Ruošiantis auginti daigus patiems, pirmiausia būtina pasirūpinti geros kokybės sėklomis. Kai sėklos nesudygsta, paprastai manoma, kad jos buvo prastos kokybės. Tačiau tai tikrai nėra vienintelė priežastis. Net ir pasėjus kokybišką sėklą, daigelių kartais galima nesulaukti.
Priežasčių tokiai nesėkmei gali būti kelios: infekcijos, prastos kokybės gruntas, per didelė drėgmė. Sėklos gali būti įvairių, net ir labai pavojingų, infekcijų pernešėjos. Infekcija, patekusi kartu su sėkla, paprastai būna agresyvi, todėl didelė tikimybė, kad gali susirgti ir žūti kaimynystėje augantys sveiki daigai.
Dažnai infekcijos šaltinis yra kompostas, mėšlas, sodo ar daržo žemė. Ruošiant substratus daržo žemės naudoti nepatartina, o jei naudosite, ji turi būti iškaitinta. Ją galite palaistyti verdančiu vandeniu, tačiau geriau 2-3 val. Tai dažna daigų žūties priežastis.
Klaidingai manoma, kad jei žemė juodos spalvos, tai ji labai derlinga, ir daigų auginimui pasirenkamas juodas, nežinomos kilmės gruntas, kuris gali būti užterštas toksiškomis medžiagomis. Per didelė druskų koncentracija dygstančioms sėkloms labai žalinga: sėklos lėčiau dygsta, o jei dar trūksta ir drėgmės, gali žūti.
Iki sudygimo jokiu būdu nelaistykite substrato trąšų tirpalais, nes tai sėklas gali pražudyti. Laistykite tik vandeniu. Perteklinė druskų koncentracija substrate turi neigiamos įtakos ne tik sėklų daigumui, bet ir tolimesniam daigų augimui.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo aplinkos
Jei gruntas yra prastos kokybės, nepurus, nepralaidus orui ir vandeniui, tai irgi turi neigiamos įtakos sėklų dygimui. Kai sėklos smulkios, sėjos gylis turi ypač didelės įtakos jų sudygimui. Jokiu būdu jų nesėkite giliai. Per giliai pasėtos vidutinio stambumo sėklos dygsta ilgiau, daigai būna silpni.
Jei mažai šilumos, sėklos ypač jautriai reaguoja į sėjos gylį ir pasėtos per giliai nedygsta. Jei gruntas purus, o sėklos pasėtos per giliai, kad jos sparčiau sudygtų, reikėtų palaikyti aukštesnę oro temperatūrą. Tada sutrumpėja dygimo periodas.
Jei gruntas yra netinkamo rūgštumo, sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas, daigai lėtai auga, būna prastos kokybės. Jei sėklos buvo ilgai laikytos žemoje temperatūroje, jos būna gilios ramybės būsenoje, kurią sunku nutraukti.
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos sėklų dygimui, yra deguonis. Jis į dirvą įsiskverbia labai lėtai. Jei substratas nėra purus, tai dar labiau apsunkina deguonies patekimą į jį, sumažėja jo koncentracija. Deguonies gali pritrūkti, kai substratas yra per drėgnas. Kai įtrūksta sėklos luobelė, labai išauga sėklos poreikis deguoniui.
Kuo aukštesnė temperatūra, tuo sėklos intensyviau kvėpuoja, todėl labai svarbu, kad joms tuo metu netrūktų deguonies ir prie jų laisvai prieitų oras. Auginant daigus, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jie užaugtų sveiki, gerai išsivystę, užgrūdinti ir būtų tinkamai paruošti tolimesniam auginimui.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie sėklų dygimą
Pagal poreikį šilumai daržovės skirstomos į tris grupes. Daigų augimo metu kiekvienos grupės daržovių daigams optimali temperatūra augimo metu yra skirtinga. Kad daigai būtų geros kokybės, svarbu po sudygimo temperatūrą 4-7 dienoms sumažinti.
Pirmosios grupės daržovių daigams (kopūstinėms daržovėms) temperatūra mažinama iki 6-10 oC, antrosios grupės daržovių daigams (svogūnai, porai, salotos, salierai) - iki 8-10 oC, pomidorams, paprikoms - iki 12-15 oC, moliūginėms daržovėms - iki 15-17 oC. Antrą kartą temperatūra mažinama, siekiant daigus užgrūdinti.
Ar dygstančioms sėkloms reikalinga šviesa? Paprastai sėklos dygsta žemėje, t. y. tamsoje. Tačiau labai smulkioms sėkloms dygimui reikalinga šviesa. Jos neturi sukaupusios savyje daug maisto medžiagų atsargų, todėl šviesa stimuliuoja jų dygimą. Viena tokių daržovių yra salieras, kurio sėkla sveria mažiau negu miligramą. Tokiu atveju labai svarbu sėjos gylis.
Didelės įtakos daigų kokybei turi šviesos intensyvumas, spektras ir trukmė. Jauni augalai ypač jautrūs šviesos trūkumui. Labiau reiklios šviesos intensyvumui yra vaisinės daržovės (pomidorai, agurkai), mažiau reiklūs - kopūstai, salotos ir kitos daržovės. Šviesos įtaka svarbi grūdinant daigus.
Jeigu daigai yra gerai apšviesti, temperatūrinis grūdinimas vyksta greičiau. Tam didelės įtakos turi ultravioletiniai spinduliai, kurių veikiami daigai sukaupia daugiau vitamino C, padidėja jų atsparumas šalčiui ir jie tampa ištvermingesni.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kai šviesos intensyvumas didelis, daigų lapuose intensyviai vyksta fotosintezė ir organinių medžiagų sukaupiama 10 kartų daugiau negu jų sunaudojama kvėpavimui. Geromis sąlygomis 10 proc. fotosintezės produktų sunaudojama medžiagų apykaitos procesams, o 90 proc. - augalų biomasės kūrimui, todėl daigai labai greitai auga.
Tokiomis sąlygomis augančius daigus galima pikuoti praėjus 1-1,5 savaitės po sudygimo. Esant silpnam apšvietimo intensyvumui, fotosintezė vyksta vangiai, didelė dalis organinių medžiagų sunaudojama kvėpavimui, todėl daigų biomasė didėja lėtai. Negaudami pakankamai šviesos daigai tįsta, sunaudoja visas atsargines sėkloje likusias organines medžiagas.
Tokie augalai dažnai suserga, nes juos pažeidžia mikroorganizmai. Svarbu! Oro temperatūra daigų auginimo metu priklauso nuo apšvietimo intensyvumo. Kuo jis didesnis, tuo aukštesnė gali būti oro temperatūra (25-30 oC).
Daigams vienodai kenksminga ir kai substratas per drėgnas, ir kai per sausas. Kai per drėgnas, daigai būna gležni, gali pradėti sirgti. Oro ir substrato drėgmę būtina reguliuoti pagal daigų augimo tarpsnį. Truputį padžiovinus substratą, daigų masė sumažėja, tačiau jie sukaupia daugiau sausųjų medžiagų.
Augalų audiniuose sumažėjus vandens, dėl padidėjusio cukrų, chlorofilų, koloidų kiekio, padidėja ląstelių sulčių koncentracija. Tokie daigai greičiau prigyja lauke, nes jų šaknų siurbimo galia didesnė, gerai adaptuojasi naujomis sąlygomis ir geriau auga. Nuo oro drėgmės priklauso patenkančių į augalą skysčių, mineralinių druskų kiekis, drėgmės kiekis grunte bei mineralinių druskų, susikaupiančių dirvos paviršiuje, kiekis. Perteklinė oro drėgmė žalinga daigams.
Svarbu! Daigus laistykite tik šiltu vandeniu (22-25 oC) pirmoje dienos pusėje. Puodelius, kuriuose auga daigai, laistykite atrankiniu būdu. Didesnius daigus laistykite iš apačios, t. y. įpildami vandens į indą, kuriame sustatyti puodeliai. Jauni augalai yra gerokai reiklesni maisto medžiagoms.
Keičiant augalų mitybos režimą, galima reguliuoti daigų augimą ir vystymąsi, gauti ankstyvesnį ir gausesnį derlių. Apribojus daigų tręšimą azoto trąšomis ir augimo pabaigoje patręšus juos fosforo-kalio trąšomis, daigai tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms. Daigų tręšimas labai susijęs su kitais mikroklimato faktoriais - šviesa, temperatūra ir drėgme.
Rusų mokslininkų tyrimų duomenimis, esant geram apšvietimui, gausus pomidorų daigų tręšimas azoto trąšomis neturėjo neigiamos įtakos jų kokybei, jie vystėsi greičiau, o suformuotas didelis lapų asimiliacinis paviršius turėjo teigiamos įtakos augalų produktyvumui. Daigų tręšimas turi būti subalansuotas.
Trūkstant maisto medžiagų, pailgėja daigų auginimo trukmė, pablogėja jų kokybė. Kai daigai pertręšiami, padidėja druskų koncentracija substrate. Tai irgi turi neigiamos įtakos daigų kokybei. Pagal poreikį daigus vieną du kartus tręškite trąšų tirpalais, iš pradžių azoto trąšomis, o truputį vėliau - fosforo ir kalio trąšomis.
Svarbu! Jei daigų lapai yra šviesiai žalios spalvos, juos nupurkškite azoto trąšų tirpalu ir sumažinkite temperatūrą iki 16 oC. Jei daigai ištįso, sumažinkite temperatūrą, augalus rečiau laistykite, nupurkškite per lapus fosforo trąšų tirpalu. Jei daigai auga itin vešliai, nupurkškite juos fosforo trąšų arba pelenų ištraukos tirpalu.
Pikavimo metu nutrūksta iki 50 proc. augalo šaknų. Kol daigai vėl pradeda normaliai augti, jų auginimo trukmė pailgėja 10 dienų ir daugiau (jei augalų pikavimo sąlygos yra netinkamos). Neigiamas pikavimo poveikis sumažėja, jei pikuojami jauni daigeliai, t. y. pirmojo tikrojo lapelio formavimosi pradžioje.
Tuo metu formuojasi šaknų kauburėliai, kurie pikavimo metu nepažeidžiami ir šoninėmis šaknimis greitai kompensuoja pagrindinės šaknies netekimą. Pikuojant didesnius daigus, t. y. su vienu ar dviem tikraisiais lapeliais, netenkama daug ne tik pagrindinės, bet ir šoninių šaknų.
Pažeidus antžeminės daigo dalies ir šaknų sistemos santykį, pristabdomas daigų augimas, nukenčia jų kokybė. Pikavimo privalumai yra šie: pikuojant augalus, jiems suteikiamas didesnis maitinamasis plotas, išbrokuojami neišsivystę, pažeisti augaliukai.
Svarbu! Pikavimo metu labai svarbu mechaniškai nepažeisti augalų, todėl neimkite daigelių už stiebelio, nes jie labai gležni, geriau suimkite juos už skilčialapių lapelių. Jei daigai auga per tankiai, jie ištįsta, plonėja stiebas, žemutiniai augalo lapai pradeda gelsti.
Oro judėjimas tarp tankiai augančių augalų yra silpnas, todėl oro drėgmė tarp jų būna didelė. Tokiomis sąlygomis augę daigai būna silpni ir persodinti į nuolatinę vietą gali greitai susirgti ir žūti. Esant labai geram apšvietimui, daigai gali būti auginami šiek tiek tankiau.
Daigų maitinamasis plotas ir jų amžius tarpusavyje taip pat susiję. Kuo ilgiau auginami daigai, tuo didesnio ploto jiems reikia. Mažiausias maitinamasis plotas reikalingas porų, salierų, svogūnų daigams, didžiausias - paprikų, pomidorų ir baklažanų daigams.
Ilgą laiką auginant daigus mažuose puodeliuose (0,15-0,20 l), kenčia jų kokybė: šaknų sistema negali normaliai vystytis, šaknys užsilenkia, susidaro kamuolys. Augalų augimas pristabdomas. Tokie daigai blogiau prigyja ir pradeda lėtai augti.
Agurkų daigams puodelio dydis turėtų būti 0,6-0,8 l, pomidorų - 0,8-1,0 l, paprikų, baklažanų daigams - 0,8 litro. Be to, puodeliai, kuriuose auginami daigai, turi turėti skylutes dugne. Jie turi būti nepralaidūs šviesai, kad apsaugotų šaknis nuo temperatūros svyravimų, nuo perkaitimo. Puodeliai turi būti tvirtos formos, kad nebūtų pažeistos augalų šaknys juos pernešant.
Svarbu! Daigams auginti netinka indeliai nuo jogurto, grietinės, kefyro. Jis būtinas ne tik temperatūrai, bet ir oro drėgmei sumažinti. Be to, orui judant daigų audiniai tampa mechaniškai tvirtesni ir elastingesni. Ankstyvą pavasarį vėdinkite šiltnamius atidarydami jų viršutines orlaides.
Antroje daigų auginimo pusėje reikia intensyviau vėdinti šiltnamius, todėl atidarykite ir apatines orlaides ar nuimkite šonines sienas. Daigų amžius - vienas svarbiausių daigų kokybės veiksnių. Nuo daigų auginimo trukmės priklauso augalų išsivystymo laipsnis, masės sukaupimas, biocheminė sudėtis, standartinių daigų išeiga, daigų prigijimas, atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms, išlaidos darbui ir priemonėms.
Kuo daigas senesnis, tuo jis labiau išsivystęs. Tokie daigai anksčiau pradeda derėti. Persodinant jaunus daigus (su 3-4 lapais), mažiau pažeidžiamas lapų paviršiaus ir šaknų sistemos santykis. Tačiau tokie daigai gerai prigyja tik esant palankioms sąlygoms.
Jauni daigai mažiau gyvybingi negu senesni. Jeigu oras sausas, vėjuotas, jie greitai praranda drėgmę ir žūsta. Kuo senesni daigai, tuo geriau išsivystę mechaniniai audiniai, daugiau sukaupta chlorofilų, cukrų, jų galimybė sulaikyti vandenį yra didesnė.
Kopūstai vid. Temperatūra, apšvietimas, drėgmė ir oro sudėtis atvirame grunte ir šiltnamyje yra skirtingi. Todėl daigus, kurie bus sodinami lauke, būtina grūdinti. Juos pradėkite grūdinti, likus 12-14 dienų iki sodinimo, t. y. laistykite rečiau, o likus 5 dienoms iki sodinimo visai nelaistykite.
Be to, šiltnamyje auginamus daigus intensyviai vėdinkite ir dieną, ir naktį. Iš pradžių atidarykite tik orlaides, o vėliau nuimkite dalį šiltnamio dangos, kad patektų tiesioginiai saulės spinduliai. Dėžutes ar daigykles, kuriose auga daigai, pirmosiomis dienomis palikite kelioms valandoms lauke, o vėliau ir visai nakčiai. Likus dienai iki sodinimo, daigus gausiai paliekite.
Kad intensyviai vyktų fotosintezė, reikia gero apšvietimo ir ilgo šviesos periodo. Pagal apšvietimo intensyvumą turi būti derinama temperatūra, tręšimas, laistymo dažnumas. Esant geram apšvietimui, aktyviausia fotosintezė esti, kai oro temperatūra siekia 20-25 oC. Tuo pat metu augalams neturi trūkti drėgmės ir maisto medžiagų.
Daigų kokybei ir augimui labai svarbu, kad būtų žema temperatūra naktį, o dieną aukšta, esant geram apšvietimui. Daigai tokiomis sąlygomis augs kaip ant mielių, jie bus sveiki ir kokybiški. Kai yra geras apšvietimas, o temperatūra žema, fotosintezės intensyvumas sumažėja. Tuomet intensyviai vystosi daigų šaknys, jos būna stiprios.
Kai apšvietimas mažas, temperatūra aukšta, o drėgmė didelė, tokios sąlygos daigams pražūtingos. Kai apsiniaukę, nėra papildomo apšvietimo, reikėtų, kad temperatūra būtų žemesnė ir daigai būtų laistomi saikingai. Tuomet daigai auga lėčiau, tačiau jie būna kokybiški.
Kuo daigai jaunesni, tuo jų masė mažesnė ir, trūkstant šviesos, jie greičiau žūsta. Auginant daigus dažnai susiduriama su tokiomis sąlygomis: per mažas apšvietimas ir aukšta temperatūra. Tada rekomenduojama apriboti augalų laistymą iki minimumo.
Kai trūksta drėgmės, augalo žiotelės būna uždarytos, dujų apykaita tarp lapo ir aplinkos beveik nevyksta. Augalo vandens išgarinimas yra minimalus, mineralinių medžiagų paėmimas iš grunto beveik nevyksta. Visi gyvybiškai svarbūs procesai augale būna prislopinti. Žiotelių užsidarymas - natūrali reakcija į žemą grunto ir oro drėgmę.
Jos užsidaro žymiai anksčiau negu augalų lapai pradeda vysti. Tokiu būdu augalai būna tarsi užsikonservavę: jie neauga, vykstant minimaliam kvėpavimui, minimaliai irsta organinės medžiagos. Tokiomis sąlygomis augančių daigų auginimo trukmė pailgėja, jie būna prastos kokybės.
Normaliam daigų augimui svarbu, kad būtų subalansuoti substrato ir oro drėgmės režimai. „Augalų kojas reikia laikyti šiltai" - ši taisyklė labai tinka paprikų, pomidorų, baklažanų, agurkų daigams. Kai substrato temperatūra yra žemesnė negu 15 oC, šilumamėgių augalų šaknys dirba mažiau efektyviai, sulėtėja vandens ir maisto medžiagų įsisavinimas.
Kai temperatūra tesiekia 10-12 oC, šaknys beveik nepasisavina fosforo, sunkiai pasisavinamos ir kitos maisto medžiagos. Tuo pačiu metu oro temperatūra gali būti palyginti aukšta, ypač saulėtą dieną. Kai šaknys ilgą laiką būna žemoje temperatūroje, jos pradeda pūti. Taigi daigų auginimo metu nestatykite dėžučių ar puodelių tiesiai ant žemės.
Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus mechaninis prisilietimas (daigus lengvai liečiant, glostant) turi įtakos daigų kokybei: jie būna stipresni ir sveikesni.
Mikrožalumynai: Kaip teisingai daiginti sėklas?
Daugelio kultūrų sėkloms šviesa neturi jokio poveikio ir jos gali sudygti bet kokiomis sąlygomis: tamsoje, esant silpnam arba ypač intensyviam apšvietimui. Visgi yra ir tokių augalų, kurių sėklų daigumą šviesa stimuliuoja arba, atvirkščiai - slopina. Šio tipo sėklos vadinamos atitinkamai reikliomis šviesai ir dygstančiomis tamsoje.
Skirtingų kultūrų sėkloms ši savybė būdinga nevienodai. Vienoms sudygusioms sėkloms tereikia tik šiek tiek daugiau šviesos, kitoms būtinas visiškas apšvietimas, nes jos visiškai priklauso nuo šviesos. Pastarosios tamsoje (atsidūrusios giliau žemėje) apskritai nesudygsta.
Sėklų šviesos poreikį mažina permaininga arba žema temperatūra Permaininga temperatūra yra paveiki anksti pražystančių, vėdryninių, katilėlinių šeimų augalų sėkloms. Minėtina, kad toms, kurios reiklios šviesai, priskiriama daugelis smulkių sėklų.
tags: #seklu #dygimo #priklausomybe #nuo #sviesos