Informacija yra svarbus veiksnys įvairiose šiuolaikinėse įmonių veiklos srityse. Kaip ir bet kurioje veikloje, taip ir ekonominėje ūkio subjekto veikloje, informacija naudojama sprendimams priimti. Kiekvienoje įmonėje, kaip atskirame apskaitos vienete, per metus įvyksta daugybė ūkinių operacijų ir įvykių, nuolat fiksuojamas pinigų judėjimas, uždirbamos pajamos ir patiriamos sąnaudos sumos.
Finansinis ataskaitų rinkinio parengimas yra sudėtingas procesas, kuris vyksta ištisus metus, vadovaujantis nustatytais norminiais aktais, reikalavimais, principais. Būtinas sukoncentruotas darbas, kad kuo mažiau parengiamasis darbas ir klaidų taisymo būtų prieš ataskaitinio laikotarpio pabaigą, kai turi būti suformuotos visos finansinės ataskaitos. Pagrindinės finansinių ataskaitų sudarymo priežastys yra siekiamybė apibendrinti visas per ataskaitinį laikotarpį įvykusias ūkines operacijas, kad būtų galima efektyviai įvertinti ataskaitinis metų veiklos rezultatus, nuveiktus darbus bei pasiektus tikslus.
Vadovaujantis palyginimo principu, galima nustatyti ne tik finansinių ataskaitų rodiklių tendencijas, bet taip pat ir parengtų ataskaitų kokybę, t.y. finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų išsamumą, aiškumą, suprantamumą ir informacijos naudingumą priimamiems sprendimams. Šios finansinės ataskaitos yra pateikiamos visiems ja besidomintiems vartotojams pasibaigus finansiniams metams.
Kiekviena įmonė tikisi ilgalaikės perspektyvos, sėkmingos veiklos bei geros reputacijos. Tinkamai parengtos finansinės ataskaitos dažnai tampa pagrindiniu įrankiu, siekiant sudaryti naujus verslo sandorius, atnaujinti senus ryšius, užtikrinti įmonės veiklos finansavimą, investicijas, verslo partnerių ir visuomenės pasitikėjimą įmone bei jos vykdoma veikla. Todėl svarbu, kad finansinės ataskaitos būtų sudarytos, atsižvelgiant į visus įmonei žinomus svarbius veiksnius, taip pat ir tuos, kurie gali sukelti įmonei problemų ateityje. Šiomis konkurencinėmis sąlygomis, todėl yra daug svarstoma kaip šias ataskaitas būtų galima tobulinti.
Teisingas finansinis rezultatas nustatomas remiantis tiksliais buhalterinės apskaitos duomenimis, o tų duomenų tikslumas priklauso nuo ūkinio įvykio įforminimo pirminiais apskaitos dokumentais ir nuo teisingo fiksavimo pagal apskaitos principus. Šioje vietoje susiduriama su daugeliu problemų ir klausimų, nes neteisingai suprasti įstatymai ar jų prieštaravimas iškreipia finansinius rezultatus, kas sąmoningai ar ne, leidžia apgauti finansinius duomenis vartotojus. Nuolatinis teisinis aktų, verslo ir tarptautinių apskaitos standartų keitimas, pildymas naujomis sąvokomis bei taisyklėmis - daugelio įmonių pagrindinė problema.
Taip pat skaitykite: Pensijų apskaitos vienetai
Analizuojant finansinių ataskaitų sudarymo sistemą, susiduriama su probleminiais finansinių ataskaitų elementų vertinimo aspektais, pripažinimo kriterijais, įkainojimo būdais. Sunku nusistatyti tinkamus metodus, principus, kurie tiksliai, skaidriai ir teisingai atspindėtų įmonės būklę, bet neatskleistų konfidencialios įmonės informacijos. Verta pripažinti, kad įmonės kokybiškos apskaitos politikos suformavimas, tinkamų metodų pasirinkimas yra sudėtingas procesas, nuo kurio priklauso įmonės apskaitos organizavimo efektyvumas. Visa tai įtakoja finansinių ataskaitų sudarymo kokybei.
Šiuo metu pasigendama objektyvios literatūros teisingam finansinių ataskaitų sudarymo procesui, ypatingai tada, kai vyksta nuolatiniai teisės aktų, įvairūs nuostatų pasikeitimai, jų papildymai. Neanalizuojami veiksniai, kriterijai, kurie turi įtakos kokybiškam finansinių ataskaitų sudarymui. Tyrimo reikalingumas pagrįstas nusistatyta problema, t.y. literatūros stoka analizuojamos temos klausimu, menkas dėmesys finansinių ataskaitų sudarymo sistemai. Visi informaciniai šaltiniai orientuoti jau į parengtų finansinių ataskaitų rodiklius, jų analizę ir prognozes apie įmonės perspektyvas, todėl šios temos aktualumas ir tolimesni tyrimai būtini ir svarbūs.
Įmonės finansinė atskaitomybė, kaip rašoma LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau - ĮFAĮ), tai įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatas, pinigų srautų duomenys ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma. Finansinis ataskaitų rinkinys sąvokos įvedimą į ĮFAĮ inicijavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Prieš išsamų nagrinėjimą, kaip yra sudaromos finansinės ataskaitos, būtina apsibrėžti finansinių ataskaitų sampratą, pagrindinį finansinių ataskaitų tikslą bei jų rengimo būtinumą (žr. 1 lentelę).
Apskaitoje informacijos kaupimo procesas negali būti begalinis, nustatyto laikotarpio pabaigoje jis turi būti užbaigiamas. Finansinių ataskaitų rengimo būtinumas - tai apskaitos duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir kitus finansinius dalykus periodinis parengimas nustatyta forma, siekiant suteikti informacijos vartotojams.
Taip pat skaitykite: Kas yra "Sodros" apskaitos vienetai?
Finansinės ataskaitos gali būti įvairios paskirties, t.y. kaip pagrindinis analizės įrankis, kaip valdymo ataskaita, kaip išankstinis pavojaus įspėjimas, prognozavimo pagrindas ar kaip atskaitomybės priemonė. Finansinių ataskaitų ir kitos informacijos, pateikiamos įvykio samprata paremtos apskaitos teorijos pagrindu, tikslas yra ne įvertinti įmonės veiklos rezultatus ir finansinę būklę, o suteikti informaciją apie vykusius reikšmingus įvykius.
Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas yra patikimas informacijos apie įmonės finansinę būklę, finansinius įsipareigojimus, pinigų srautus pateikimas, o papildomas tikslas yra susijęs su naudingos informacijos įvairiems sprendimams priimti pateikimu. Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas - palyginamumas, t.y. kad jas būtų galima palyginti tiek su to paties ūkio subjekto ankstesniais laikotarpiais finansinėmis ataskaitomis, tiek su kitų ūkio subjekto finansinėmis ataskaitomis.
Finansinių ataskaitų tikslas yra apibrėžiamas kaip informacijos apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus pateikimas, kuris daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Taigi, metinis finansinis ataskaitų sudarymas yra pats svarbiausias apskaitos užbaigimo etapas.
Pažymėtina, kad pagal visus paminėtus finansinių ataskaitų tikslus galima teigti, jog finansinės ataskaitos turi atspindėti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, tai pat suteikti reikalingą informaciją vidaus ir išorės vartotojams bei atskleisti svarbią informaciją apie įvykusius reikšmingus įvykius per ataskaitinį laikotarpį. Pagrindinis neigiamas finansinių ataskaitų bruožas yra tai, kad jose pateikiama informacija yra retrospektyvinė, t.y. charakterizuoja tik praėjusius laikotarpius.
Sudarant finansines ataskaitas būtina vadovautis bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais ir nacionaliniais verslo apskaitos standartais ar kitais norminiais aktais. Reglamentus šalyje, kuriais vadovaujantis turi būti sudaromos įmonių metinės finansinės ataskaitos, galima suskirstyti į dvejus lygius norminius aktus. Pirmasis reglamentavimo lygis yra įstatymai, o antrasis - VAS.
Taip pat skaitykite: Apskaitos vienetai: žvilgsnis į žmogiškųjų išteklių valdymą
Bendrą finansinės apskaitos reglamentavimą šalyje, kurios pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos. Autoriai išskiria tris reglamentavimo lygius. Aptariant šiuos reglamentus išsamiau, išskiriama, kad pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis apskaitos organizavimą ir tvarkymą įmonėse yra Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas. Tai sudaro prielaidas tikrai ir teisingai informacijai pateikti finansinėse ataskaitose.
Finansinės atskaitomybės sudarymo taisykles ir pateikimo vartotojams tvarką reglamentuoja LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau - LR ĮFAĮ). Šis įstatymas taiko ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenis, įregistruoti Lietuvos Respublikoje, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ar individualios įmonės. Akcentuotina, kad įmonė, kuri turi kontroliuojamas (antrines) įmones, rengia finansines ataskaitas, kai sujungiamos visų grupės įmonių ataskaitos, kuriose atsisakyta grupės tarpusavio atsiskaitymų pelno ir išvengta dvigubo to paties turto atskaitymo, privalo vadovautis LR Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau - LR ĮKFAĮ), o ne LR ĮFAĮ.
Šioms daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį vienam ar keliems pelno siekiantiems juridiniams asmenims, taip pat bankams, kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir kitoms finansų įstaigoms. Finansinė atskaitomybė - tai finansinių ataskaitų ir aiškinamojo rašto visuma.
Apskaitos vaidmuo versle
Finansinės ataskaitos tikslas
Finansinių ataskaitų tikslas - pateikti informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri būtų naudinga daugeliui vartotojų priimant ekonominius sprendimus. Finansinės ataskaitos taip pat parodo vadovybės atsakomybę už jai patikėtus išteklius.
Pabrėžtina, kad ataskaitos turi būti suprantamos, aktualios, patikimos ir palyginamos. Taip pat labai svarbu, kad informacija būtų pateikta laiku.
Pagrindiniai finansinės atskaitomybės principai
- Kaupimo principas
- Veiklos tęstinumo principas
- Pastovumo principas
- Atsargumo principas
- Piniginio mato principas
- Realizavimo principas
Finansinės ataskaitos elementai
- Turtas
- Įsipareigojimai
- Nuosavas kapitalas
- Pajamos
- Sąnaudos
Finansinių ataskaitų rūšys
Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
- Balansas
- Pelno (nuostolių) ataskaita
- Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
- Pinigų srautų ataskaita
- Aiškinamasis raštas
Smulkios įmonės gali rengti supaprastintą finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.
Finansinės ataskaitos turi būti audituotos, jei įmonė atitinka tam tikrus kriterijus, nustatytus įstatymuose.
Socialinė atsakomybė
Įmonės socialinė atsakomybė (angl. Corporate Social Responsibility, CSR) - tai įmonės įsipareigojimas veikti etiškai ir prisidėti prie ekonominės plėtros, tuo pačiu gerinant darbuotojų, jų šeimų, vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenimo kokybę.
Socialinės atsakomybės principai:
- Skaidrumas
- Atsakingumas
- Etika
- Pagarba suinteresuotoms šalims
Įmonės socialinė atsakomybė apima įvairias sritis, tokias kaip:
- Aplinkosauga
- Darbuotojų gerovė
- Bendruomenės parama
- Etika versle
tags: #apskaitos #sistemos #modelis #valdymo #finansine #socialine