Reorganizuojama sveikatos priežiūros sistema ir spartus naujų technologijų atsiradimas medicinoje kelia didesnius žinių bei profesinio pasirengimo reikalavimus slaugytojams.
Daugelis naujovių slaugoje atsiranda dėl to, kad patys slaugytojai siekia tobulinti praktiką, keisdami ir gerindami slaugos specialistų neformalųjį švietimą efektyvesniam žinių bei mokėjimų vystymui.
Mokymasis - tikslinga veikla įsisavinant žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įvaldant teorinės ir praktinės veiklos mokėjimus bei įgūdžius.
Būtent dėl mokymosi kokybės keičiasi slaugytojo pažiūros ir elgesys perimant mokslo ir technikos pagrindus, taip formuojant protinių ir praktinių sugebėjimų bei įgūdžių sistemą.
Anot Vitkūnienės (2009), slaugytojas turi būti atviras naujovėms: diegti naujus principus, metodus ir idėjas, todėl svarbu gauti informaciją apie naujus dalykus ir keistis patirtimi.
Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp socialinio pedagogo ir neformaliojo ugdymo
Slaugytojai dalyvauja formaliajame ir neformaliajame profesiniame mokyme(si). Pastarasis trunka visą gyvenimą, nes neformalus švietimas - tai švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas.
Tokia mokymo(si) forma suteikia slaugytojams galimybę nuolat profesionaliai tobulėti. Lietuvoje daug diskutuojama apie neformaliojo švietimo prieinamumą, patrauklumą, kokybę.
Slaugytojų neformalaus švietimo efektyvumas visų pirma priklauso nuo tikslingai parinktų mokymo(si) metodų.
Mokymo metodą edukologas S. Šalkauskis (1991) įvardija kaip racionalų, nuoseklų ir visuotinai reikšmingą mokomojo veikimo būdą, nukreiptą į mokymo tikslą, suderintą tiek su mokunio prigimtimi, tiek su mokomojo dalyko ypatybėmis.
Specializuotos slaugos sritys Lietuvoje
„Slaugytojo profesinė veikla šiandien apima vis daugiau ir sudėtingesnių sveikatos priežiūros sričių, kurios iš jų reikalauja nemažos apimties papildomo profesinio pasirengimo konkrečioje specializuotoje srityje.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti NVŠ finansavimą?
Siekiant pacientams profesionaliai suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvoje yra išskirtos penkios specializuotos slaugos sritys, kuriose specialiąja slaugos praktika gali verstis tik tie bendrosios praktikos slaugytojai, kurie yra baigę atitinkamą slaugos specializacijos programą.
Slaugos specializacijos programos ne tik praplečia ir pagilina slaugytojų kompetencijas, bet ir suteikia daugiau galimybių likti aktyviais darbo rinkoje, rinktis patrauklesnę veiklą ar darbo vietą“, - teigė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.
Dažniausiai slaugos specializacijas renkasi jau dirbantys specialistai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai programas renkasi ilgai pagal išsilavinimą nedirbę asmenys, kuriems reikia atnaujinti žinias ir patobulinti praktinius įgūdžius.
Vilniaus kolegijos Partnerysčių ir praktinio mokymo skyriaus vedėjos Gabrielės Turlinskienės teigimu, kai kurie specialistai įgyja ir keletą specializacijų.
„Priežastys, kurios galėtų paskatinti slaugytojus įgyti kelias specializacijas, gali būti įvairios: noras tobulinti ir gilinti žinias, įgyti daugiau atsakomybės įvairiose slaugos srityse; siekis turėti daugiau galimybių, susijusių su darbo vieta, darbo užmokesčiu bei darbo valandomis, užimti norimas pareigas, kurios reikalauja specialaus išsilavinimo“, - sakė G.Turlinskienė.
Taip pat skaitykite: Slauga Lietuvoje
Pasak pašnekovės, mokymuose slaugytojai gali įgyti žinių, kurių bakalauro studijų programose nebuvo arba jos buvo nedidelės apimties: „Specializaciją įgijęs slaugytojas leidžia užtikrinti į pacientą orientuotą ir specializuotą slaugą.
Dėl to pacientui bus suteikta dar kokybiškesnė priežiūra.“ Jai pritarė ir Šiaulių valstybinės kolegijos Neformalaus ugdymo koordinatorė Sigita Damanskienė, sakydama, kad sėkmingai baigę neformaliojo švietimo programą, slaugytojai plečia savo kompetencijas, įgyja daugiau žinių, leidžiančių objektyviau vertinti paciento būklę, gyvybinių funkcijų pokyčius: „Specializaciją įgiję specialistai turi dar aiškesnę viziją: kryptingiau prižiūri, stebi, slaugo pacientus, prisiima didesnę atsakomybę“.
Neformaliojo švietimo programų pasiūla
Iki 6 mėn. trunkančias programas galima baigti ir atitinkamą slaugytojo specializaciją įgyti Klaipėdos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje.
Programos organizuojamos mišria mokymų forma: teorinė dalis dėstoma nuotoliniu būdu, o praktiniai užsiėmimai, kurių metu slaugytojai ruošiami savarankiškam darbui, vyksta auditorijose ir gydymo įstaigose.
G.Turlinskienės teigimu, „baigęs programą „Operacinė slauga“ slaugytojas geba tinkamai parengti medicinos instrumentus operacijai bei po operacijos surūšiavęs perduoti sterilizacijai. Taip pat asistuoti įvairių operacijų metu“.
Slaugytojai, įgiję „Anestezijos ir intensyviosios slaugos“ specializaciją, gali dirbti kartu su anesteziologais operacijų metu, administruoti anestezijai skirtus vaistus. Taip pat - suteikti pagalbą kritinių ir gyvybei pavojingų būklių metu, stebėti, palaikyti bei stabilizuoti gyvybines funkcijas.
„Psichikos sveikatos slaugos“ specializacija leidžia slaugytojui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas psichikos ligomis sergantiems asmenims, teikti jiems slaugos rekomendacijas bei bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais, vertinant pacientų psichikos sveikatą. Taip pat sudaryti individualius asmens psichikos sveikatos priežiūros slaugos planus.
Pasak Šiaulių kolegijos atstovės S.Damanskienės, „Bendruomenės slaugos“ specializacija leidžia slaugytojams teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros bendruomenės slaugos paslaugas, dirbant šeimos gydytojo komandoje.
Slaugytojai, sėkmingai baigę „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos“ programą, gali dirbti sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, greitosios medicinos pagalbos brigadose, kitose asmens sveikatos priežiūros licenciją turinčiose ir teikiančiose skubiąją medicinos pagalbą įstaigose.
Kodėl verta būti LSSO nariu?
Įrodyta tyrimais, kad priklausymas organizacijoms turi teigiamą poveikį slaugytojų politiniam dalyvavimui ir socializacijai su kitais slaugytojais. Slaugytojai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi bei labiau vertina savo profesiją.
Pagrindinė Lietuvoje slaugos organizacija yra LSSO, kuri ne tik veikia kaip profesinė sąjunga, kovojanti už slaugytojų teises bei geresnes darbo sąlygas, besirūpinanti slaugytojų profesiniais reikalais, aktyviai remianti slaugos mokslo plėtrą bei politiniu lygiu atstovaujanti slaugytojų profesijai.
LSSO turi ilgametę patirtį bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis valstybės institucijomis.
LSSO atstovai dalyvauja Nacionalinės sveikatos tarybos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasitarimuose, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiuose ir kt.
Taip pat LSSO yra tarptautinių slaugytojų organizacijų - Tarptautinės slaugytojų tarybos bei Europos slaugytojų asociacijų federacijos visateisė narė. Taip pat Lietuvos slaugos specialistų organizacija yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė.
tags: #neformalus #globejai #slaugai #namuose