Vadovas skirtas mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su pradinių klasių mokiniais. Tai knyga, skirta pradinio ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams - pradinių klasių mokytojams ir mokyklų psichologams. Leidinyje pateikiami pratybų, skirtų netinkamo, nepageidaujamo vaikų elgesio prevencijai, aprašymai. Pratybų tikslas - mokyti vaikus konstruktyviai, efektyviai spręsti jiems iškylančias problemas, skatinti jų saviraišką ir kūrybiškumą bendraujant. Tinkamų socialinių įgūdžių formavimas - vienas efektyviausių būdų gerinti vaikų prisitaikymą bendruomenėje, užkirsti kelią konfliktams bei smurtui. Aprašomas struktūrinis socialaus elgesio mokymo planas, pateikiami efektyvūs mokymosi principai ir būdai. Įvadinėje dalyje pateikiama socialinių įgūdžių ugdymo svarba vykdant alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, apibrėžiamos sąvokos, socialinių įgūdžių formavimosi mechanizmas, pratybų planavimo nurodymai grupių vadovams. Pagrindinę leidinio dalį sudaro pratybos, skirtos konkretiems socialiniams įgūdžiams ugdyti, ir jų schemos.
Socialinių Įgūdžių Apibrėžtis ir Formavimasis
Apibrėžiant socialinius įgūdžius pažymėtina, kad tai socialinio elgesio forma, verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuria siekiama geresnių tarpusavio santykių ir veiksmingesnės sąveikos (Girdzijauskienė, Šimelionienė, 1996; Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas, 2009). Socialiniai įgūdžiai moksliniuose tyrimuose grupuojami į esminius socialinius įgūdžius, stiprinančius sveikatą ir gerovę (pvz., sprendimų priėmimas, kūrybiškas mąstymas, efektyvus bendravimas), ir situacinius socialinius įgūdžius (pvz., pasipriešinimas bendraamžių spaudimui) (Gambill, 1993; Gailienė, Bulotaitė, Sturlienė 1996; Gudžinskienė, 2011). Socialinius įgūdžius išsiugdęs individas geba prisitaikyti prie nuolat kintančios socialinės aplinkos, pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, kūrybiškai bendrauti ir veiksmingai spręsti konfliktus, bendradarbiaujant siekti bendrų visuomeninių tikslų. Socialiniai įgūdžiai yra įprastas, tiesiog automatiškas gebėjimas prisitaikyti ir adekvačiai elgtis (Agyle, 1996, Lekavičienė, 2000; Samašonok, Žukauskienė 2004).
Socialiniai įgūdžiai yra įgyjami stebint, modeliuojant ir pamėgdžiojant matomą elgesį i sulaukiant atgalinio ryšio apie savo elgesį bei jo pasekmes. Todėl, perimant socialines normas ir įgūdžius, vaikui bei paaugliui svarbu bendrauti su suaugusiuoju - bendraudamas jis stengiasi mėgdžioti suaugusįjį, perima jo elgesio modelius ir pripažįsta autoritetą. Taip jis mokosi socialiai priimtinų elgesio būdų, pavyzdžiui, pamatyti, kad kažkam yra blogai, ir bandyti jam padėti (Bulotaitė, Gudžinskienė, 2003,2004). Vaikystėje įgyjama socialinė kompetencija lemia vaiko prisitaikymo galimybes vyresniame amžiuje.
Reagavimo į Elgesį Būdai
Knygoje „Socialinių įgūdžių vadovas“ (2009) išskiriami tokie reagavimo į elgesį būdai:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Pasyvus elgesys (pvz., bailumas, izoliacija, drovumas ir pan.). Toks elgesys gali būti nulemtas per žemo savęs vertinimo, labai didelio savęs smerkimo, įvairių psichosomatinių ligų ir kitų veiksnių.
- Agresyvus elgesys (pvz., fizinė ir verbalinė agresija, priešiškumas, nebendravimas, įžūlus elgesys ir kt.). Toks elgesys rodo nesugebėjimą tinkamai elgtis i turi pasekmių tolesniame gyvenime.
- Socialinis elgesys - tai elgesys, kuris atitinka socialines normas ir užtikrina galimybių įtvirtinti save panaudojimą.
Įpročių Formavimas
Pažymėtina, kad naujas įprotis pradeda formuotis tik atsiradus naujam objektui, į kurį nukrypsta vaiko dėmesys, ir esant tinkamoms sąlygoms sąveikauti su šiuo objektu. Ir objektą, ir sąlygas paprastai sukuria suaugusieji, bet ne visuomet tai gerai apgalvota ir kryptingai daroma. Žmogaus gyvenime įpročių vaidmuo labai svarbus, naudingų - teigiamas, o žalingų - neigiamas. Todėl svarbu nepamiršti kuo aktyviau formuoti ir formuotis naudingus įpročius ir apsisaugoti nuo žalingų.
Įpročiai formuojasi laipsniškai. Kai vaikas pradeda pats nusirengti, atsiranda įprotis tvarkingai susidėti daiktus arba įprotis išmėtyti juos kaip papuola. Kai jis pradeda skaityti, ima formuotis įprotis imti knygą tik švariomis rankomis ir paskaičius padėti į vietą arba įprotis netvarkingai versti knygos lapus. Kai vaikui pradėjus savarankiškai, be suaugusiųjų, eiti į kiemą, atsiranda įprotis tvarkingai ir tyliai paskui save uždaryti duris arba jas trankyti.
Radviliškio socialinių paslaugų centras (toliau - Centras) socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas teikia vadovaudamasis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2020-11-05 sprendimu Nr. T-369, LR socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų katalogu, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Socialinių paslaugų teikimo socialinę riziką patiriančioms šeimoms tikslas - siekti stiprinti jų bendravimo gebėjimus (ieškant pagalbos, prisitaikant prie naujų situacijų, dalyvaujant visuomenės gyvenime, užmezgant ir palaikant ryšius su artimaisiais ir pan.). Socialinės paslaugos nutraukiamas Skyriaus vedėjo sprendimu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #igudziu #ugdymo #vadovas #2001