Pagrindinės senatvės ligos

Pasaulinės statistikos duomenys rodo, kad beveik visi vyresni nei 60 metų suaugusieji turi bent vieną lėtinę ligą. Tačiau pasaulinė statistika atskleidžia dar vieną nedžiuginančią tendenciją - apie 80 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių serga dviem ar daugiau lėtinių susirgimų.

Pagal savo apibrėžimą lėtinė liga yra tokia liga, kuri trunka ilgiau nei metus. Kadangi lėtinių ligų dažniausiai pilnai išgydyti neįmanoma, joms valdyti reikalingas nuolatinis stebėjimas, gydymas ir vaistai.

Kai kurias lėtines ligas lemia žmogaus gyvenimo būdas ir elgsenos įpročiai, o kitas mes, deja, paveldime. Dalį lėtinių ligų gali sukelti ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis toksinų, cheminių medžiagų ar oro taršos poveikis.

Šalia aukščiau paminėtų lėtinių susirgimų, vyresniame amžiuje dažniau pasireiškia ir artritas, nutukimas, didelis cholesterolis, aukštas kraujospūdis.

Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena padeda valdyti lėtines ligas

Taip pat skaitykite: Ekonominės demografinio perėjimo pasekmės Lietuvoje

Demencija ir Alzheimerio liga

Maždaug kas dešimtas senjoras serga demencija arba Alzheimerio liga. Nors žodžiai „demencija“ ir „Alzheimerio liga“ dažnai vartojami kaip sinonimai, iš tiesų jie reiškia skirtingus dalykus.

Demencija - tai bendras terminas, apibūdinantis įvairių priežasčių sukeltą pažintinių funkcijų silpnėjimą, o Alzheimerio liga - konkreti būklė, kuri šiuos simptomus dažniausiai sukelia. Paprastai sakant, visi Alzheimerio liga sergantys žmonės turi demencijos požymių, tačiau ne visi, kuriems diagnozuota demencija, serga Alzheimeriu.

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau labai svarbu žinoti, kad demencija nėra įprasto senėjimo dalis. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi demenciją. Pasitaiko atvejų, kai demencija išsivysto 40-50 metų asmenims.

Kiekvienas demencijos pasireiškimas turi savas atsiradimo priežastis. Dažniausios demencijos priežastys - tai Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, su alkoholiu susijusi demencija.

Panašius į demenciją simptomus sukelia daug sveikatos būklių: tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas arba per didelis jų kiekis, infekcijos, galvos smegenų augliai. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti demencijos simptomus sukėlusią priežastį ir, esant gydomai būklei, skirti reikiamą gydymą.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės: socialinio darbuotojo perspektyva

Jeigu nerimaujate, kad turite riziką paveldėti demenciją, pasitarkite su savo gydytoju arba susisiekite su „Demencija Lietuvoje“ el. p. Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį.

Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta trumpalaikė atmintis, kitiems kalba, atsiranda nuotaikos svyravimų. Dauguma demenciją turinčių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, laikui bėgant, jie pajunta, kad savarankiškai atlikti užduotis tampa vis sunkiau.

Demencijos prevencijai labiausiai padeda reguliarus fizinis aktyvumas, nes jis naudingas tiek širdies, tiek smegenų darbui.

Pagrindiniai faktai apie Alzheimerio ligą ir demenciją

Ankstyvieji demencijos požymiai:

• sunku adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus

Vėlyvojoje demencijos stadijoje:

• asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų
• atmintis yra stipriai pažeista, fiziniai simptomai yra ūmūs

Šiuo metu nėra nustatyta aiškių demencijos prevencijos būdų. Nėra vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti demencijos simptomų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių paslaugų klientai

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo demenciją patiria labai individualiai, todėl, taikant konkrečius medicininės ir socialinės paramos bei pagalbos būdus, būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę.

Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus.

Pasaulio pažinimas atitinkamų pojūčių dėka vyksta nuolat: per regėjimą, uoslę, skonį, lytėjimą. Vyresniame amžiuje silpsta ne tik jie, bet ir atmintis, dėmesys. Pasak neurologės, svarbu šias funkcijas lavinti nuolat. Tai - ne tik kultūringų žmonių taisyklė, bet ir priemonės, padedančios atitolinti senatvinę demenciją ar Alzheimerio ligą.

Pasak specialistės, šiandien iš 10-15 lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių žmonių, 10-15 procentų po metų prognozuojama Alzheimerio liga. O jau po 5 metų suserga maždaug 60-80 procentų. Su laiku Alzheimerio liga sergantys pacientai praranda gebėjimus justi aplinką, jiems darosi sunkiau orientuotis, o sutrikimų progresas vyksta sparčiai.

Dar vienas ryškus ir ligą padėsiantis įtarti požymis - ilgalaikių pomėgių atsisakymas. Jeigu ilgus metus mezgusi senolė sakosi nebeatsimenanti, kaip tai daryti - tai jau gali būti ligos požymis. Kaip ir, pavyzdžiui, nenoras žaisti anksčiau labai mėgtą šachmatų žaidimą.

Pasak neurologės L. S. Mikalauskienės, didelė dalis situacijos pagerėjimo priklauso nuo artimųjų įsitraukimo. Tai reikalauja ir kantrybės, ir kūrybiškumo, bet minimalus dėmesys padės žmogui nepasimesti ir ilgiau išlikti sąmoningesniam.

Visame pasaulyje vykdomi įvairūs tyrimai ieškant Alzheimerio ligos priežasčių. Pasak gydytojos, plėtojamos teorijos apie amiloido apykaitą, virusus, kraujotakos sutrikimus ar netgi nesteroidinių vaistų poveikį.

Ligos diagnostikai šiandien labiausiai padeda artimųjų drąsa kreiptis į specialistus konsultacijai ir ilgas pokalbis su pacientu. Gydymui naudojami vaistai sulėtina ligos progresavimą. Todėl norint, kad žmogus galėtų pilnaverčiu gyvenimu džiaugtis kuo ilgiau, labai svarbu „pagauti“ ligonį ir padėti jam laiku, nenuleidžiant rankų.

Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija.

Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis, gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėti. Demencija yra nuolatos progresuojantis sutrikimas.

Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą. Išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams (liūdesiui, nemigai, nerimui, pykčio reakcijoms, priešiškumui aplinkiniams ir kt.) gali būti skiriami vaistai šių simptomų numalšinimui. Vaistus skiria gydytojas psichiatras, konsultavęs ligonį ir įvertinęs informaciją, gautą iš namuose ligonį prižiūrinčių artimųjų bei psichikos sveikatos slaugytojo.

Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę.

Šios nemedikamentinės intervencijos apima atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligomis serga didelė dalis senjorų. Išeminė širdies liga yra viena dažniausių senjorų mirties priežasčių, vienodai dažnai paveikianti tiek vyrus, tiek moteris. Mirtis pacientus ištinka, kuomet itin suprastėja arba visiškai nutrūksta kraujo padavimas į širdį.

Širdies nepakankamumas yra būklė, kuri pasireiškia, kai širdis negali tinkamai aprūpinti krauju ir deguonimi visų kūno organų. Širdies ir kraujagyslių ligas, kaip ir kitas būkles, aptariamas šiame straipsnyje, turi diagnozuoti gydytojas.

Tarp pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių išeminės širdies ligos atsiradimą, specialistai išskiria nutukimą, cukrinį diabetą, per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį stresą, padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį, rūkymą.

Cukrinis diabetas

Vyresniame amžiuje dažnėja sergančiųjų cukriniu diabetu. Ši lėtinė liga atsiranda, kuomet sutrinka kasos veikla ir organizmas nebegamina pakankamai insulino.

Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria gali susirgti kiekvienas iš mūsų, tačiau antrojo tipo cukrinis diabetas yra dažniausiai susijęs su antsvoriu ir netinkamos mitybos.

Inkstų funkcijos prastėjimas

Didelė dalis senjorų susiduria su inkstų funkcijos prastėjimu ir serga lėtiniu inkstų nepakankamumu. Pagrindinė inkstų paskirtis yra pašalinti iš organizmo jam nereikalingas medžiagas.

Kitos lėtinės ligos

Depresija, kaip psichinės sveikatos sutrikimas, taip pat gali būti priskiriamas prie lėtinių ligų. Medicinos specialistų skaičiavimais, apie 16 proc. Depresijos požymius jaučiantiems žmonėms visų pirma gali padėti socialinis kontaktas ir pokalbis su artimu žmogumi arba psichinės sveikatos specialistu. Teigiamą įtaką taip pat daro fizinis aktyvumas, mankšta, gilaus kvėpavimo pratimai ir buvimas gryname ore.

Statistika Lietuvoje

Tarp vyresnių, pensinio amžiaus žmonių ryškėja įvairūs negalavimai ir lėtinės ligos. Su laiku susilpnėjusi sveikata rodo, jog organizmas yra išsekęs ir nusilpęs priešintis ligoms. Minėtos ligos paplitimas neretai yra vadinamas XXI amžiaus pandemija, kuri neišvengiamai reikalauja materialinių bei žmogiškųjų išteklių.

Lietuvoje atliktame tyrime bendrai dažniausios ilgaamžių žmonių lėtinės ligos yra širdies ir kraujagyslių, sąnarių, akių, cerebrovaskulinės ir plaučių ligos. Pastarajame tyrime tarp apklaustųjų nesirgo 6,1 proc. Lietuvos vėžio registro 2009 m. duomenimis minėtoje amžiaus grupėje beveik 60 proc. vyrų bei 56 proc. moterų sirgo vėžiu. 2010 m. Su amžiumi taip pat dažniau susiduriama su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas, demencija.

Poliligotumas dažnai apsunkina diagnostiką bei gydymo plano pasirinkimą, vykdymą. Gydant kelis susirgimus tenka skirti ir daugiau skirtingo poveikio vaistų.

Lėtinės ligos	Procentas sergančių
Širdies ir kraujagyslių ligos	Didelė dalis senjorų
Demencija ir Alzheimerio liga	Apie 10% senjorų
Cukrinis diabetas	Dažnėja su amžiumi
Inkstų funkcijos prastėjimas	Didelė dalis senjorų
Depresija	Apie 16%

Lėtinių ligų paplitimas tarp senjorų

Šaltinis: Šurkienė, G., Stukas, R., Alekna, V., & Melvidaitė, A. (2012). Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema.

tags: #pagrindines #senatves #ligu #ypatybes