patyčios: kai keli ar daugiau asmenų tyčiojasi arba smurtauja prieš vieną asmenį.
- Patyčios lyties pagrindu: kai patyčių vykdytojas naudoja seksualinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos lyties ar seksualinės orientacijos.
- Patyčios dėl rasės: kai patyčių vykdytojas naudoja rasistinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos rasės, etninės kilmės ar religijos.
- Tyčiojimasis iš neįgaliųjų: kai vykdytojas naudoja žeminantį ir aukos neįgalumą akcentuojantį turinį arba diskriminuoja ją dėl jos fizinės, protinės ar emocinės būklės.
Atskirų patyčių tipų suvokimas yra svarbus norint veiksmingai jas įveikti ir užtikrinti saugią bei pagarbią socialinę aplinką.
tags: #psichologinis #smurtas #darbe #psichologiniai #ir #teisiniai