Socialinis darbas - tai besivystanti sistema, orientuota į bendruomenės ir atskirų asmenų gerovę. Lietuvoje socialinis darbas taip pat nėra naujas reiškinys, nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą.
Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene.
Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei. Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Socialinio darbuotojo vaidmenys globos procese
Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). 2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos.
Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).
Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.
Šeima ir socialinis darbuotojas
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko aplinka, kurioje formuojasi jo vertybės, emocinis saugumas, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į pasaulį. Būtent šeimoje vaikas pirmą kartą patiria rūpestį, meilę, pagarbą, mokosi bendrauti, spręsti problemas, pasitikėti savimi ir kitais. Kai vaikas auga saugioje, stabilioje ir palaikančioje aplinkoje, sudaromos tvirtos prielaidos jo visapusiškam vystymuisi. Šeimų patiriami sunkumai dažnai yra kompleksiški: skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje, psichikos sveikatos problemos, tėvystės įgūdžių stoka, tarpusavio konfliktai, vaikų nepriežiūra, visi šie sunkumai gali kelti grėsmę vaikų gerovei ir šeimos funkcionavimui. Tokiose šeimose vaikai neretai patiria nesaugumą, emocinį apleistumą, trūksta stabilumo, nuoseklios priežiūros ir pozityvaus pavyzdžio. Visa tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, mokymosi pasiekimams, emocinei būklei ir ateities galimybėms.
Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, konsultuodamas juos individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą. Jo tikslas - ne tik spręsti esamas problemas, bet ir stiprinti šeimos gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gerove. Socialinis darbuotojas siekia didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės ar prevencinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybių ligų gydymo bei kitose programose.
Taip pat socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės bei socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos ryšį su socialine aplinka, padeda įsitraukti į bendruomenę. Socialinis darbuotojas tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos ir vaiko gyvenimo kokybę. Dirbant su šeimomis socialinis darbuotojas laikosi konfidencialumo, vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais bei empatija.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialiniame darbe ypatingai svarbus darbuotojo ir kliento santykis, kuris pradeda formuotis jau nuo pirmojo kontakto. Pasitikėjimu grįstas ryšys yra būtina sąlyga sėkmingam pagalbos procesui, tačiau praktikoje jis ne visada lengvai užmezgamas. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai, yra šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situacijos ir motyvacijos stoka. Sunkumus patiriančios šeimos neretai neigia turinčios problemų, mano, kad apie jas kalbėti yra nepriimtina, vengia atvirumo. Dalis šeimų yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo, net jei jis yra žalingas vaikams, ir nemato prasmės jį keisti. Socialinis darbuotojas neretai susiduria su nepasitikėjimu, pasipriešinimu, neigiamu požiūriu į teikiamą pagalbą ir į specialisto pastangas keisti ilgus metus ar net kelias kartas formuotą gyvenimo būdą. Šeimos kartais baiminasi institucijų, bijo galimų pasekmių, todėl vengia bendradarbiauti. Tai tampa rimta kliūtimi siekiant ilgalaikių ir tvarių pokyčių.
Nepaisant šių iššūkių, socialinio darbuotojo veikla išlieka itin reikšminga. Specialistas ne tik padeda spręsti problemas, bet ir stiprina šeimos vidinius resursus, ugdo atsakomybę, skatina savarankiškumą, padeda atrasti stipriąsias puses. Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant socialinę pagalbą šeimoms yra itin svarbus, tačiau kartu ir labai sudėtingas.
Vaikų dienos centrai ir socialinio darbuotojo vaidmuo juose
Sprendžiant vaikų socialines problemas svarbų vaidmenį atlieka vaikų dienos centrai. Tai viena iš alternatyvų formuoti bei lavinti vaikų socialinius įgūdžius. Šiuose dienos centruose vaikai įsisavina reikiamus socialinius įgūdžius, tokius kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savo jėgomis bei tinkamai pasirenkamas konfliktinių situacijų sprendimo būdas (Kavaliauskienė 2014). Šiuos socialinius įgūdžius vaikams padeda įsisavinti socialinis darbuotojas. Jis vaikų socialinių įgūdžių formavimo procese atlieka elgesio keitėjo vaidmenį.
Vaikų dienos centre sudaromos sąlygos vaikams patenkinti savo kaip asmenybių esminius poreikius, kurių jie negali patenkinti bei vystytis ir pilnaverčiai funkcionuoti, augdami bei gyvendami šeimoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Vaikų dienos centro veiklos:
- Vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimas (socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo užsiėmimai, rankdarbių būrelis, muzikos būrelis, dailės būrelis, fizinio lavinimo užsiėmimai, kompiuterinių technologijų pradmenų mokymo užsiėmimai).
- Renginių organizavimas: gimtadienių, kalendorinių švenčių, diskusijų popiečių, išvykų, ekskursijų.
Dienos centrą lanko 7-18 metų amžiaus vaikai. Vaikams organizuojami inovatyvūs, sportiniai bei meninės išraiškos užsiėmimai. Skatinama vaikų saviraiška bei savivertės augimas.
Šiaulių miesto šeimos centro Vaikų dienos centras įsikūręs viename iš šeimos centrui priklausančių kotedžų K. Korsako g. 61, Šiauliai. Turime puikias sąlygas, kurių dėka galime vaikams suteikti saugią bei ramią aplinką atlikti namų darbus, bei praleisti smagiai laiką. Centras suteikia vaikams galimybę ugdytis ir tobulėti inovatyvioje ir saugioje aplinkoje.
Vaikų dienos centro veiklos pavyzdžiai:
- Lankėmės Šiaulių moterų “Lions” klubo dovanotame vaikiškame spektaklyje “Nepaprasta triušio Edvardo kelionė”. Dėkojame už suteiktą galimybę pamatyti spektaklį, pabendrauti su Kalėdų seneliu bei už įteiktas saldžias dovanėles!
- Šiandien mūsų dienos centras leidosi į kelionę po Šiaulių dramos teatro užkulisius - ten, kur gimsta emocijos, vaidmenys ir scenos magija.
- Šiandien su vaikais lankėmės “Aromama” parduotuvėje ir sužinojome apie produktus, taip pat susipažinome su eteriniais aliejais, nuostabiais jų aromatais ir poveikiu. Turėjome galimybę pasigaminti stebuklingą aromaterapinį rankų muilą. Vaikams buvo priminta, kada ir kodėl svarbu plauti rankas muilu, kokia yra muilo paskirtis.
- Su dienos centro vaikais lankėmės nuostabiame Pakruojo dvare, kuris garsėja ne tik savo istorija, bet ir įdomiomis edukacijomis bei šventinėmis veiklomis. Turėjome galimybę dalyvauti edukacinėse programose, kuriose galėjome išbandyti keramikos dirbtuves - pasigaminome žymiausią žiemos atributą- besmegenį, ⛄️bei “Fototelje” - sužinojome apie fotografijos atsiradimą ir dalyvavome nuotraukų gamybos procese. 📸🎞️ Vaikai smalsiai tyrinėjo dvaro erdves, o ypač visus sužavėjo originali žiemos pramoga - Besmegenių vestuvės!
Tyrimai atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai, teikdami pagalbą šeimai, prioritetą teikia moterims-motinoms. Šiuo straipsniu siekiama aptarti, kaip tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai konstruoja pagalbą moteriai-motinai, kuri dėl alkoholio vartojimo per mažai rūpinasi vaikais.
Contemporary social policy pays much attention to the ability of parents to secure a child’s future opportunities which would create social policy that anticipates the failure of the child as a future adult if the situation of families at social risk remains unchanged. It is expected that a woman will be the main carer of the children - she will recognise and satisfy all their needs. A social worker’s helping process starts with a suspicion that the child is suffering from neglect, experiencing some form of violence from his or her immediate surroundings; the social worker proposes specific professional actions that would help the family to change the situation.
The purpose of this article is to discuss how social workers involved in the research are constructing a helping process for a woman-mother who, because of alcohol consumption, does not provide enough care for her children. The article is based on a qualitative hermeneutical methodological perspective, which allows to highlight the concept of the role of social workers in the provision of a helping process to the mother as a representative of whole family. The study revealed that a woman-mother is the main person with whom a social worker interacts within a family because women are understood to be responsible for family relationships and its financial situation. It can be assumed that in cases where a woman-mother abuses alcohol, the participants of the study believe that a control process should be initiated, but no research participant presented a family situation in the course of the research which would reflect the specific support provided by social workers to the dependent woman-mother.
Socialinio darbuotojo apklausa:
Šią apklausą organizuoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto socialinio darbo specialybės IV kurso studentė Gabrielė Straukaitė, rengiant baigiamąjį darbą tema ,,Vaikų, lankančių dienos centrą, socialinių įgūdžių formavimas‘‘. Šio klausimyno tikslas - atskleisti socialinių įgūdžių formavimą vaikams lankantiems dienos centrus. Jūsų nuomonė yra labai svarbi, nes surinkti tyrimo duomenys bus panaudoti baigiamajame darbe.
Klausimynas yra anoniminis, todėl nereikia rašyti nei vardo, nei pavardės. Jūsų pateikta informacija yra konfidenciali.
tags: #socialinis #darbas #vaiku #dienos #centre